Sausra sumažino Europos derlių 16,7 mln. tonų: ūkininkai renkasi levandas, pistacijas ir sveiką dirvą

Šalnų sunaikinti migdolai, karščio sutrikdyti pomidorai ir sausros sumažinti Helovino moliūgai – 2026-ieji Europos ūkininkams buvo itin sunkūs. Pasaulinės maisto dienos proga „Euronews“ kalbino ūkininkus Ispanijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, kurie ieško būdų išgyventi vis dažnesnes sausras ir karščius. Jų receptas – įvairesni pasėliai, sveikesnis dirvožemis ir išmokos, kurios atlygintų už rezultatą, o ne vien už hektarus.

Sausra ir karščiai Europos grūdų derlių sumažino 16,7 mln. tonų

Energetikos ir klimato analizės centro ECIU skaičiavimais, karšta ir sausa vasara Europos grūdų derliaus prognozę nuo birželio iki rugsėjo sumažino 16,7 mln. tonų. Tai prilygsta visam šiuo metu prognozuojamam Italijos, Belgijos ir Nyderlandų grūdų derliui kartu. Esamomis kainomis prarastas derlius vertinamas apie 3,2 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėjo Prancūzija, netekusi 5,8 mln. tonų, daugiausia kukurūzų.

Ne visur buvo taip blogai. ECIU duomenimis, Rumunijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse derlius buvo geresnis, nei baimintasi birželį, – tai sumažino bendrus nuostolius maždaug 0,7 mlrd. eurų. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras taip pat skaičiuoja, kad sojų derlingumas sumažėjo 15 proc., grūdinių kukurūzų – 8 proc., bulvių – 7 proc., cukrinių runkelių – 11 proc. Kai kur pasėliai buvo taip pažeisti, kad jų nuimti nebeapsimokėjo ir laukai buvo palikti.

„Po šios vasaros daugelis Europos ūkininkų yra ties riba“, – sakė Europos regeneracinio žemės ūkio aljanso EARA vadovė Josefine Herz. Prancūzijos daržovių augintojų asociacija „Légumes de France“ liepą perspėjo, kad kai kuriuose sektoriuose nuostoliai gali siekti 50 proc. Spaudimą degalų ir trąšų kainoms dar padidino laivybos sutrikimai, kuriuos sukėlė karas su Iranu, o sausra kai kur apribojo laivybą Europos vandens keliais.

Ispanijos ūkininkai sumažina riziką augindami įvairesnius augalus

Ūkyje Ispanijos Baskų krašte pomidorai, kurių kilogramas parduodamas po 7 eurus, per karščius nustojo žydėti. „Įsivaizduokite pomidoro stiebą, kurio vidurinis trečdalis be vaisių. Niekada to nebuvome matę“, – pasakojo ūkininkė Meghan Sapp. Sausra sumažino Helovino moliūgus, o ant kukurūzų lapų pirmą kartą atsirado nudegimų. Ūkis ne kartą gavo mažiau vandens nei priklausė, todėl valdžiai teko atvežti 50 000 litrų vandens cisterna. Vis dėlto įvairovė padėjo: baklažanai, kurie dažnai neužauga dėl šilumos stokos, šiemet davė didžiulį derlių.

Murcijoje, Ispanijos pietuose, ūkio „La Junquera“ savininkas Yanniekas Schoonhovenas pasakojo, kad jo ūkis ilgai rėmėsi grūdais, bet pamažu pereina prie augalų, labiau tinkančių nenuspėjamam klimatui. Rozmarinai, levandos, šalavijai ir raudonėliai gerai pakelia sausrą, o pistacijos – dar pelningesnės. Tačiau šalna kritiniu metu sunaikino ūkio migdolus.

Augalas („La Junquera“ ūkis, Murcija)	Pajamos, €/ha	Sąnaudos, €/ha
Aromatiniai augalai (levandos, rozmarinai, šalavijai, raudonėliai)	apie 2 000	apie 1 000
Pistacijos	apie 2 350	panašios
Kviečiai	apie 600	apie 500
Migdolai (2026 m. šalna)	nuostolis apie 700–1 050 €/ha

Levandos ir pistacijos pelningesnės, bet joms reikia perdirbimo ir pirkėjų

Pereiti prie kitų augalų nėra paprasta. Aromatinius augalus galima distiliuoti į eterinius aliejus, tačiau, pasak Y. Schoonhoveno, tokioms rinkoms reikia perdirbimo, investicijų ir patikimų pirkėjų. Grūdai ir aliejiniai augalai – biržos prekės, parduodamos dideliais kiekiais, o jų kainas lemia pasaulio rinkos. Ūkininkai turi pirkėjus, bet beveik negali reikalauti didesnės kainos už atsparumą klimatui.

Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) pagrindinę pajamų paramą moka pagal hektarus, o ne pagal augalų rūšį ar produkciją, todėl daugiau lėšų atitenka dideliems ūkiams, dažnai auginantiems biržos prekes. Tačiau ir jie nėra apsaugoti. 700 hektarų ekologiniame ūkyje „Gut Weimarschmieden“ Vokietijoje, pasak vadovo Maximilliano Krimmo, kukurūzų laukai davė apie 17 tonų vietoj įprastų 25–30. Geriau sekėsi spelta ir rapsai.

Sveikas dirvožemis sulaiko vandenį ir sumažina sausros žalą

Pasak ne pelno organizacijos atstovės Lily Maxwell-Lwin, vien sausrai atsparūs augalai problemos neišspręs: pasodinti į negyvą, suslėgtą dirvą, jie vis tiek kentės, nes nebus kas sulaiko vandenį. Jos komanda daugiau nei 50 šalių padeda vietos bendruomenėms atkurti nualintus kraštovaizdžius. M. Sapp pastebi, kad daugelio jos regiono ūkių dirvą ilgametis arimas, monokultūros ir sintetinės trąšos pavertė kieta ir sausa žeme, kuri lietaus nesugeria – vanduo nubėga ir sukelia eroziją.

„La Junquera“ ūkyje tvenkiniai, grioviai, augalinė danga ir vandens tėkmę lėtinantis reljefo planavimas padeda vandeniui geriau įsigerti. „Mums prisitaikyti prie sausros reiškia ne rasti daugiau vandens, o kur kas geriau išnaudoti kiekvieną nukritusį lašą“, – sakė Y. Schoonhovenas.

Ūkininkai siūlo BŽŪP išmokas mokėti už rezultatus, ne už hektarus

BŽŪP jau atlygina už tokias regeneracines praktikas kaip sėjomaina, tarpiniai pasėliai ir azotą fiksuojantys augalai. Tačiau, pasak ūkininkų, didžiąją dalį sąnaudų ir rizikos jie vis dar prisiima patys. Y. Schoonhovenas ragina geriau drausti nuo sausrų ir šalnų bei remti ūkius tuos metus, kol įsitvirtina daugiamečiai augalai. J. Herz siūlo sąžiningą rinką ir BŽŪP, kuri mokėtų už rezultatus, o ne vien už praktikas ir hektarus.

Švedijos ūkininkas Gunnaras Thelinas iš penkių hektarų ūkio „Västra Gatugård“ siūlo, kaip tai galėtų veikti: palydovai per sezoną tikrintų, ar fotosintezė viršija regionui sutartą lygį, o plikos žemės plotas ir dirvos temperatūra neviršija nustatytų ribų. Ūkis, atitinkantis reikalavimus, gautų išmokas. Ne visi sutinka: M. Krimmas nėra didelis subsidijų šalininkas ir mano, kad ūkininkams tiesiog reikia prisitaikyti. Tačiau, J. Herz perspėjimu, be sąžiningos rinkos Europa kasdien netenka šimtų ūkių – būtent tų, kurie turi sprendimų jai atgaivinti.