Velso korgis (pembrokas): charakteris, dydis, priežiūra ir sveikata

Velso korgis pembrokas – mažas, bet stiprus ir atletiškas ganytojas, kuris, pasak AKC, yra vienas maloniausių mažųjų namų šunų: meilus ir draugiškas, bet ne įkyrus. Trumpos, galingos kojos, raumeningos šlaunys, gili krūtinė, lapės snukutis ir stačios ausys – tai šuo, kuris atrodo kaip didelis šuo mažame kūne. Pasaulyje korgiai išgarsėjo kaip karalienės Elžbietos II mylimieji. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite velso korgio pembroko (angl. Pembroke Welsh Corgi) istoriją, išvaizdą, charakterį ir priežiūrą.

Kilmė	Didžioji Britanija (Pembrukšyras, Velsas)
FCI grupė	1 grupė – galvijų šunys (nr. 39)
Ūgis	25–30 cm
Svoris	patinai iki 14 kg, kalės iki 13 kg
Kailis	dvisluoksnis: minkštas poplaukis ir šiurkštūs dengiamieji plaukai
Spalvos	raudona, sabalo, elninė, juoda su įdegiu; su baltomis žymėmis ar be jų
Gyvenimo trukmė	12–13 metų
Būdas	protingas, budrus, drąsus, prisirišęs
Tinka	aktyvioms šeimoms, butui ar namui

Velso korgis – flamandų audėjų ganytojas

Pavadinimas „corgi“ kilęs iš velsiečių kalbos žodžių cor (nykštukas) ir ci (šuo). AKC pasakoja, kad viduramžių valdovai savo didybę rodė prabangiais kilimais ir gobelenais, o geriausi audėjai gyveno Flandrijoje. 1107 m. Anglijos karalius Henrikas I pakvietė flamandų audėjų bendruomenę gyventi pietvakarių Velse. Audėjai atsivežė viską, ko reikėjo jų žemdirbiškam gyvenimui, įskaitant galvijus ir avis ganančius tvirtus trumpakojus šunis – šiuolaikinių pembrokų pagrindą. Vikipedijoje pabrėžiama, kad pembrokai kilę iš špicų šeimos.

Pembrokas nuo XIX a. pabaigos laikomas atskira veisle nuo savo pusbrolio kardigano, nors abi veislės ilgai maišėsi senuosiuose Pembrukšyro ir Kardiganšyro veisimo centruose. Pasaulinę šlovę pembrokams atnešė karalienė Elžbieta II, kuri per savo valdymą turėjo daugiau nei 30 korgių. Britanijoje veislės populiarumas pastaraisiais metais mažėja, tačiau JAV ji tebėra labai populiari – didmiesčiuose rengiami korgių susibūrimai. FCI veislę pripažino 1963 m.

Išvaizda: ilgas, žemas ir greitas

Pembrokas – ilgo ir žemo sudėjimo, bet stebėtinai greitas ir vikrus šuo. Galva lapės formos, ausys tvirtos, vidutinio dydžio, stačios, šiek tiek smailėjančios. Nuo kardigano pembrokas skiriasi trumpesniu kūnu, mažesnėmis ausimis ir tiesesnėmis kojomis. Spalvos – raudona, sabalo, elninė ir juoda su įdegiu, su baltomis žymėmis ar be jų.

Dalis pembrokų gimsta su natūraliai trumpa uodega, tačiau daugeliui tradiciškai būdavo trumpinamos uodegos. Pasak Vikipedijos, tai kilo ne iš ganymo poreikio, o iš senojo Britanijos mokesčių įstatymo: neganantis šuo buvo laikomas prabanga ir apmokestinamas. Šiandien daugelyje šalių uodegų trumpinimas uždraustas, FCI ir britų Kinologų klubas parodose leidžia natūralias uodegas, o ES reglamentas 2026/1818 tokią procedūrą be medicininės priežasties draudžia.

Charakteris: didelis šuo mažame kūne

AKC pembroką apibūdina kaip protingą, jautrų šunį, mėgstantį žaisti su šeima ir gerai reaguojantį į mokymą. Kaip galvijų ganytojai, korgiai bebaimiai ir savarankiški, budrūs sargai su aštriomis juslėmis ir „didelio šuns“ lojimu. Jie mėgsta dalyvauti šeimos gyvenime, seka šeimininką ir trokšta įtikti, todėl noriai mokosi, nors kartais turi savo nuomonę. Stanley Coreno knygoje „Šunų intelektas“ pembrokai įvertinti 11-oje vietoje.

Dauguma pembrokų siekia kiekvieno sutikto žmogaus dėmesio ir gerai elgiasi su vaikais bei kitais augintiniais, tačiau ankstyva socializacija su gyvūnais, suaugusiaisiais ir vaikais būtina, kad vėliau neatsirastų antisocialaus elgesio. Jei korgis gauna per mažai veiklos, polinkis loti stiprėja.

Sveikata

• Klubų ir alkūnių displazija – tėvų patikros.
• Degeneracinė mielopatija – nugaros smegenų liga; yra DNR testas.
• Fon Vilebrando liga – kraujo krešėjimo sutrikimas.
• Akių ir širdies ligos – veisiamų šunų tyrimai.
• Nugara ir svoris – ilgas kūnas ir trumpos kojos reikalauja saugoti nuo antsvorio ir šuolių.

Priežiūra

• Kailis. Kasdien perbraukti šukomis ir slicker šepečiu; šėrimosi metu padeda maudynės ir grėbliukas poplaukiui.
• Judėjimas. Vidutinis kasdienis krūvis – ilgi pasivaikščiojimai, lėtas bėgimas, agility, ganymo užsiėmimai; dviratininko korgis nepavys.
• Klimatas. Vengti didelio karščio ir šalčio, po krūvio duoti vandens.
• Socializacija. Nuo 7 savaičių iki 4 mėnesių – kuo daugiau naujų žmonių ir vietų.

Velso korgis ir kiti ganytojai

Požymis	Velso korgis	Border koli	Australijos aviganis
Svoris	iki 14 kg	14–25 kg	18–29 kg
Kojos	trumpos	ilgos	ilgos
Ganymo tipas	galvijai	avys	galvijai, avys
Energija	didelė	labai didelė	labai didelė

Velso korgis tinka aktyviai šeimai, kuri vertina humoro jausmą

Korgis atrodo kaip mažas šuo, bet elgiasi kaip ganytojas – jam reikia judėjimo, užduočių ir aiškių taisyklių.

• Tinka: aktyvioms šeimoms, žmonėms, norintiems užsiimti agility, paklusnumo ar ganymo sportu, butui, jei šuo kasdien gauna pakankamai veiklos.
• Netinka: šeimoms su mažais bėgiojančiais vaikais (korgis gali gnaibyti už kulnų), sėsliems žmonėms ir tiems, kas netoleruoja šėrimosi.

Trumpos kojos ir ilgas kūnas reikalauja saugoti nugarą: verta riboti šuolius nuo baldų ir laiptus, o svarbiausia – neleisti priaugti svorio, nes korgiai linkę persivalgyti.

Kaip išsirinkti velso korgio šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų klubų, akių ir širdies patikrų bei degeneracinės mielopatijos ir fon Vilebrando ligos DNR testų. Atsakingas veisėjas nekergia šunų su veislės ydomis, tokiomis kaip labai ilgas plonas („fluffy“) kailis ar atskiesta spalva. Lietuvoje šuniukui uodega negali būti trumpinama be medicininės priežasties, o prieš perduodant jis turi būti paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Daugiau – gido įžangoje.

Kitus ganymo šunis rasite border koli ir Australijos aviganio kortelėse, o kitą trumpakojį – takso aprašyme.