Bulterjeras: kiaušinio formos galva, charakteris, sveikata ir dresūra

Bulterjeras – vienas lengviausiai atpažįstamų šunų pasaulyje: ilga, kiaušinio formos galva, stačios smailios ausys ir mažos, trikampės, gudriai žvilgančios akys. AKC jį vadina vienu komiškiausių ir išdykėliškiausių šunų, žaismingu ir mielu, kartais užsispyrusiu, bet visada atsidavusiu. Po raumeningu kūnu slypi buvęs gladiatorius, tapęs tikru „asmenybės šunimi“. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite bulterjero (angl. Bull Terrier) istoriją, išvaizdą, charakterį ir sveikatos patarimus.

Kilmė	Didžioji Britanija
FCI grupė	3 grupė – bulterjerų tipo terjerai (nr. 11)
Ūgis	53–56 cm (AKC); nykštukinio – iki 35,5 cm
Svoris	23–32 kg; nykštukinio – iki 8–9 kg
Kailis	trumpas, prigludęs, šiurkštokas, blizgus
Spalvos	balta; spalvota – raudona, elninė, juoda, tigrinta ir deriniai
Gyvenimo trukmė	12–13 metų
Būdas	žaismingas, drąsus, užsispyręs, atsidavęs
Tinka	patyrusiems, aktyviems šeimininkams

Bulterjeras – nuo kovų duobės iki „baltojo kavalieriaus“

XIX a. pradžioje Anglijoje uždraudus bulių pjudymą, šio žiauraus sporto mėgėjai persikėlė į rūsius, kur rengė šunų kovas. Buldogai tam buvo per lėti, todėl jie buvo kryžminami su terjerais – taip atsirado „bull and terrier“ šunys, turintys buldogo jėgą ir terjero gyvumą. Lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad bulterjeras išvestas kryžminant anglų buldogą, baltąjį anglų terjerą ir dalmatiną; tų veislių bruožų pasitaiko ir šiandien.

XIX a. viduryje Jamesas Hinksas pradėjo kryžminti „bull and terrier“ šunis su baltaisiais anglų terjerais ir sukūrė šiuolaikinį bulterjerą, pramintą „baltuoju kavalieriumi“. Senojo tipo mėgėjai liko ištikimi savo šunims, ir iš jų išsivystė Stafordšyro bulterjeras. Kai buvo uždraustos ir šunų kovos, bulterjeras tapo madingu džentelmenų kompanionu, o kovinis paveldas liko praeityje. FCI veislę galutinai pripažino 1993 m.

Išvaizda: kiaušinio galva ir trikampės akys

Ryškiausias bulterjero bruožas – iš priekio kiaušinio formos galva, kurios viršus beveik plokščias, o profilis švelniai lenkiasi nuo kaukolės viršaus iki nosies galiuko. Nosis juoda ir šiek tiek palinkusi žemyn, apatinis žandikaulis gilus ir stiprus. Mažos, tamsios, giliai įsodintos trikampės akys – retas bruožas tarp šunų. Kūnas pilnas ir apvalus, pečiai stiprūs ir raumeningi, uodega laikoma horizontaliai.

AKC skiria dvi spalvų grupes: baltus (balti šunys gali turėti spalvotas dėmes tik ant galvos) ir spalvotus – raudonus, elninius, juodus, tigrintus ar jų derinius, vienspalvius arba su baltomis žymėmis. Standartas neapibrėžia griežto dydžio – svarbiausia, kad kūnas būtų proporcingas. Atskira veislė – nykštukinis bulterjeras, iki 35,5 cm ūgio.

Charakteris: „jei smagu – darys“

Bulterjerai gali būti savarankiški ir užsispyrę, todėl nelaikomi tinkamais nepatyrusiam šeimininkui. Kartu jie lygaus temperamento, paklūsta drausmei, o Bulterjerų klubas juos apibūdina kaip ypač gerus su žmonėmis. Charakteris drąsus, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir noro linksmintis. AKC juokauja, kad bulterjerai veikia pagal principą „jei smagu – darysiu, jei ne – kam vargti?“, todėl mokymas turi būti žaismingas ir paremtas skanėstais ar žaislais.

AKC išskiria keturis bulterjero laimės raktus: ankstyvą socializaciją su šunimis ir žmonėmis, tvirtą, bet mylintį mokymą, pakankamą judėjimą ir daug kokybiško laiko su šeimininkais. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad bulterjerai budrūs, bebaimiai, mažai loja ir kenčia būdami vieni, o neauklėto šuns elgesys gali būti impulsyvus. Įdomu, kad 2008 m. Vokietijos tyrimas nerado reikšmingų temperamento skirtumų tarp bulterjerų ir auksaspalvių retriverių, nors Vokietijoje veislės įvežimas uždraustas.

Sveikata

• Kurtumas. 20,4 % grynai baltų ir 1,3 % spalvotų bulterjerų; šuniukų klausa tikrinama prieš atiduodant.
• Inkstų ir širdies ligos. AKC reikalauja, kad veisiami šunys būtų ištirti.
• Odos alergijos. Blusų, uodų ar erkių įkandimai gali sukelti dilgėlinę ir niežulį.
• Mirtinas akrodermatitas. Reta paveldima liga, pasitaikanti tik baltiems bulterjerams; dauguma sergančių šuniukų nugaišta iki 2 metų.

Priežiūra

• Kailis. Kartą per savaitę perbraukti minkštu šepečiu ar pirštine.
• Judėjimas. Kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai su šeima; tinka paklusnumo, pėdsekystės, agility, flyball ir tempimo sportas.
• Ausys ir nagai. Reguliariai tikrinti ir karpyti.

Požymis	Bulterjeras	Stafordšyro bulterjeras	Anglų buldogas
Svoris	23–32 kg	11–17 kg	18–25 kg
Galva	kiaušinio formos	plati ir trumpa	plati, plokščias snukis
Statusas LT	neįtrauktas į sąrašą	pavojingų sąraše	neįtrauktas
FCI	pripažinta 1993 m.	pripažinta 1954 m.	pripažinta 1955 m.

Bulterjeras tinka patyrusiam ir linksmam šeimininkui

Bulterjeras – žaismingas, prisirišęs prie žmonių ir kupinas energijos, bet užsispyręs. Jis tinka tiems, kurie turi kantrybės ir humoro jausmo.

• Tinka: aktyviems žmonėms, šeimoms su vyresniais vaikais, šeimininkams, kurie jau augino stiprų šunį.
• Netinka: namams su keliais šunimis ar katėmis be ankstyvos socializacijos, ilgai išvykstantiems ir pradedantiesiems.

Lietuvoje bulterjeras neįtrauktas į pavojingų veislių sąrašą, todėl savivaldybės leidimo jam nereikia. Vis dėlto stiprų šunį viešose vietose visada verta vedžioti su pavadėliu, o socializaciją su kitais šunimis tęsti visą gyvenimą.

Kaip išsirinkti bulterjero šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų inkstų ir širdies tyrimų bei šuniukų klausos testo (BAER) rezultatų, ypač jei renkatės baltą šuniuką. Pamatykite tėvų būdą – jie turi būti linksmi ir draugiški. Pasiruoškite nuosekliai, bet žaismingai auklėti nuo pirmų dienų. Atminkite, kad bulterjero šuniuką parduoti ar padovanoti galima tik paženklintą mikroschema ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registre; kitos taisyklės – gido įžangoje.

Giminingas veisles rasite Stafordšyro bulterjero, amerikiečių pitbulterjero ir anglų buldogo kortelėse.