Aliaskos malamutas: charakteris, dydis, skirtumai nuo haskio ir priežiūra

Aliaskos malamutas – nepaprastai stiprus, sunkiems darbams sukurtas špicų tipo šuo, kurį atpažinsite iš ant nugaros užverstos kupetos uodegos, stačių ausų ir masyvių kaulų. AKC apibūdina jį kaip meilų, ištikimą, žaismingą, bet orų šunį, kurio rudos migdolo formos akys spindi meile, kai darbo diena baigta. Tačiau malamutas – gaujos gyvūnas, ir šeimos „gaujoje“ vadovas turi būti šeimininkas. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite Aliaskos malamuto (angl. Alaskan Malamute) istoriją, išvaizdą, charakterį ir priežiūrą.

Kilmė	JAV (Aliaska)
FCI grupė	5 grupė – Šiaurės kinkinių šunys (nr. 243)
Ūgis	patinai apie 64 cm, kalės apie 58 cm
Svoris	patinai apie 39 kg, kalės apie 34 kg; dažnai sunkesni
Kailis	dvisluoksnis: iki 5 cm storio riebaluotas poplaukis ir šiurkštūs dengiamieji plaukai
Spalvos	pilka su balta, sabalo, juoda, ruda ar raudona su balta, balta
Akys	rudos, migdolo formos
Gyvenimo trukmė	10–14 metų
Būdas	meilus, žaismingas, savarankiškas, užsispyręs

Aliaskos malamutas – mahlemiutų krovinių šuo

Pirmieji šunys į Ameriką atkeliavo maždaug prieš 12 000 metų, tačiau Arktyje žmonės su šunimis apsigyveno tik prieš 4500 metų (paleoeskimai), o vėliau, prieš 1000 metų, – tulės kultūros žmonės, abu atkeliavę iš Sibiro. AKC nurodo, kad veislės vardas kilęs iš mahlemiutų – inuitų genties, labai seniai apsigyvenusios šiaurės vakarų Aliaskos Kocebu įlankoje. Jų sukurti kinkinių šunys dirbo gaujomis ir tempė sunkius krovinius nedideliu greičiu dideliais atstumais.

Malamutas laikomas bazine veisle, susiformavusia dar prieš šiuolaikines veisles. 2015 m. genetinis tyrimas parodė, kad malamutas, Sibiro haskis ir Aliaskos haskis yra artimi giminaičiai ir susiję su Čiukotkos kinkinių šunimis, o nuo inuitų šunų – Kanados eskimų ir Grenlandijos – jie atskiri. 9500 metų senumo Žochovo salos šuns DNR rodo bendrą protėvį su Grenlandijos, malamutų ir haskių šunimis. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad malamutai yra viena mažiausiai pakitusių veislių. FCI malamutą pripažino 1963 m.

Išvaizda: jėgai sukurtas Arkties šuo

AKC standartas aprašo natūralią dydžio įvairovę: pageidaujama, kad kalės būtų apie 58 cm ūgio ir 34 kg, patinai – 64 cm ir 39 kg, tačiau dažnai sutinkami ir sunkesni, net virš 45 kg sveriantys šunys. Viskas malamute – sunkūs kaulai, gili krūtinė, galingi pečiai ir tankus, orui atsparus kailis – byloja apie Arkties kinkinių šuns kilmę. Jis gerokai masyvesnis už greičiui išvestą Sibiro haskį.

Kailis dvisluoksnis: poplaukis riebaluotas, vilnonis ir gali būti iki 5 cm storio, o dengiamieji plaukai šiurkštūs. Ausys mažos, stačios. Dažniausios spalvos – įvairūs pilkos atspalviai su balta, sabalo, juoda, ruda ar raudona su balta, taip pat grynai balta; dažnos veido žymės, „kepuraitė“ ar apykaklė. Akys visada rudos – mėlynos laikomos veislės yda.

Charakteris: draugiškas visiems, bet savo galva

AKC įspėja: jei malamutas negerbia šeimininko, jis ims valdyti jį, o ne atvirkščiai. Todėl tvirtas, bet mylintis mokymas turi prasidėti nuo šuniuko amžiaus. Malamutai labai protingi, bet savarankiški ir užsispyrę; teisingumas ir kantrybė padeda išauginti atsidavusį, patikimą kompanioną, tačiau kai kurių įpročių, pavyzdžiui, kasimo, išmokyti atsisakyti beveik neįmanoma – todėl tvora turi būti įkasta į žemę.

Gerai išauklėtas malamutas yra žaismingas, švelnus, draugiškas ir puikiai sutaria su vaikais, tačiau be socializacijos gali tapti įkyrus su vaikais ir kitais augintiniais. Kadangi malamutai draugiški su visais, sargai iš jų prasti. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad jie gana tylūs ir retai loja, bet kaukia kaip vilkai, o patinai gali būti agresyvesni už pateles.

Sveikata

• Klubų ir alkūnių displazija – dažniausia skeleto liga.
• Aliaskos malamutų polineuropatija (AMPN) – yra DNR testas.
• Chondrodisplazija („nykštukiškumas“), trombopatija, fon Vilebrando liga.
• Hipotireozė ir dieninis aklumas.

Priežiūra ir veikla

• Judėjimas. Kasdien – lakstymas aptvertame kieme, žygiai, bėgimas, plaukimas.
• Darbas. Tempimo varžybos, žygiai su kuprine, kinkiniai, slidinėjimas su šunimi (skijoring).
• Kailis. Reguliarus šukavimas, ypač kai keičiasi poplaukis.
• Karštis. Vasarą – šešėlis, vanduo ir aktyvumas vėsiu metu.

Malamutas, haskis ir samojedas

Požymis	Aliaskos malamutas	Sibiro haskis	Samojedas
Svoris (patinai)	apie 39 kg	20–27 kg	20–29 kg
Paskirtis	sunkūs kroviniai	greitos lenktynės	ganymas, rogės
Akys	tik rudos	rudos, mėlynos, skirtingos	rudos
Balsas	kaukia, retai loja	kaukia	loja

Aliaskos malamutas tinka šaltam kraštui ir stipriam šeimininkui

Malamutas – draugiškas, žaismingas ir labai stiprus, todėl jam reikia ir veiklos, ir patyrusio vadovo.

• Tinka: aktyvioms šeimoms, žmonėms, kurie mėgsta žygius ir kinkinių sportą, namui su tvirtai aptvertu kiemu.
• Netinka: butui, karštam klimatui, namams su smulkiais gyvūnais ir tiems, kas ieško sargo ar paklusnaus šuns.

Malamutai šeriasi gausiai, ypač du kartus per metus, todėl šepetys reikalingas nuolat. Vasarą fizinį krūvį reikia perkelti į vėsų paros metą. Kinkinių sportui tinka ir rogių traukimas žiemą, ir dviračio ar paspirtuko traukimas rudenį bei pavasarį.

Kaip išsirinkti malamuto šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų klubų, alkūnių ir akių patikrų bei AMPN DNR testo rezultatų. Įvertinkite, ar turite tvirtą, į žemę įkastą tvorą ir laiko kasdieniam krūviui bei nuosekliam auklėjimui. Pamatykite tėvų būdą – jie turi būti draugiški ir pasitikintys. Prieš pasiimdami malamuto šuniuką paprašykite parodyti jo įrašą Gyvūnų augintinių registre ir mikroschemos numerį – be jų perduoti šunį Lietuvoje draudžiama; plačiau – gido įžangoje.

Kitus šiaurės šunis rasite Sibiro haskio, samojedo ir akita inu kortelėse.