Vipetas (whippet): greičiausias savo dydžio šuo – charakteris, priežiūra ir sveikata

Vipetas – lieknas, elegantiškas kurtas su klasikine sprinterio „apversto S“ linija: gili krūtinė, siaura juosmens dalis, ilgas lenktas kaklas ir plonos, bet tvirtos kojos. AKC jį vadina švelniu, oriu ir maloniu šunimi, kuris tampa visiškai rimtas, kai tik pamato, ką vytis. Tarp sprinto protrūkių vipetas mėgsta ilgas valandas ilsėtis šalia šeimininko – todėl jis tinka net ir butui. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite vipeto (angl. Whippet) istoriją, išvaizdą, charakterį ir priežiūrą.

Kilmė	Didžioji Britanija (šiaurės Anglija)
FCI grupė	10 grupė – kurtai, trumpaplaukiai kurtai (nr. 162)
Ūgis	patinai 48–56 cm, kalės 46–53 cm
Svoris	11–18 kg
Kailis	trumpas, lygus, be poplaukio, mažai šeriasi
Spalvos	įvairios
Gyvenimo trukmė	12–15 metų
Būdas	švelnus, meilus, ramus namuose, aistringas lauke
Tinka	butui su sąlyga, kad šuo gauna išsilakstyti

Vipetas – kalnakasių „lenktyninis žirgas“

Grehaundo tipo įvairaus dydžio šunys – didelių, vidutinių ir mažų – aprašomi medžioklės vadovuose nuo viduramžių. XV a. pradžioje Jorko hercogas Eduardas iš Noridžo rašė apie „didelių, vidutinių ir mažų kurtų“ naudą medžiojant skirtingus žvėris, o XVI a. gydytojas Johnas Caiusas minėjo mažąjį kurtą „tumblerį“ – puikų triušių gaudytoją, laikomą vipeto pirmtaku. Žodis „whippet“ kaip šuns pavadinimas pirmą kartą užrašytas 1610 m.; Vikipedija jį kildina iš senojo žodžio, reiškusio „greitai judėti“, o AKC – iš žodžio „whappet“, reiškusio mažą lojantį šunelį.

Šiuolaikinio vipeto istorija, pasak AKC, prasideda Viktorijos laikų Anglijoje. Šiaurės kalnakasiai poilsio dienomis mėgo šunų lenktynes ir triušių medžioklę, tačiau negalėjo išlaikyti ir treniruoti didelių grehaundų. Todėl jie išvedė mažesnę kurto versiją. Vipetai buvo vadinami „vargšo lenktyniniu žirgu“ ir „žaibišku skudurų šunimi“ – jie vijosi tiesiu taku tempiamą skudurą, tai buvo ankstyva masalo lenktynių forma. Lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad 1891 m. vipetus pripažino oficialios kinologų organizacijos ir jiems leista dalyvauti Anglijos parodose. FCI veislę pripažino 1955 m.

Išvaizda: sumažintas grehaundas

Vipetas primena grehaundą, tik mažesnį, o dydžiu yra tarp grehaundo ir mažojo italų kurto. Jis turi klasikines kurto linijas: gilią krūtinę, siaurą juosmenį, liesą galvą ant ilgo išlenkto kaklo ir plonas, bet tvirtas kojas. Nors atrodo elegantiškai, tai tvirtas ir nereiklus šuo.

Kailis trumpas, lygus ir be poplaukio, beveik nesišeria ir neturi šuns kvapo – lietuviškoje Vikipedijoje pabrėžiama, kad vipetai neskleidžia specifinio kvapo. Tačiau dėl trumpo kailio ir mažo riebalų kiekio jie jautrūs šalčiui. AKC pabrėžia, kad sveiko svorio suaugusiam vipetui turi matytis 2–4 slanksteliai – žmonėms, įpratusiems prie sunkesnių veislių, jis gali atrodyti „liesas“, bet tai normalu.

Charakteris: ramus namuose, žaibas lauke

Vipetai apibūdinami kaip švelnūs, meilūs ir ramūs šunys: namuose jie atsipalaidavę ir tylūs, o lauke virsta energijos kamuoliu. AKC pažymi, kad jie retai loja – dar vienas pliusas miesto gyventojams. Lietuviškoje Vikipedijoje rašoma, kad vipetai labai prieraišūs, draugiški su šeimininkais, svečiais ir vaikais, nemėgsta grubumo ir puikiai jaučia šeimininko nuotaiką; jiems labai nepatinka vienatvė, todėl rekomenduojama laikyti kelis vipetus.

Kaip ir visi kurtai, vipetai medžioja akimis ir turi stiprų grobio instinktą, todėl gali vytis mažus gyvūnus. Jaunikliai protingi, judrūs ir išdykę, gali šokinėti ir laipioti, todėl be priežiūros juos reikia laikyti saugiai. Dėl greičio ir instinkto vipetą nuo pavadėlio galima paleisti tik saugiai aptvertoje vietoje.

Sveikata

• Svoris. Vipeto kūnas netinka antsvoriui – saikingos porcijos visą gyvenimą saugo nuo skausmingų ir brangių ortopedinių problemų.
• Širdis, akys, klausa. AKC rekomenduoja kardiologo ir oftalmologo patikras bei BAER klausos testą.
• Šaltis. Žiemą – apdaras ir trumpesni pasivaikščiojimai.

Vipetai laikomi sveika veisle be daugelio paveldimų ligų, būdingų kitoms veislėms; lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad jie gyvena iki 15 metų.

Priežiūra ir judėjimas

• Judėjimas. Kelios intensyvios atnešimo sesijos per savaitę, reguliarūs pasivaikščiojimai, žaidimai su kitu šunimi aptvertoje vietoje.
• Sportas. Masalo lenktynės (coursing), agility, flyball.
• Kailis. Retkarčiais perbraukti guminiu šepečiu.
• Šiluma. Minkštas guolis, pledas, apdaras vėsiu oru.

Vipetas ir kiti kurtai

Požymis	Vipetas	Grehaundas	Italų kurtas
Dydis	vidutinis	didelis	mažas
Paskirtis	triušiai, lenktynės	lenktynės, kiškiai	kompanionas
Kailis	trumpas	trumpas	trumpas
Kilmė	Didžioji Britanija	Didžioji Britanija	Italija

Vipetas tinka ramiems namams ir saugiam bėgimui

Vipetas – vienas tyliausių ir ramiausių šunų namuose, bet lauke jam būtina galimybė išbėgti visu greičiu.

• Tinka: butui, dirbantiems namuose, šeimoms su vaikais, bėgikams ir žmonėms, kurie turi priėjimą prie aptvertos vietos ar kursingo varžybų.
• Netinka: namams su katėmis ar triušiais be socializacijos, tiems, kas šunį dažnai paliks vieną, ir labai šaltam būstui.

Plonas kailis ir mažai riebalų reiškia, kad vipetas Lietuvos žiemą šąla – jam reikia striukės ir minkštos guolio vietos. Ploną odą lengva įdrėksti, todėl po bėgimų miške verta patikrinti, ar nėra žaizdelių.

Vipetą paleisti nuo pavadėlio saugu tik aptvertoje vietoje: pamatęs kiškį ar katę, jis gali nubėgti dideliu greičiu ir negirdėti šaukimo. Tam puikiai tinka masalo lenktynės, kur šuo gali saugiai išnaudoti visą savo greitį.

Kaip išsirinkti vipeto šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų širdies, akių ir klausos tyrimų rezultatų, paklauskite, ar tėvai lenktyniauja ar dalyvauja parodose. Įvertinkite, ar galite užtikrinti saugią vietą išsilakstyti ir šiltą guolį žiemą. Kadangi vipetai nemėgsta vienatvės, pagalvokite apie draugiją. Atminkite, kad vipeto šuniuką parduoti ar padovanoti galima tik paženklintą mikroschema ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registre; kitos taisyklės – gido įžangoje.

Kitus greitus ir atletiškus šunis rasite veimaranerio ir border koli kortelėse, o kitą Anglijos medžioklinį šunį – biglio aprašyme.