Veimaraneris (Veimaro paukštšunis): charakteris, dydis, priežiūra ir sveikata

Veimaraneris – lieknas, elegantiškas ir greitas medžioklinis šuo išskirtiniu sidabriškai pilku kailiu, gintarinėmis akimis ir ilgomis aksominėmis ausimis. AKC jį vadina Vokietijos „pilkuoju vaiduokliu“, kurį myli ir medžiotojai, ir šeimos dėl draugiškumo, paklusnumo ir grožio. Vis dėlto tai darbo šuo su didžiuliu energijos poreikiu – Vokietijoje jis net nelaikomas tinkamu tiesiog kompanionu. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite veimaranerio (vok. Weimaraner) istoriją, išvaizdą, charakterį ir sveikatą.

Kilmė	Vokietija (Veimaras, Tiuringija)
FCI grupė	7 grupė – paukštšuniai (nr. 99)
Ūgis	patinai 59–70 cm, kalės 57–65 cm
Svoris	patinai 30–40 kg, kalės 25–35 kg
Kailis	trumpas arba ilgas
Spalvos	pelės, stirnos, sidabriškai pilka
Akys	gintarinės, nuo šviesių iki tamsių
Gyvenimo trukmė	10–13 metų
Darbinis egzaminas	taip – FCI reikalauja darbinio testo

Veimaraneris – Veimaro dvaro medžioklės šuo

Apie veimaranerio kilmę teorijų daug, o dokumentuotų faktų mažai. Sidabriškai pilki šunys vaizduojami XVII a. Antoonio van Dycko ir XVIII a. Jeano-Baptiste'o Oudry paveiksluose. Veislė kilusi iš Veimaro miesto apylinkių, kurio vardu ir pavadinta. AKC pasakoja, kad pagrindinė jos ankstyvosios istorijos figūra – Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didysis kunigaikštis Karlas Augustas, aistringas medžiotojas, svajojęs apie tobulą medžioklės šunį. Jis, sakoma, kryžmino bladhaundus su įvairiais vokiečių ir prancūzų medžiokliniais šunimis. Iš pradžių veimaraneriai medžiojo stambius žvėris – lokius, kalnų liūtus ir vilkus, o šiems Europoje nykstant tapo universaliais paukščių medžioklės šunimis, kurie stoja ir atneša.

Nuo 1879 m. veimaraneriai laikyti melsvąja vokiečių trumpaplaukio paukštšunio atmaina ir buvo registruojami Kurzhaar klubo kilmės knygoje. 1880 m. Berlyno parodoje pristatyti 14 šunų iš trijų veislynų. Atskira veisle veimaraneris pripažintas 1891 m., standartas parengtas 1896 m., o 1897 m. Erfurte įkurtas veislės klubas. Per Pirmąjį pasaulinį karą veislė vos neišnyko ir buvo atkurta iš kelių išlikusių šunų. FCI ją pripažino 1954 m. Ilgai Vokietijos aristokratų saugota paslaptis, į JAV veimaraneriai pateko 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, o 6-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjo – juos laikė ir prezidentas Eisenhoweris.

Išvaizda: sidabras ir gintaras

Veimaraneris – vidutinio ar didelio dydžio, sportiško sudėjimo, grakštus ir subalansuotas šuo. Patinai yra 59–70 cm ūgio ir sveria 30–40 kg, kalės – 57–65 cm ir 25–35 kg. Ausys nukarusios, apvaliais galais, akys gintarinės – nuo šviesių iki tamsių. AKC pažymi, kad gerai išvestas veimaraneris yra vienspalvis, galbūt su maža balta dėmele ant krūtinės, o stovintis „stojinoje“ – kvapą gniaužiantis vaizdas.

Kailis būna trumpas arba ilgas; kartais pasitaiko ir tarpinio ilgio dvisluoksnis. FCI pripažįsta trumpaplaukę ir ilgaplaukę atmainas. Spalva – pelės pilka, stirnos pilka ar sidabriškai pilka įvairių atspalvių, arba tarpinė tarp jų; toleruojamos nedidelės baltos žymės ant letenų ir krūtinės.

Charakteris: protingas, energingas ir labai šeimyniškas

AKC veimaranerius vadina puikiais su vaikais ir trokštančiais būti pilnaverčiais šeimos nariais. Lengva priežiūra, gebėjimas mokytis, meilus būdas ir noras dirbti daro juos puikiais augintiniais – jei šeimininkai pasiryžę juos nuolat užimti fiziškai ir protiškai. Kaip sako vienas veisėjas: „Gera žinia – veimaraneriai protingi; bloga žinia – veimaraneriai protingi.“ Jie greitai mokosi ir gerų, ir blogų įpročių, o veikia pagal principą „kas man iš to?“, todėl mokymas turi būti kūrybiškas ir nuoseklus.

Veimaraneriams reikia daug judėjimo: vaikščioti gerai, bet daug geriau – išsilakstyti visu greičiu. AKC sako, kad pavargęs veimaraneris yra geras veimaraneris. Jie aktyvūs, todėl dažnai susižeidžia – įsipjauna, nusibrozdina ar pasitempia, o mėgdami kramtyti gali sužaloti burną ar praryti netinkamų daiktų.

Sveikata

• Skrandžio užsisukimas – rimčiausia veislės sveikatos problema; būtina žinoti simptomus ir nedelsiant kreiptis į veterinarą.
• Neurologinės ligos – smegenėlių hipoplazija, hipomielinizacija, stuburo disrafija; dviem paskutinėms yra DNR testai.
• Akių ligos – ragenos distrofija, papildomos blakstienos, vokų įvirtimas.
• Kitos – demodekozė, hiperurikozurija (DNR testas), skydliaukės ir širdies ligos.

2024 m. JK tyrime veimaranerių gyvenimo trukmės mediana buvo 12,8 metų.

Priežiūra

• Judėjimas. Kasdienis bėgimas, žygiai, paieškos žaidimai, medžioklė ar šunų sportas.
• Kailis. Trumpaplaukiams – retkarčiais perbraukti; ilgaplaukiams – šukuoti kas savaitę.
• Saugumas. Pašalinti kramtomus pavojingus daiktus; po ėdimo – poilsis.
• Mokymas. Šuniukų kursai ir nuoseklios pratybos nuo mažens.

Požymis	Veimaraneris	Vokiečių trumpaplaukis paukštšunis	Vengrų vižla
Spalva	pilka	ruda, ruda su balta	auksinė rusva
Kilmė	Vokietija	Vokietija	Vengrija
Paskirtis	universalus paukštšunis	universalus paukštšunis	paukštšunis, retriveris
Energija	labai didelė	labai didelė	labai didelė

Veimaraneris tinka sportuojančiam žmogui, o ne sofos mėgėjui

Veimaraneris – elegantiškas, bet jo energija prilygsta darbiniams ganytojams. Jis tinka tiems, kurie kasdien bėga, važiuoja dviračiu ar medžioja.

• Tinka: medžiotojams, bėgikams, žmonėms, kurie užsiima šunų sportu, šeimoms su vyresniais vaikais ir aptvertu kiemu.
• Netinka: sėsliems žmonėms, tiems, kas ilgai būna ne namuose, ir namams su smulkiais gyvūnais be socializacijos.

Veimaraneriai sunkiai pakelia vienatvę ir gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo, todėl šuniuką verta nuo pat pradžių pratinti trumpam pabūti vienam. Trumpas kailis prastai šildo, todėl žiemą prireiks striukės.

Kaip išsirinkti veimaranerio šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų klubų, širdies, akių ir skydliaukės patikrų bei stuburo disrafijos, hipomielinizacijos ir hiperurikozurijos DNR testų rezultatų. Paklauskite, ar tėvai dirba medžioklėje – darbinių linijų šunys paprastai dar energingesni. Įvertinkite, ar galite kasdien skirti kelias valandas aktyviai veiklai. Pirkdami veimaranerio šuniuką Lietuvoje patikrinkite, ar jis jau paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre, – to reikalauja įstatymas; daugiau apie taisykles gido įžangoje.

Kitus aktyvius medžioklinius šunis rasite vipeto, labradoro retriverio ir anglų kokerspanielio kortelėse.