Kane korsas (Cane Corso): italų sargas – charakteris, dydis, ligos ir laikymas

Kane korsas – šuo, kurio vien išvaizda atbaido nekviestus svečius: didelė galva, budrus žvilgsnis, raumenys po trumpu standžiu kailiu ir svoris, dažnai viršijantis 45 kg. AKC jį vadina nepralenkiamu sargu, o veislės vardas siejamas su lotynišku žodžiu, reiškiančiu sargybinį ar asmens apsaugos šunį. Tačiau už įspūdingos išvaizdos slypi atsidavęs šeimos šuo, kuriam reikia tvirtos, bet teisingos rankos. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite kane korso (it. Cane Corso Italiano) kilmę, išvaizdą, charakterį, sveikatą ir patarimus būsimam šeimininkui.

Kilmė	Italija (išliko Apulijoje)
FCI grupė	2 grupė – pinčeriai, šnauceriai, molosai ir šveicarų galvijų šunys (nr. 343)
Ūgis	patinai 62–70 cm, kalės apie 4 cm mažiau
Svoris	patinai 45–50 kg, kalės apie 40–45 kg
Kailis	trumpas, tankus, blizgus, su poplaukiu
Spalvos	juoda, pilkos, elninės, tamsiai kviečių; tigrinta
Gyvenimo trukmė	9–12 metų
Būdas	budrus, ištikimas, savarankiškas, saugantis
Darbinis egzaminas	taip – FCI reikalauja darbinio testo

Kane korsas – romėnų molosų palikuonis, atgimęs XX a.

Kane korsas priklauso molosų šeimai – stambiems mastifo tipo sargams, pavadintiems senovės graikų molosų genties vardu. Pasak AKC, romėnų legionai, užkariavę Graikijos salas, parsivežė tokių šunų į Italiją ir kryžmino su vietiniais. Iš šių šunų kilo ir kane korso protėviai, ir didesnis giminaitis – neapolio mastifas. Žlugus Vakarų Romos imperijai, korsai tapo kaimo darbininkais: medžiojo šernus, ginė galvijus ir saugojo ūkius bei vištides.

FCI standartas nurodo, kad kadaise kane korsai buvo paplitę visame Apeninų pusiasalyje, bet XX a. išliko tik Apulijoje, Pietų Italijoje. Kai 7-ajame dešimtmetyje žlugo pusininkavimo (mezzadria) sistema, šunų beveik neliko. Apie 1980 m. italų entuziastai iš kelių išgyvenusių šunų pradėjo planingą veisimą, o 1983 m. įkūrė veislės draugiją Società Amatori Cane Corso. Italijos kinologų asociacija ENCI veislę pripažino 1994 m., FCI laikinai – 1996 m., galutinai – 2007 m. Pirmasis korsas į JAV atvežtas 1988 m., AKC veislę pripažino 2010 m. Italijoje 2011–2019 m. kasmet užregistruojama apie 3000–4250 kane korsų.

Išvaizda: galingas, bet elegantiškas molosas

Kane korsas – stambus, stiprus ir raumeningas, bet ne gremėzdiškas šuo; AKC jo judesius lygina su kačių grakštumu. Galva didelė, jos ilgis šiek tiek viršija trečdalį ūgio ties ketera, perėjimas nuo kaktos į snukį ryškus, kaukolės viršus plokščias. Akys ovalios, plačiai pastatytos, kuo tamsesnės. Kailis trumpas, tankus ir blizgus, su poplaukiu, kurio storis priklauso nuo klimato.

Standartas leidžia juodą, kelis pilkos atspalvius (švino, šviesiai pilką, šiferio), elnines spalvas – nuo šviesiai elninės iki elnio raudonos – ir tamsiai kviečių spalvą, taip pat tigrintus variantus. Nedidelės baltos žymės ant krūtinės, letenų ar nosies toleruojamos. Svarbu žinoti, kad ES reglamentas 2026/1818 nuo 2028 m. rugpjūčio 31 d. draus ausų karpymą ir uodegų trumpinimą be medicininės priežasties, todėl natūralios ausys ir uodega taps vieninteliu teisėtu variantu visoje ES.

Charakteris: sargas, kuris nori būti šalia šeimos

AKC kane korsus apibūdina kaip protingus, ištikimus, trokštančius įtikti ir universalius, bet kartu atkaklius ir užsispyrusius šunis, kurie, netinkamai auklėjami, gali „perimti valdžią“ iš nepatyrusio šeimininko. Veislei būdinga rami, profesionalaus asmens sargybinio laikysena: korsas stebi, vertina ir reaguoja tik tada, kai mano, kad reikia. FCI darbiniame teste šuo turi likti ramus su neagresyviais nepažįstamaisiais, abejingas šūviams ir ryžtingai ginti šeimininką nuo užpuoliko.

Su savo žmonėmis kane korsas švelnus ir prisirišęs, nemėgsta ilgos vienatvės. Kadangi tai didelis ir stiprus sargas, ankstyva socializacija su žmonėmis, vaikais ir kitais šunimis yra būtina, o paklusnumo dresūra turi tęstis ir paauglystėje. Korsai gerai mokosi, jei mokymas nuoseklus ir paremtas pagyrimu.

Sveikata: sąnariai, akys, oda ir skrandis

• Klubų ir alkūnių displazija, girnelės išnirimas – tėvai turi turėti rentgeno vertinimus.
• Vokų ligos – vokų išvirtimas (ektropija) ir įvirtimas (entropija), trečiojo voko liaukos iškritimas.
• Demodekozė – erkių sukeliama odos liga, kuriai veislė jautresnė.
• Idiopatinė epilepsija ir skydliaukės funkcijos sutrikimai.
• Skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas – didelė rizika giliakrūtiniams šunims.

2017 m. tyrimas, apėmęs 232 kane korsus iš 25 šalių, nustatė vidutinę 9,3 metų gyvenimo trukmę; juodi tigrinti šunys gyveno ilgiausiai.

Priežiūra: daug judėjimo ir darbo

• Judėjimas. AKC rekomenduoja bent 1,5 km greito ėjimo ar bėgimo ryte ir vakare; tinka žygiai ir važiavimas dviračiu.
• Kailis. Šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu, šėrimosi metu – kasdien.
• Mityba. Kokybiškas maistas didelėms veislėms, porcijos kelis kartus per dieną, ramybė po ėdimo.
• Užsiėmimai. Paklusnumas, pėdsekystė, apsaugos sportas – korsas laimingiausias turėdamas darbą.

Kane korsas ir kiti molosai

Požymis	Kane korsas	Rotveileris	Bokseris
Svoris (patinai)	45–50 kg	50–60 kg	29–36 kg
Kilmė	Italija	Vokietija	Vokietija
Sargo instinktas	labai stiprus	stiprus	vidutinis
Tinka pradedančiajam	ne	ne	su sąlygomis

Ką žinoti prieš įsigyjant kane korso šuniuką

Didelių sargų populiarumas pritraukia daug atsitiktinių veisėjų, todėl rinkitės tik tokį, kurio šunys turi kilmės dokumentus, klubų ir alkūnių vertinimus bei, idealiu atveju, darbinio testo rezultatus. Pamatykite motiną ir įvertinkite jos būdą – baimingi ar nekontroliuojamai agresyvūs tėvai yra rimtas pavojaus ženklas. Kane korsas nėra Lietuvos pavojingų šunų veislių sąraše, tačiau šuniukas turi būti paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre prieš perdavimą. Šunų laikymo ir naujojo ES reglamento taisykles aptarėme gido įžangoje.

Kitus didelius sargus rasite rotveilerio, alabajaus ir Kaukazo aviganio kortelėse, o draugiškesnį molosą – boksero aprašyme.