Pasaulio valdytojos „Vanguard“ ir „Blackrock“ gamins šaudmenis Lietuvoje

JAV gynybos milžinė „Northrop Grumman“ investuos į šaudmenų gamybą Lietuvoje

Pirmadienį pasiekė žinia, kad Lietuva ir toliau plečia savo gynybinius pajėgumus, tik šįkart panoro bendradarbiauti su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman“ ir jau iki 2026 metų pradžios įkurti 30 mm kalibro šaudmenų gamybos liniją, kurios vertė sieks kelias dešimtis milijonų eurų. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba – paaiškėjo, kad tarp pagrindinių įmonės akcininkų rikiuojasi ir pasaulio valdytojais galintys save tituluoti „Vanguard“ bei „BlackRock“.

Memorandumą dėl šio projekto pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir „Northrop Grumman“ viceprezidentas Stephen O’Bryan. Šis susitarimas nėra galutinė sutartis, tačiau žiniasklaida skelbia, kad tikimasi viską suderinti iki metų pabaigos^[1].

Planuojama, kad šaudmenų gamybos linija bus integruota į Giraitės ginkluotės gamyklą Kauno rajone, kuri iki šiol gamino smulkaus kalibro šovinius. Pasak L. Kasčiūno, tai padės Lietuvai sumažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, o gaminami šaudmenys bus naudojami Lietuvos kariuomenėje ir gali būti tiekiami regioniniams partneriams bei Ukrainai.

Finansų milžinai „Vanguard“ ir „BlackRock“ valdo pagrindines farmacijos ir žiniasklaidos bendroves

Internete paprastai skelbiama, kad „Vanguard“ ir „BlackRock“ yra dvi didžiausios turto valdymo bendrovės pasaulyje, žinomos dėl savo didelio poveikio finansų rinkoms, investicijų valdymo paslaugų bei plačiai siūlomų investicinių fondų.

„Vanguard“ specializuojasi indeksų fondų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF) srityje. Ji siūlo mažos kainos investicinius produktus, kurie leidžia investuotojams diversifikuoti savo portfelius. „Vanguard Group“ taip pat yra viena didžiausių turto valdymo įmonių pasaulyje ir šiuo metu valdo trilijonus dolerių investuotojų turto.

Tokias pozicijas užima ir „BlackRock“, plačiai žinoma dėl savo „iShares“ prekės ženklo ETF fondų linijos – vienos populiariausių ir didžiausių ETF platformų pasaulyje. Įmonės sąskaitoje – daugiau nei 9 trilijonai dolerių turto.

Derėtų paminėti ir tai, kad abi bendrovės gana glaudžiai susijusios su kontroversiškai vertinamu Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) įkūrėju Klausu Švabu. Tiek „Vanguard“, tiek „BlackRock“ yra dažnos WEF dalyvės. Be visa ko, bendrovėms priklauso didelė dalis didžiųjų pasaulio farmacijos įmonių ir pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Tad neklysite manydami, kad jos vienaip ar kitaip buvo susijusios ir su pasaulį keletą metų stingdžiusia COVID-19 pandemija.

Kalbėkime pavyzdžiais – „BlackRock“ ir „Vanguard“ yra pagrindinės akcininkės arba turi vienus didžiausių akcijų paketų šiose bendrovėse: „Pfizer“, „Johnson & Johnson“, „Merck & Co“, „Moderna“, „AstraZeneca“, „Novartis“, „Bristol-Myers Squibb“, „GlaxoSmithKline“.

Ne menkesnę įtaką šie finansų milžinai daro ir pasauliniams žiniasklaidos magnatams ir didžiąja dalimi valdo bendroves „The Walt Disney Company“, „Comcast“, „News Corporation“, „Warner Bros. Discovery“, „Paramount Global“.

„Vanguard“ šiuo metu oficialiai yra valdoma Salimo Ramjio rankomis, o savo veiklą pradėjo Johno Bogle'o dėka^[4]. Tuo tarpu „BlackRock“ valdo amerikiečių milijardierius Larry Finkas.

Lietuva itin džiūgavo dėl ateinančio „Rheinmetall“, kurio akcijas valdo Amerikos rankos

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei ir premjerei Ingridai Šimonytei puolus šokinėti iš laimės dėl Vokietijos atkreipto dėmesio į Lietuvos saugumą bei nusprendus Baisogaloje statyti karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, netrukus jau birželį buvo sudaryta ir sutartis^[2].

Lietuva sutarė, kad vokiečiai čia investuos daugiau nei 180 mln. eurų ir sukurs bent 150 naujų darbo vietų. Ir gamykla ne šiaip sau koks plastiko gaminių „fabrikėlis“, bet gamins tūkstančius šaudmenų. O tai itin „tinkamas“ laikas, kai šalis ir taip atsidūrusi seisminėje zonoje ir betrūksta vienos menkos kibirkštėlės, kad Tėvynė palįstų po branduoliniais ginklais.

Tačiau kiek daugiau pasidomėjus, tampa aišku, kad išliaupsintas „Rheinmetall“ iš tiesų valdomas ne vokiečių, bet Amerikos rankomis. Štai didžioji dalis akcijų priklauso amerikiečių kompanijoms „Capital Research & Management Co.“, „Fidelity Management & Research Co.“, „Wellington Management Co.“, britų „FMR Investment Management“ ir tik nedidelė dalis Vokietijos „Rheinmetall AG“^[3].

„Rheinmetall“ šiuo metu valdo vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Arminas Pappergeris, finansų direktorius Dagmaras Steinertas, atitikties pareigūnas Michaelis Salzmannas, už ryšius su investuotojais atsakingas Drikas Winkelsas bei įmonės vadovas Peteris-Sebastianas Krause'as.

77 primena, kad Lietuva netgi leido šaudmenų gamyklą „Rheinmetall“ statyti iš anksto dar neturint tam leidimo šiai suteikiant išskirtinį statusą.

Gamyklai taipogi labai naudingas Ukrainoje tebevykstantis karas, mat būtent šio dėka 2023 m. bendrovės pelnas išaugo 12 proc. ir pasiekė maždaug 7,2 mlrd. eurų.

Galbūt greitu metu visa Lietuva taps didžiausiu kariniu miestu Europoje?