Seimas privalo priimti partnerystės įstatymą?
Seimo narė Ligita Girskienė viešai sureagavo į balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo paskelbtą sprendimą, kuris, jos žodžiais, sukėlė teisinį chaosą ir sumaištį visuomenėje. Pasak „valstietės“, teismo nutarimas suabejojo Konstitucijos viršenybe bei valdžių padalijimo principu, o priimtas sprendimas yra akivaizdžiai politizuotas ir nepagrįstas Konstitucijos nuostatomis.
Teismas pripažino, kad Seimo delsimas priimti partnerystės įregistravimo tvarką pažeidžia teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus. Be to, konstatavo, kad Civilinio kodekso nuostata, leidžianti partnerystę sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai[1].
Tačiau pati L. Girskienė kritikuoja KT už vienpusišką užsienio teisės praktikų atranką ir abejodama teisėjų nešališkumu. Ji akcentavo, kad teismas nutolo nuo ankstesnės doktrinos apie šeimą, dabar teigdami, jog šeima yra „neutralios lyties“ sąvoka, ir privaloma Seimo įstatymų leidyba šioje srityje.
Seimas, anot parlamentarės, turi ne tik prisiimti atsakomybę, bet ir išdiskutuoti sprendimus, kurie tenkins didžiąją tautos dalį. Todėl dabartinis Civilinio kodekso nuostatų dėl partnerystės įsigaliojimo atidėjimas iki 2026 m. liepos 1 d. yra būtinas žingsnis, leidžiantis išvengti teisminių ginčų ir užtikrinti teisinį stabilumą.
Parlamentarė ragina Seimą skubiai nustatyti konkretų terminą partnerystės įstatymo priėmimui ir taip užkirsti kelią tolimesniam konstituciniam chaoso išplitimui.
„Tokiais veiksmais su kolegomis bandome užkirs kelią teismų įvėlimui į komplikuotas situacijas, nagrinėjant partnerystės įregistravimo bylas ir siūlome numatyti konkretų, protingą terminą, reikalingą Seimui atlikti kitus teisėkūros veiksmus, kurie būtini užtikrinti teisinės sistemos stabilumui ir jos suderinamumui su Konstitucija.“ – rėžė L. Girskienė.
Partnerystės klausimas turės būti išspręstas per šiuos metus
Po ilgų metų politinių diskusijų ir teisinio nežinojimo, šiemet Lietuva pagaliau gali sulaukti partnerystės įstatymo priėmimo. Pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas tikina, kad parlamentas turi išspręsti šį klausimą dar iki metų pabaigos, galbūt jau pavasario sesijoje.
Spaudimą Seimui didina balandžio mėnesį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris aiškiai nurodo – dabartinis Civilinio kodekso reguliavimas diskriminuoja tos pačios lyties poras ir neapibrėžia partnerystės įregistravimo tvarkos. Šią teisinę spragą teismas įvardija kaip netoleruotiną.
Premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad partnerystės klausimas – ne teisinių niuansų, o politinė valia. „KT įpareigoja priimti įstatymą, bet kada – priklauso nuo politinės valios“, – sako premjeras.
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė taip pat tikina, jog partnerystės įteisinimas Lietuvoje – tik laiko klausimas. Jei Seimas dels, teismai individualiai spręs klausimus remdamiesi KT sprendimu.
EŽTT sprendimas gali priversti keisti žaidimo taisykles visoje Europoje
Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kuriuo Lenkija buvo įpareigota pripažinti kitoje valstybėje sudarytą tos pačios lyties santuoką, net jei jos teisinis reguliavimas pačioje Lenkijoje nenumatytas.
Pasak buvusio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, ši nutartis privaloma visoms Europos Tarybos šalims, o tai gali turėti tiesioginę reikšmę ir Lietuvai – teismai turėtų pripažinti svetur sudarytas tos pačios lyties santuokas.
Lietuvoje pokyčiai vyksta ir per „užpakalines duris“ – Konstitucinis Teismas pripažino, kad vaikas gali turėti dvi mamas, pagalbinis apvaisinimas turi būti prieinamas visiems, o Civiliniame kodekse numatytas tik vyro ir moters partnerystės modelis prieštarauja Konstitucijai. Tuo pat metu Stambulo konvencija buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
