Vipetas (whippet): greičiausias savo dydžio šuo – charakteris, priežiūra ir sveikata
- Vipetas išvestas Viktorijos laikų šiaurės Anglijoje: kalnakasiai norėjo mažesnio, pigesnio išlaikyti kurto lenktynėms ir triušių medžioklei.
- Tai greičiausias savo dydžio šuo – pasiekia apie 56 km/h, o akceleracija iš vietos laikoma geriausia tarp šunų.
- AKC: patinai 48–56 cm, kalės 46–53 cm, svoris 11–18 kg; gyvena 12–15 metų.
- Namuose ramus ir tylus, lauke – aistringas bėgikas su stipriu grobio instinktu.
- Trumpas kailis be poplaukio ir mažai riebalų – vipetai jautrūs šalčiui, todėl žiemą reikia apdaro.

Ši dalis – 77.lt šunų veislių gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.
Vipetas – lieknas, elegantiškas kurtas su klasikine sprinterio „apversto S“ linija: gili krūtinė, siaura juosmens dalis, ilgas lenktas kaklas ir plonos, bet tvirtos kojos. AKC jį vadina švelniu, oriu ir maloniu šunimi, kuris tampa visiškai rimtas, kai tik pamato, ką vytis. Tarp sprinto protrūkių vipetas mėgsta ilgas valandas ilsėtis šalia šeimininko – todėl jis tinka net ir butui. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite vipeto (angl. Whippet) istoriją, išvaizdą, charakterį ir priežiūrą.
| Kilmė | Didžioji Britanija (šiaurės Anglija) |
|---|---|
| FCI grupė | 10 grupė – kurtai, trumpaplaukiai kurtai (nr. 162) |
| Ūgis | patinai 48–56 cm, kalės 46–53 cm |
| Svoris | 11–18 kg |
| Kailis | trumpas, lygus, be poplaukio, mažai šeriasi |
| Spalvos | įvairios |
| Gyvenimo trukmė | 12–15 metų |
| Būdas | švelnus, meilus, ramus namuose, aistringas lauke |
| Tinka | butui su sąlyga, kad šuo gauna išsilakstyti |
Vipetas – kalnakasių „lenktyninis žirgas“
Grehaundo tipo įvairaus dydžio šunys – didelių, vidutinių ir mažų – aprašomi medžioklės vadovuose nuo viduramžių. XV a. pradžioje Jorko hercogas Eduardas iš Noridžo rašė apie „didelių, vidutinių ir mažų kurtų“ naudą medžiojant skirtingus žvėris, o XVI a. gydytojas Johnas Caiusas minėjo mažąjį kurtą „tumblerį“ – puikų triušių gaudytoją, laikomą vipeto pirmtaku. Žodis „whippet“ kaip šuns pavadinimas pirmą kartą užrašytas 1610 m.; Vikipedija jį kildina iš senojo žodžio, reiškusio „greitai judėti“, o AKC – iš žodžio „whappet“, reiškusio mažą lojantį šunelį.
Šiuolaikinio vipeto istorija, pasak AKC, prasideda Viktorijos laikų Anglijoje. Šiaurės kalnakasiai poilsio dienomis mėgo šunų lenktynes ir triušių medžioklę, tačiau negalėjo išlaikyti ir treniruoti didelių grehaundų. Todėl jie išvedė mažesnę kurto versiją. Vipetai buvo vadinami „vargšo lenktyniniu žirgu“ ir „žaibišku skudurų šunimi“ – jie vijosi tiesiu taku tempiamą skudurą, tai buvo ankstyva masalo lenktynių forma. Lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad 1891 m. vipetus pripažino oficialios kinologų organizacijos ir jiems leista dalyvauti Anglijos parodose. FCI veislę pripažino 1955 m.
Išvaizda: sumažintas grehaundas
Vipetas primena grehaundą, tik mažesnį, o dydžiu yra tarp grehaundo ir mažojo italų kurto. Jis turi klasikines kurto linijas: gilią krūtinę, siaurą juosmenį, liesą galvą ant ilgo išlenkto kaklo ir plonas, bet tvirtas kojas. Nors atrodo elegantiškai, tai tvirtas ir nereiklus šuo.
Kailis trumpas, lygus ir be poplaukio, beveik nesišeria ir neturi šuns kvapo – lietuviškoje Vikipedijoje pabrėžiama, kad vipetai neskleidžia specifinio kvapo. Tačiau dėl trumpo kailio ir mažo riebalų kiekio jie jautrūs šalčiui. AKC pabrėžia, kad sveiko svorio suaugusiam vipetui turi matytis 2–4 slanksteliai – žmonėms, įpratusiems prie sunkesnių veislių, jis gali atrodyti „liesas“, bet tai normalu.

Charakteris: ramus namuose, žaibas lauke
Vipetai apibūdinami kaip švelnūs, meilūs ir ramūs šunys: namuose jie atsipalaidavę ir tylūs, o lauke virsta energijos kamuoliu. AKC pažymi, kad jie retai loja – dar vienas pliusas miesto gyventojams. Lietuviškoje Vikipedijoje rašoma, kad vipetai labai prieraišūs, draugiški su šeimininkais, svečiais ir vaikais, nemėgsta grubumo ir puikiai jaučia šeimininko nuotaiką; jiems labai nepatinka vienatvė, todėl rekomenduojama laikyti kelis vipetus.
Kaip ir visi kurtai, vipetai medžioja akimis ir turi stiprų grobio instinktą, todėl gali vytis mažus gyvūnus. Jaunikliai protingi, judrūs ir išdykę, gali šokinėti ir laipioti, todėl be priežiūros juos reikia laikyti saugiai. Dėl greičio ir instinkto vipetą nuo pavadėlio galima paleisti tik saugiai aptvertoje vietoje.
Sveikata
- Svoris. Vipeto kūnas netinka antsvoriui – saikingos porcijos visą gyvenimą saugo nuo skausmingų ir brangių ortopedinių problemų.
- Širdis, akys, klausa. AKC rekomenduoja kardiologo ir oftalmologo patikras bei BAER klausos testą.
- Šaltis. Žiemą – apdaras ir trumpesni pasivaikščiojimai.
Vipetai laikomi sveika veisle be daugelio paveldimų ligų, būdingų kitoms veislėms; lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad jie gyvena iki 15 metų.
Priežiūra ir judėjimas
- Judėjimas. Kelios intensyvios atnešimo sesijos per savaitę, reguliarūs pasivaikščiojimai, žaidimai su kitu šunimi aptvertoje vietoje.
- Sportas. Masalo lenktynės (coursing), agility, flyball.
- Kailis. Retkarčiais perbraukti guminiu šepečiu.
- Šiluma. Minkštas guolis, pledas, apdaras vėsiu oru.
Vipetas ir kiti kurtai
| Požymis | Vipetas | Grehaundas | Italų kurtas |
|---|---|---|---|
| Dydis | vidutinis | didelis | mažas |
| Paskirtis | triušiai, lenktynės | lenktynės, kiškiai | kompanionas |
| Kailis | trumpas | trumpas | trumpas |
| Kilmė | Didžioji Britanija | Didžioji Britanija | Italija |
Vipetas tinka ramiems namams ir saugiam bėgimui
Vipetas – vienas tyliausių ir ramiausių šunų namuose, bet lauke jam būtina galimybė išbėgti visu greičiu.
- Tinka: butui, dirbantiems namuose, šeimoms su vaikais, bėgikams ir žmonėms, kurie turi priėjimą prie aptvertos vietos ar kursingo varžybų.
- Netinka: namams su katėmis ar triušiais be socializacijos, tiems, kas šunį dažnai paliks vieną, ir labai šaltam būstui.
Plonas kailis ir mažai riebalų reiškia, kad vipetas Lietuvos žiemą šąla – jam reikia striukės ir minkštos guolio vietos. Ploną odą lengva įdrėksti, todėl po bėgimų miške verta patikrinti, ar nėra žaizdelių.
Vipetą paleisti nuo pavadėlio saugu tik aptvertoje vietoje: pamatęs kiškį ar katę, jis gali nubėgti dideliu greičiu ir negirdėti šaukimo. Tam puikiai tinka masalo lenktynės, kur šuo gali saugiai išnaudoti visą savo greitį.
Kaip išsirinkti vipeto šuniuką
Paprašykite veisėjo tėvų širdies, akių ir klausos tyrimų rezultatų, paklauskite, ar tėvai lenktyniauja ar dalyvauja parodose. Įvertinkite, ar galite užtikrinti saugią vietą išsilakstyti ir šiltą guolį žiemą. Kadangi vipetai nemėgsta vienatvės, pagalvokite apie draugiją. Atminkite, kad vipeto šuniuką parduoti ar padovanoti galima tik paženklintą mikroschema ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registre; kitos taisyklės – gido įžangoje.
Kitus greitus ir atletiškus šunis rasite veimaranerio ir border koli kortelėse, o kitą Anglijos medžioklinį šunį – biglio aprašyme.
Dažniausi klausimai
Kaip greitai bėga vipetas?
AKC duomenimis, vipetas pasiekia iki 35 mylių (apie 56 km/h) per valandą ir yra greičiausias savo dydžio šuo. Manoma, kad jo įsibėgėjimas iš vietos – greičiausias tarp visų šunų.
Ar vipetui šalta Lietuvos žiemą?
Taip. Trumpas kailis be poplaukio ir mažai poodinių riebalų daro vipetus jautrius šalčiui, todėl vėsiu oru jiems reikia šuniško apdaro, o namuose – šilto guolio.
Ar vipetas tinka butui?
Taip. AKC pažymi, kad vipetai namuose ramūs, retai loja ir puikiai jaučiasi jaukiuose butuose, jei gauna pakankamai galimybių išsilakstyti saugiai aptvertoje vietoje.
Ar vipetą galima paleisti nuo pavadėlio?
Tik saugiai aptvertoje vietoje. Vipetai turi stiprų grobio instinktą ir gali vaikytis mažus gyvūnus, o jų greitis neleidžia jų pavyti.
Kiek sveria vipetas?
AKC duomenimis, vipetai sveria 11–18 kg (25–40 svarų); patinai yra 48–56 cm, kalės – 46–53 cm ūgio. Sveiko svorio vipetas atrodo „liesas“ – matyti 2–4 slanksteliai, o tai normalu.
Šaltiniai
- Wikipedia (en): Whippet
- Vikipedija: Vipetas
- AKC (American Kennel Club): Whippet – veislės aprašas
- FCI (Tarptautinė kinologų federacija): Whippet – veislės standartas (nr. 162)
- VMVT: Informacija gyvūnų augintinių savininkams (ženklinimas ir registracija)
- Viršelio nuotrauka: Baltas vipetas guli žolėje (aut. Berikande, CC0)
- Wikimedia Commons nuotrauka: Vipetas parodoje stovi profiliu (aut. Tomasina, CC BY-SA 3.0)
- Wikimedia Commons nuotrauka: Du vipetai lekia lenktynių trasoje (aut. Przykuta, CC BY-SA 3.0)
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.