Vėjo rogės per Antarktidą: ispanų ekspedicija jėgos aitvarais įveiks 3 400 km be iškastinio kuro

Ispanų poliarinis tyrinėtojas Ramónas Larramendi rengiasi perkirsti Antarktidos vidų rogėmis, kurias traukia ne varikliai, o milžiniški jėgos aitvarai. Ekspedicija „Trineo de Viento Antártida 2026–2027“ („Vėjo rogės Antarktida 2026–2027“) per maždaug 80 dienų turėtų įveikti apie 3 400 kilometrų nenaudodama iškastinio kuro transportui. Ispanijos mokslo, inovacijų ir universitetų ministerijos duomenimis, ekspedicija iš Ispanijos išvyksta spalio 18 d. ir turėtų grįžti vasario pradžioje.

Vėjo rogės per Antarktidą nuvažiuos 3 400 km be iškastinio kuro

Maršrutas prasidės netoli Rusijos Novolazarevskajos stoties Karalienės Modos Žemėje ir baigsis prancūzų ir italų Concordia stotyje, įsikūrusioje Domo C vietovėje Antarktidos plokščiakalnyje. Pakeliui ekspedicija kirs Nepasiekiamumo ašigalį, esantį apie 3 700 metrų aukštyje ir laikomą vienu atokiausių žemyno taškų, bei praeis netoli Šalčio ašigalio prie Vostoko stoties, kur užfiksuotos vienos žemiausių temperatūrų Žemėje.

„Vėjo rogės tam tikra prasme yra visiškai unikalios pasaulyje“, – interviu „Euronews“ Madride sakė R. Larramendi. Tyrinėtojo teigimu, jo sukurta transporto priemonė jungia tradicinius metodus ir pažangias technologijas, todėl gali įveikti didelius atstumus be vidaus degimo variklių ir be atsargų papildymo iš oro.

Rogės traukiamos jėgos aitvarais, o mokslinė įranga maitinama saulės energija

Vėjo rogės – tai poliarinių tyrinėjimų platforma, kuri vėjo energiją išnaudoja aitvarais, o mokslinei įrangai maitinti naudoja saulės energiją. Pasak R. Larramendi, konstrukcija kurta apie 25 metus – per tą laiką jis įvairiose ekspedicijose ant ledo nukeliavo daugiau nei 28 000 kilometrų. Rogėse pritaikyti inuitų metodai, kurie, tyrinėtojo žodžiais, šalia modernių technologijų gali atrodyti senamadiškai, tačiau tokia neįprasta jungtis yra nepaprastai efektyvi.

Rodiklis	Vėjo rogės
Ilgis	15 m, keturi moduliai
Didžiausias krovinys	iki 2 100 kg
Mokslinė įranga šioje ekspedicijoje	apie 250 kg
Aitvarai	20 vnt., nuo 5 iki 150 m²
Didžiausias greitis	iki 80 km/val.
Vidutinis greitis	apie 25 km/val.
Maršrutas	apie 3 400 km, apie 80 dienų

Įgula turės 20 skirtingo dydžio aitvarų ir juos rinksis pagal oro sąlygas. Esant palankiam vėjui rogės gali pasiekti iki 80 km/val. greitį, o vidutiniškai juda apie 25 km/val. Palyginimui: 2011–2012 m. transantarktinė mokslinė ekspedicija panašų atstumą įveikė vikšriniais sunkvežimiais, sniegaeigiais ir rogėmis ir per du mėnesius sunaudojo apie 170 000 litrų degalų.

Ekspedicija vykdys 16 mokslinių projektų nuo ledo iki mikroplastiko

Rogėmis bus vežama įranga 16-ai mokslinių projektų, atrinktų Ispanijos poliarinio komiteto koordinuotame konkurse. Juose dalyvauja Ispanijos mokslinių tyrimų tarybos CSIC, energetikos ir aplinkos tyrimų centro CIEMAT, nacionalinio aviacijos ir kosmoso technikos instituto INTA mokslininkai, šeši Ispanijos universitetai ir tarptautinės organizacijos, tarp jų NASA, Meino universitetas JAV ir Italijos nacionalinė mokslinių tyrimų taryba.

NASA Amso tyrimų centro projektas, vadovaujamas ispano Alfonso Dávilos, tirs, ar druskos uolienose, veikiamose ekstremalaus šalčio, gali susidaryti mikrobų gyvybei palankios sąlygos. Projektas „Dinglac“, vadovaujamas Madrido politechnikos universiteto glaciologo Francisco Navarro, georadaru analizuos pirmuosius dešimt metrų sniego, kad padėtų suprasti, kaip kaupiasi ir juda sniego sluoksniai bei kaip dėl klimato kaitos keičiasi Antarktidos ledo masė. Bus ieškoma mikroplastiko, patvariųjų teršalų, mikroorganizmų ir virusų, tiriamas Žemės magnetizmas ir Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ veikimas.

Ispanijos mokslo ministerija pabrėžia, kad kai kurie eksperimentai svarbūs būsimiems kosmoso tyrinėjimams: ekspedicija naudos prietaisus ir technologijas, kurios jau taikomos misijose į Marsą. Ekspediciją Madride pristatė mokslo, inovacijų ir universitetų valstybės sekretorius Juanas Cruzas Cigudosa ir Ispanijos poliarinio komiteto pirmininkė Eva Ortega. Ministerijos teigimu, vėjo rogės leidžia Ispanijos mokslui pasiekti Antarktidos vidaus sritis toli nuo nuolatinių bazių, kur įprastoms ekspedicijoms trukdo didžiuliai logistiniai sunkumai. Tokiose vietose beveik nėra tiesioginių matavimų, todėl ekspedicijos duomenys papildys palydovų ir nuolatinių stočių surinktą informaciją.

Keturi įgulos nariai patys taps eksperimentu būsimoms kosmoso misijoms

Komandą sudaro keturi Antarktidos veteranai: pats R. Larramendi, poliarinis gidas ir kalnų technikas Hilo Moreno, Meino universiteto mokslininkas Mariuszas Potockis ir fotografas, dokumentininkas Javieras Selva. Projektas „WindSled Mind“, vadovaujamas Kadiso universiteto mokslininko Gabrielio G. de la Torre, tirs, kaip ilga izoliacija veikia įgulos psichologines reakcijas, miegą ir tarpusavio santykius. „Mes patys esame eksperimentas. Keturi žmonės, 85 dienas izoliuoti Antarktidos žemyno gilumoje“, – sakė R. Larramendi.

J. Selva su R. Larramendi jau dalyvavo 2011–2012 m. ekspedicijoje Antarktidoje. Antrasis tyrimas, kuriame įgula yra stebėjimo objektas, analizuos, kaip izoliacija, ekstremalus šaltis ir aplinkos sąlygos veikia keturių keliautojų organizmą fiziškai ir psichologiškai. „Esame tyrimo dalis ir taip, jaučiamės šiek tiek kaip jūrų kiaulytės, bet esame laimingi“, – juokavo ekspedicijos vadovas. Tokie duomenys turėtų praversti planuojant ilgas kosmoso misijas, kuriose astronautai patirs uždarumą, pavojų ir didelį nuotolį nuo Žemės. Komanda vešis visas atsargas, kad kelias savaites išsiverstų be išorės pagalbos, tačiau turi evakuacijos planą medicininės ar kitos išskirtinės situacijos atveju.

Penkios mokslinės stotelės ir rogės, paliktos Concordia stotyje

Pakeliui įgula įrengs penkias mokslines stoteles – ilgesnius sustojimus mėginiams rinkti, eksperimentams atlikti ir matavimams. Pasiekę Concordia stotį, tyrinėtojai Antarktidą paliks lėktuvu, o mokslinė įranga į Ispaniją grįš padedant Prancūzijai. Pačios rogės liks Concordia stotyje išardytos – jas planuojama panaudoti būsimai ekspedicijai priešinga kryptimi.

Kartoti ekspedicijas svarbu tam, kad būtų galima palyginti skirtingų kampanijų duomenis ir pastebėti ledo bei klimato pokyčius. „Pakartotinis duomenų rinkimas yra absoliučiai esminis norint pamatyti svyravimus“, – pabrėžė R. Larramendi. Ekspedicija vyksta per jubiliejinę, 40-ąją Ispanijos Antarktidos tyrimų kampaniją.