Rotveileris: kilmė, charakteris, dydis, dresūra ir sveikata

Rotveileris – tvirtas, raumeningas šuo blizgiu juodu kailiu ir aiškiomis rūdžių spalvos žymėmis, kuris, pasak AKC, šeimos rate yra švelnus žaidimų draugas ir gynėjas, o išorinį pasaulį stebi su pasitikinčiu savimi santūrumu. FCI standarte rašoma, kad veisėjai siekia didelės jėgos šuns, kurio galinga išvaizda neprarado kilnumo ir kuris puikiai tinka kompanionu, tarnybiniu, gelbėjimo ir darbo šunimi. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite rotveilerio (vok. Rottweiler) istoriją, išvaizdą, charakterį ir sveikatos patarimus.

Kilmė	Vokietija (Rotveilis, Viurtembergas)
FCI grupė	2 grupė – molosai, mastifų tipas (nr. 147)
Ūgis	patinai 61–68 cm, kalės 56–63 cm
Svoris	vidutiniškai 50 kg patinų, 42 kg kalių
Kailis	tiesus, šiurkštus, vidutinio ilgio, poplaukis ant kaklo ir šlaunų
Spalva	juoda su aiškiomis rūdžių ar rudos spalvos žymėmis
Gyvenimo trukmė	9–10 metų
Būdas	ramus, pasitikintis savimi, drąsus, ištikimas
Darbinis egzaminas	taip – FCI reikalauja darbinio testo

Rotveileris – romėnų legionų ir mėsininkų šuo

FCI standartas rotveilerį laiko viena seniausių išlikusių veislių, kurios kilmė siekia romėnų laikus. AKC pasakoja, kad romėnų legionai, žygiuodami į tolimus kraštus, varėsi galvijų bandas kaip maisto atsargas, o joms ginti ir varyti reikėjo tvirtų, ištvermingų šunų, išvestų iš Azijos mastifų tipo šunų. Šie šunys su legionais perėjo Alpes ir saugojo žmones bei galvijus. Rotveilio apylinkėse jie susikryžmino su vietiniais šunimis. Jų pagrindiniu darbu tapo galvijų varymas ir saugojimas bei šeimininkų ir jų turto gynimas.

Veislė gavo vardą iš senojo laisvojo Rotveilio miesto ir buvo vadinama „Rotveilio mėsininkų šunimi“ (Rottweiler Metzgerhund): mėsininkai juos veisė tik dėl darbinių savybių, o šunys varė galvijus į turgų, saugojo nuo plėšikų ir tempė mėsos vežimėlius. XIX a. galvijus imta vežti traukiniais, ir rotveileriai prarado darbą, tačiau prieš Pirmąjį pasaulinį karą išaugusi policijos šunų paklausa atgaivino susidomėjimą veisle. Abiejų karų metu jie tarnavo pasiuntiniais, sanitariniais, traukiančiais ir sarginiais šunimis. 1914 ir 1915 m. įkurti du Vokietijos klubai, o 1921 m. visi susijungė į ADRK – pasaulyje pripažintą veislės namų klubą. AKC veislę pripažino 1931 m., FCI – 1955 m.

Išvaizda: jėga ir kilnumas

Rotveileris – vidutinio didumo ar didelis, tvirtas, galingas šuo plačia krūtine, siekiančia alkūnes, ir tiesia nugara. Kaukolė vidutinio ilgio, gana plati tarp ausų, nosis plati ir visada juoda. Akys šiltos, tamsiai rudos, žvilgsnis ramus, protingas ir bebaimis. Ausys nulėpusios, prigludusios prie galvos. Kailis tiesus, šiurkštus ir vidutinio ilgio, prigludęs, poplaukis – ant kaklo ir šlaunų.

Spalva – juoda su aiškiai atskirtomis gelsvos ar rudos (rūdžių) spalvos žymėmis ant skruostų, snukio, krūtinės, kojų ir virš akių; ant krūtinės žymės sudaro du apverstus trikampius. Rotveileriai gimsta su uodegomis. Seniau jos būdavo trumpinamos, nes saugant gyvulius dažnai lūždavo, tačiau daugelyje ES šalių tai uždrausta, o naujausiame FCI standarte sutrumpinta uodega nebėra privaloma.

Charakteris: ramus sargas, kuriam reikia lyderio

AKC pabrėžia, kad gerai išvestas ir tinkamai užaugintas rotveileris yra ramus ir pasitikintis savimi, drąsus, bet ne be reikalo agresyvus. Santūrumas svetimiems slepia žaismingumą ir net kvailiojimą, už kurį jį myli šeima – kartais jis pamiršta, kad nėra žaislinis šuo, ir bando įsitaisyti ant kelių. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad rotveileriai loja retai: patinai dažniausiai tyliai stebi aplinką, o grėsmės akivaizdoje pasišiaušia ir prityla.

Rotveileris – „žmonių šuo“, kuriam netinka izoliacija. Lyderystė, šuniukų socializacija, pagrindiniai kursai ir gyvenimas šeimininko namuose yra raktas į gerai išauklėtą šunį. Veislė protinga, lengvai mokosi ir nori įtikti, nors kai kurie šunys užsispyrę, todėl drausmė turi būti nuosekli, teisinga ir tvirta, bet ne grubi. Nedresuotas ar blogai dresuotas rotveileris gali būti destruktyvus ir pavojingas.

Sveikata

• Klubų displazija – rentgeno vertinimai prieš veisiant.
• Akių ir širdies ligos – oftalmologo ir kardiologo patikros.
• Vėžys – pasitaiko veislėje; AKC mini tyrimus, siejančius ilgaamžiškumą su apgalvota vakcinacija ir vėlesne kastracija.
• Svoris – antsvoris apkrauna sąnarius, todėl būtinas kasdienis judėjimas.

Priežiūra

• Kailis. Šukuoti kartą per savaitę; gausiau šeriasi pavasarį ir rudenį.
• Nagai ir dantys. Prižiūrėti kas savaitę; nagams tinka šlifuoklis.
• Judėjimas. Kasdieniai pasivaikščiojimai, risčia, plaukimas; rotveileriai lengvai išmoksta tempti vežimėlius, dirbti pėdsekystėje, ganyme ir paklusnumo sporte.

Rotveileris ir kiti sargai

Požymis	Rotveileris	Dobermanas	Kane korsas
Svoris (patinai)	apie 50 kg	40–45 kg	45–50 kg
Kilmė	Vokietija	Vokietija	Italija
Kailis	trumpas su poplaukiu	trumpas be poplaukio	trumpas su poplaukiu
Gyvenimo trukmė	9–10 m.	10–12 m.	9–12 m.

Rotveileris tinka atsakingam šeimininkui, kuris laikys jį namuose

Rotveileris – galingas, protingas ir ištikimas, todėl gerai išauklėtas jis yra ramus šeimos narys. Tačiau jo jėga reikalauja daugiau nei vidutinio šeimininko pastangų.

• Tinka: patyrusiems šunų augintojams, šeimoms, kurios šunį laikys kartu su savimi, žmonėms, norintiems užsiimti paklusnumo ar pėdsekystės sportu.
• Netinka: tiems, kas planuoja laikyti šunį grandinėje ar voljere, nenori lankyti mokymo kursų ar negali suvaldyti 50 kg sveriančio šuns.

Lietuvoje rotveileris neįtrauktas į pavojingų veislių sąrašą, todėl savivaldybės leidimo jam nereikia. Vis dėlto kai kuriose kitose šalyse šiai veislei taikomi apribojimai, todėl prieš keliaujant su šunimi verta pasidomėti vietos taisyklėmis.

Kaip išsirinkti rotveilerio šuniuką

Rinkitės veisėją, kurio šunys turi kilmės dokumentus, klubų, akių ir širdies tyrimus ir, idealiu atveju, darbinius egzaminus. Pamatykite tėvų būdą – jie turi būti ramūs ir pasitikintys, o ne baimingi ar nekontroliuojamai agresyvūs. Pasiruoškite nuo pirmų dienų lankyti šuniukų kursus. Rotveileris nėra Lietuvos pavojingų šunų veislių sąraše, tačiau šuniukas prieš perduodant turi būti paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Visas taisykles aptarėme gido įžangoje.

Kitus sargus rasite dobermano, kane korso ir vokiečių aviganio kortelėse, o draugiškesnį vokiečių molosą – boksero aprašyme.