Maltos bišonas (maltietis): istorija, charakteris, kailis, sveikata ir priežiūra

Maltos bišonas – mažas, meilus šuo, padengtas ilgu, tiesiu, šilkiniu baltu kailiu, po kuriuo slepiasi kompaktiškas kūnas, judantis lengva, sklandžia eisena. Didelės tamsios akys ir juoda „guminuko“ nosis, pasak AKC, gali sužavėti net ir didžiausią skeptiką. Nepaisant aristokratiškos laikysenos, maltiečiai yra tvirti ir prisitaikantys augintiniai, drąsūs maži sargai ir net vikrūs agility sportininkai. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite Maltos bišono (angl. Maltese) istoriją, išvaizdą, charakterį ir priežiūrą.

Kilmė	Viduržemio jūros centrinis baseinas; globėja – Italija
FCI grupė	9 grupė – kompanionai, bišonai (nr. 65)
Ūgis	apie 18–23 cm
Svoris	iki 3,2 kg
Kailis	ilgas, tiesus, šilkinis, be poplaukio, beveik nesišeria
Spalva	grynai balta
Gyvenimo trukmė	12–15 metų
Būdas	žaismingas, meilus, budrus, kartais užsispyręs
Tinka	butui, vyresniems žmonėms, šeimoms su atsargiais vaikais

Maltietis – antikos pasaulio numylėtinis

Pavadinimas „maltietis“ apima ir senovinę mažų baltų šunų atmainą, ir šiuolaikinę veislę, kuri genetiškai gimininga bišonui, bolonui ir havaniečiui; tikslus jų ryšys nežinomas. Senovės maltietis, regis, buvo dažniausias ar mėgstamiausias antikos laikų naminis šuo. Ant atėniškos amforos, datuojamos apie 500 m. pr. Kr., pavaizduotas mažas smailiasnukis šunelis su užrašu „melitaie“. Klasikinėje Graikijoje maži šunys vadinti „mažais šunimis iš Melitos“, o Melita lotyniškai vadinta ir Malta, ir Adrijos jūros Mljeto sala – ginčas dėl kilmės tęsiasi, nors šiuolaikiniai tyrinėtojai labiau linksta prie Maltos.

AKC pasakoja, kad Malta jau 3500 m. pr. Kr. buvo klestintis uostas, per kurį ėjo prieskoniai, šilkai, brangakmeniai ir mažas baltas kelių šunelis, mėgstamas turtingų ponių. Greičiausiai į Maltą jį atgabeno finikiečiai. IV–V a. pr. Kr. graikai žavėjosi jo grožiu, o Aristotelis jį vadino „tobulai proporcingu“. Filosofas Diogenas Sinopietis save vadino „maltiečiu šunimi“, o Ezopo pasakėčioje lepinamas maltietis priešpriešinamas sunkiai dirbančiam asilui. Stanley Coreno nuomone, šie šunys galėjo būti vieni pirmųjų žmonių kompanionų. FCI veislę pripažino 1955 m., kilmės regionu nurodydama Viduržemio jūros centrinį baseiną, o globėja – Italiją.

Išvaizda: grindis siekiantis baltas šilkas

Maltietis – kompaktiškas, proporcingas mažas šuo, sveriantis mažiau nei 3,2 kg. Kailis grynai baltas, ilgas, tiesus ir šilkinis, parodų šunims siekiantis grindis, be poplaukio. Ausys nukarusios, apaugusios ilgais plaukais, uodega užriesta ant nugaros. Didelės tamsios akys ir juoda nosis sukuria būdingą švelnią išraišką, o visa figūra atrodo elegantiška ir subalansuota.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad senovės maltiečiai galėjo būti panašūs į špicus – trumpu snukiu ir stačiomis ausimis. Šiuolaikinė veislė kitokia: nukarusios ausys, ilgas tiesus kailis ir užriesta uodega.

Charakteris: žaismingas ir drąsus mažylis

AKC maltiečius apibūdina kaip žaismingus, žavius ir prisitaikančius kompanionus, budrius sargus, bebaimius savo žaisliniu būdu. Jie mielai susidraugauja su visų amžių žmonėmis. Maltiečiai labai protingi – per šimtmečius gyvenimo su žmonėmis jie išmoko tiksliai gauti tai, ko nori, todėl kartais būna užsispyrę ir savavališki. Geriausiai veikia mokymas su paskatinimais.

Maltiečiai pilni energijos, bet jiems pakanka retkarčiais didesnio krūvio: kasdieniai pasivaikščiojimai su šeimininku ar lakstymas aptvertame kieme, net ir namuose, padeda išlaikyti formą. Dėl mažo dydžio jie puikiai tinka butui, tačiau su mažais vaikais reikia atsargumo – trapus šuo gali susižeisti.

Sveikata: kepenys, širdis ir dantys

• Girnelės išnirimas – tėvų patikros.
• Atviras arterinis latakas – įgimta širdies yda; kardiologo patikra.
• Kepenų šuntas ir mikrovaskulinė displazija – rekomenduojamas šuniukų tulžies rūgščių testas.
• Encefalitas (GME) – pasitaiko, tyrimo kol kas nėra.
• Dantys – su amžiumi linkę į dantų ligas, todėl dantis valyti kasdien.

Kailio priežiūra

• Kasdien. Švelniai iššukuoti iki odos, kad nesusidarytų veltinių.
• Maudymas. Reguliariai su kondicionieriumi.
• Akys. Stebėti ašarų dėmes, prireikus kreiptis į veterinarą.
• Nagai ir ausys. Nagai auga greitai – karpyti reguliariai; ausis tikrinti kas savaitę.

Požymis	Maltos bišonas	Bišon frizė	Jorkšyro terjeras
Svoris	iki 3,2 kg	apie 5 kg	iki 3,2 kg
Kailis	ilgas, tiesus, šilkinis	garbanotas, su poplaukiu	ilgas, šilkinis
Spalva	balta	balta	plieno mėlyna ir auksinė
Kilmė	Viduržemio jūros regionas	Belgija, Prancūzija	Didžioji Britanija

Maltos bišonas tinka butui ir kantriai šeimai

Maltietis – mažas, linksmas ir prisirišęs prie žmonių, todėl jis puikiai jaučiasi bute ir dažnai renkamas senjorų.

• Tinka: miesto gyventojams, senjorams, žmonėms, kuriems trukdo krentantys plaukai, šeimoms su vyresniais vaikais.
• Netinka: šeimoms su mažais vaikais, tiems, kas šunį dažnai paliks vieną, ir nenorintiems skirti laiko kailio priežiūrai.

Baltas kailis aplink akis dažnai parausta nuo ašarų, todėl veidą reikia kasdien nuvalyti drėgna servetėle. Maltiečiai jautrūs šalčiui, todėl Lietuvos žiemą jiems pravers šiltas drabužėlis.

Kaip išsirinkti Maltos bišono šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų girnelių ir širdies patikrų bei šuniuko tulžies rūgščių testo rezultatų. Nesivaikykite „mini“ ar „teacup“ maltiečių – per maži šunys trapesni. Įvertinkite, ar galėsite kasdien skirti laiko kailio priežiūrai, ar rinksitės trumpą kirpimą. Prieš pasiimdami Maltos bišono šuniuką paprašykite parodyti jo įrašą Gyvūnų augintinių registre ir mikroschemos numerį – be jų perduoti šunį Lietuvoje draudžiama; plačiau – gido įžangoje.

Kitus mažus baltus kompanionus rasite bišon frizės kortelėje, o maltiečio ir pudelio mišrūną – maltipu aprašyme. Panašų ilgaplaukį mažylį rasite jorkšyro terjero kortelėje.