Sibiro haskis: charakteris, dydis, mėlynos akys, priežiūra ir sveikata

Sibiro haskis – šuo, kurį atpažįsta net tie, kurie šunimis nesidomi: stora pilka, juoda ar rausva su balta „kaukė“, stačios trikampės ausys, pjautuvo formos uodega ir skvarbios mėlynos ar skirtingų spalvų akys. Tai lengvo sudėjimo, ištvermingas kinkinių šuo, sukurtas bėgti šimtus kilometrų Arkties šaltyje. Namuose jis draugiškas ir švarus, bet energijos turi daugiau nei dauguma šeimininkų tikisi. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite Sibiro haskio (angl. Siberian Husky) istoriją, išvaizdą, charakterį, priežiūrą ir sveikatą.

Kilmė	Rusijos Tolimieji Rytai (Čiukotka); FCI kilmės šalimi nurodo JAV
FCI grupė	5 grupė – špicai ir pirmykščiai šunys, Šiaurės kinkinių šunys (nr. 270)
Ūgis	patinai 53–60 cm, kalės 51–56 cm
Svoris	patinai 20–27 kg, kalės 16–23 kg
Kailis	storas dvisluoksnis: tankus poplaukis ir tiesūs dengiamieji plaukai
Spalvos	nuo juodos iki baltos, su įvairiomis veido žymėmis
Akys	rudos, mėlynos arba skirtingų spalvų
Gyvenimo trukmė	12–14 metų
Būdas	draugiškas, energingas, nepriklausomas, švarus

Sibiro haskis – čiukčių kinkinių šuo

Haskių protėvius išvedė Čiukotkos pusiasalio rytų Sibire čiukčiai. Kai klimato pokyčiai privertė šiuos pusiau klajoklius plėsti medžioklės plotus, jiems prireikė šuns, kuris su minimaliu maisto kiekiu galėtų tempti lengvus krovinius dideliais atstumais esant šalčiui. Kadangi šunys buvo nedideli, į kinkinį kinkydavo po 15–17 šunų. Čiukčiai laikė šunis namuose, todėl haskiai buvo veisiami neagresyvūs žmonėms ir mėgstantys vaikus. 2015 m. DNR tyrimas parodė, kad Sibiro haskis, Aliaskos malamutas ir Aliaskos haskis yra artimi giminaičiai ir kilę iš Čiukotkos kinkinių šunų, o jų linija siekia daugiau nei 9500 metų.

Rusų kailių prekeivis Williamas Goosakas Nomo aukso karštinės metu atvežė haskius į Aliaską – 1908 m. jie pradėjo dalyvauti kinkinių lenktynėse. Pasaulinę šlovę veislė pelnė 1925 m., kai Nome kilo difterijos epidemija: kinkinių vadovo Leonhardo Seppalos haskių estafetė per penkias su puse paros nugabeno gelbstintį serumą maždaug 1060 km. Paskutinio etapo vedlys Balto tapo vienu garsiausių šunų istorijoje. Tuo metu Sovietų Sąjungoje haskiai beveik išnyko, todėl veislė išliko ir buvo tobulinama JAV – FCI kilmės šalimi nurodo būtent JAV. FCI veislę pripažino 1966 m.

Išvaizda: kompaktiškas bėgikas su „kauke“

Haskis – vidutinio dydžio, kompaktiškas, gerai apaugęs kailiu šuo stačiomis trikampėmis ausimis ir stora, pjautuvo formos uodega. Judesiai lengvi, greiti ir tarsi nereikalaujantys pastangų. AKC pabrėžia, kad haskis sveria ne daugiau kaip apie 27 kg ir yra gerokai mažesnis bei lengvesnis už Aliaskos malamutą, su kuriuo jį dažnai painioja.

Kailis storesnis nei daugumos veislių: tankus, smulkiai banguotas poplaukis ir ilgesni tiesūs dengiamieji plaukai. Jis apsaugo nuo −50 °C ir dar didesnio šalčio, o vasarą atspindi karštį. Per ilgas, „vilnonis“ kailis laikomas yda, nes neturi apsauginių dengiamųjų plaukų. Spalvos – nuo juodos iki grynai baltos, dažnai su būdingomis veido žymėmis. Akys migdolo formos, rudos, mėlynos arba skirtingų spalvų.

Charakteris: draugiškas visiems, ištikimas gaujai

AKC haskius apibūdina kaip draugiškus, švarius ir orius šunis. Kaip gimę gaujos šunys, jie mėgsta šeimos gyvenimą ir gerai sutaria su kitais šunimis. Dėl įgimto draugiškumo haskiai yra menki sargai – svetimą jie greičiau pasveikins. Tačiau jie energingi ir nepriklausomi, todėl paklusnumo mokymas reikalauja kantrybės, o komandos ne visada vykdomos iš karto.

Haskiai negali atsispirti norui vaikytis mažus gyvūnus, todėl katės ir smulkūs augintiniai namuose gali būti pavojuje, jei šuo nesupažindintas su jais nuo mažens. AKC pabrėžia, kad haskis yra darbinis šuo, laimingiausias turėdamas užduotį: užimtas ir aktyvus haskis yra laimingas ir sveikas, o veiklos stokojantis ieškos jos pats.

Sveikata: tvirta ir ilgaamžė veislė

AKC haskius laiko sveika ir gana ilgaamže veisle, išliekančia aktyvia ir senatvėje. Klubų displazijos ir akių ligų dažnis veislėje palyginti mažas, nors pasitaiko vėžio, artrito ir akių ligų, todėl verta paprašyti tėvų akių patikros. Haskiai išvesti tempti krovinius naudodami mažai maisto, todėl jiems reikia mažiau ėdalo nei kitiems tokio dydžio šunims – svarbu jų neperšerti ir rinktis kokybišką baltymų turintį maistą. 2024 m. genomo tyrimas parodė, kad parodų linijos haskių genetinė įvairovė mažiausia.

Priežiūra: šukos, pavadėlis ir daug kilometrų

• Kailis. Šukuoti kartą per savaitę, o du kartus per metus, kai keičiasi poplaukis, – iššukuoti seną poplaukį šukomis ir šepečiu.
• Maudymas. Haskiai patys palaiko švarą ir beveik neturi kvapo, todėl maudyti pakanka kelis kartus per metus.
• Judėjimas. Bėgimas, žygiai, kanikrosas, kinkinių sportas, žaidimai su kitais šunimis – kasdien.
• Saugumas. Visada pavadėlis ar petnešos, aukšta ir gerai įkasta tvora.
• Karštis. Vasarą vedžioti vėsiausiu paros metu ir užtikrinti šešėlį bei vandenį.

Haskis ir Aliaskos malamutas

Požymis	Sibiro haskis	Aliaskos malamutas	Samojedas
Svoris (patinai)	20–27 kg	apie 39 kg	20–30 kg
Paskirtis	greitis ir ištvermė	jėga, sunkūs kroviniai	ganymas ir kinkiniai
Akys	rudos, mėlynos, skirtingos	rudos	rudos
Kailio spalva	įvairi su kauke	pilka, juoda, raudona su balta	balta, kreminė

Ką žinoti prieš įsigyjant haskio šuniuką

Haskis tinka aktyviems žmonėms, kurie mėgsta bėgioti, žygiuoti ar užsiimti kinkinių sportu, ir kurie gali kasdien skirti daug laiko judėjimui. Prieš perkant įvertinkite, ar jūsų kiemas tikrai saugus, ir pasiruoškite plaukams namuose. Rinkitės veisėją, kurio šunys turi kilmės dokumentus ir akių bei klubų patikras, ir paklauskite, ar tėvai iš parodinės, darbinės ar kinkinių linijos. Atminkite, kad haskio šuniuką parduoti ar padovanoti galima tik paženklintą mikroschema ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registre; kitos taisyklės – gido įžangoje.

Giminingus šiaurės šunis rasite Aliaskos malamuto ir samojedo kortelėse, o Rytų kinkinių ir medžioklės šunį – Vakarų Sibiro laikos aprašyme.