Kavalierius karalius Čarlzas spanielis: charakteris, spalvos, sveikata ir priežiūra

Kavalierius karalius Čarlzas spanielis – mažas, grakštus šuo, kurio pagrindinis ginklas – švelni, „tirpstanti“ didelių apvalių akių išraiška. AKC jį vadina dviejų pasaulių deriniu: žaislinio šuns dėmesingumas ir švelnumas kartu su medžioklinio spanielio gyvumu bei atletiškumu. Kavalierius tinka ir aktyviam šeimininkui, ir namisėdai, bet reikalauja atsakingo požiūrio į sveikatą. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite kavalieriaus karaliaus Čarlzo spanielio (angl. Cavalier King Charles Spaniel) istoriją, išvaizdą, charakterį ir sveikatos rizikas.

Kilmė	Didžioji Britanija
FCI grupė	9 grupė – kompanionai, anglų žaisliniai spanieliai (nr. 136)
Ūgis	30–33 cm
Svoris	6–8 kg
Kailis	vidutinio ilgio, šilkinis, su kutomis
Spalvos	Blenheimas, trispalvė, juoda su įdegiu, rubino
Gyvenimo trukmė	12–15 metų (AKC); kituose šaltiniuose 8–12
Būdas	švelnus, meilus, prisitaikantis, draugiškas visiems
Tinka	šeimoms, vyresniems žmonėms, butui

Kavalierius – Karolio II spanielių atgimimas

Žaisliniai spanieliai buvo Europos aukštuomenės šunys mažiausiai nuo Renesanso. XVII a. Didžiosios Britanijos karaliai Karolis I ir jo sūnus Karolis II ypač mėgo juodus su įdegiu mažus spanielius, vėliau pavadintus pastarojo garbe. Pasak dienoraštininko Samuelio Pepyso, Karolis II, regis, labiau rūpinosi spanielių veisimu nei šalies valdymu. XVIII a. pradžioje pirmasis Marlboro hercogas Johnas Churchillas Blenheimo rūmuose veisė raudonai baltus spanielius, kurie, pasak jo, spėdavo paskui risčia bėgantį arklį – nuo čia kilo raudonai baltos spalvos pavadinimas Blenheimas.

XIX a. žaisliniai spanieliai buvo kryžminami su plokščiasnukiais Azijos šunimis, greičiausiai mopsais ir japonų činais, ir įgijo kupolinę kaukolę bei trumpą snukį. Senasis tipas beveik išnyko. 1926 m. turtingas amerikietis Roswellas Eldridge'as šunų parodoje paskyrė po 25 svarų prizą geriausiam patinui ir kalei, atitinkantiems „senojo tipo“ spanielius ilgu snukiu ir plokščia kaukole, kokie vaizduojami Karolio II laikų paveiksluose. Eldridge'as mirė nesulaukęs rezultato, bet 1928 m. įkurtas pirmasis kavalierių klubas, standartas parašytas pagal šunį Ann's Son. Antrasis pasaulinis karas veislę vos nesunaikino – viename veislyne iš 60 šunų liko trys, o daugumos karo metu gimusių šuniukų tėvas buvo vienas šuo, Plantation Banjo. 1944 m. gruodžio 5 d. britų Kinologų klubas kavalierių pripažino atskira veisle, FCI – 1955 m., AKC – 1995 m.

Išvaizda: šilkas ir apvalios akys

Kavalierius – mažas spanielis, ne aukštesnis kaip 33 cm; suaugęs jis panašus į kitų, didesnių spanielių paauglius. Didelės, apvalios, tamsios akys ir švelni išraiška – svarbiausias veislės bruožas. Snukis vidutinio ilgio, kaukolė plokščia, ausys ilgos, aukštai įaugusios ir apaugusios kutomis. Uodega paprastai netrumpinama. Kailis vidutinio ilgio, šilkinis, be garbanų (leidžiama nedidelė banga), su kutomis ant ausų, kojų ir uodegos.

Pripažįstamos keturios spalvos: Blenheimas – kaštoninės dėmės baltame fone, trispalvė – juoda ir balta su rudomis žymėmis, juoda su įdegiu ir rubino – vientisa sodriai raudona. FCI kiekvieną spalvą parodose vertina atskirai.

Charakteris: švelnus visiems

AKC kavalierius apibūdina kaip mielus, švelnius ir meilius šunis, labai trokštančius įtikti savo žmonėms. Jie draugiški su nepažįstamaisiais ir kitais gyvūnais, gerai sutaria su vaikais, todėl kaip sargai – menki. Kavalieriai protingi ir lengvai mokosi; jiems sekasi paklusnumo, rally ir agility pratybose, jie puikūs terapijos šunys.

Svarbiausia kavalieriaus savybė – prisitaikymas: jis gali būti energingas sportininkas su aktyviu šeimininku arba „sofos bulvė“ su ramiu. Vis dėlto jo protėviai buvo medžiokliniai spanieliai, todėl kavalieriai išlaiko uoslę ir medžioklės instinktą – AKC pataria nepaleisti jų nuo pavadėlio neaptvertoje vietoje, nes užuodę įdomų pėdsaką jie gali nebeateiti pašaukti.

Sveikata: širdis ir nervų sistema

• Mitralinio vožtuvo liga – dažniausia ir rimčiausia veislės problema; tėvai turi būti reguliariai tikrinami kardiologo.
• Siringomielija – neurologinė liga, kai nugaros smegenyse susidaro skysčio ertmės; tikrinama MRT.
• Akių ligos – tinklainės problemos, katarakta.
• Girnelės išnirimas, klubų displazija, vidurinės ausies uždegimai.

Siauras genų fondas, susiformavęs po karo, lemia, kad veislėje paveldimos ligos dažnos. AKC teigia, kad tinkamai ištirti kavalieriai dažniausiai gyvena patogiai iki senatvės.

Priežiūra

• Kailis. Reguliariai šukuoti ir retkarčiais maudyti; šukavimas veikia ir kaip masažas.
• Ausys. Apaugusias ausis tikrinti kas savaitę.
• Nagai. Karpyti bent kartą per mėnesį.
• Judėjimas. Saikingi pasivaikščiojimai su pavadėliu; aptvertas kiemas.
• Svoris. Kavalieriai mėgsta ėsti – antsvoris apkrauna širdį.

Kavalierius ir kiti švelnūs kompanionai

Požymis	Kavalierius	Anglų kokerspanielis	Ši cu
Svoris	6–8 kg	12–15 kg	4–7 kg
Kilmė	Didžioji Britanija	Didžioji Britanija	Kinija / Tibetas
Energija	vidutinė	didelė	maža–vidutinė
Pagrindinė rizika	širdis	ausys, akys	kvėpavimas, akys

Kavalierius tinka beveik kiekvienai šeimai, jei ji nebus dažnai išvykusi

Kavalierius gerai jaučiasi ir bute, ir name, sutaria su vaikais, kitais šunimis ir net katėmis, todėl jis dažnai rekomenduojamas pirmajam šuniui.

• Tinka: šeimoms su vaikais, senjorams, pradedantiesiems, terapijos ir lankymo programoms.
• Netinka: tiems, kas ilgas valandas būna ne namuose, ieško sargo ar nenori kas savaitę šukuoti kailio ir valyti ausų.

Didžiausias kavalieriaus rūpestis – sveikata, todėl renkantis šuniuką verta labiau domėtis tėvų širdies tyrimais nei kailio spalva. Kasmetinė kardiologo patikra suaugusiam šuniui padeda ligą pastebėti anksti.

Kaip išsirinkti kavalieriaus šuniuką

Pagrindinis klausimas veisėjui – kada ir kaip buvo tikrinta tėvų širdis ir ar jie tirti dėl siringomielijos. Atsakingas veisėjas nerodo šuniukų iš per jaunų tėvų ir gali parodyti kardiologo bei MRT išvadas, akių patikras. Paklauskite, kiek gyveno ir kaip sirgo šuniuko seneliai. Pirkdami kavalieriaus šuniuką Lietuvoje patikrinkite, ar jis jau paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre, – to reikalauja įstatymas; daugiau apie taisykles gido įžangoje.

Kitus spanielius ir kompanionus rasite anglų kokerspanielio, ši cu ir pudelio kortelėse, o kavalieriaus ir pudelio mišrūną – pudelių mišrūnų aprašyme.