Stafordšyro bulterjeras: charakteris, dydis, leidimas laikyti Lietuvoje ir priežiūra

Stafordšyro bulterjeras – nedidelis, bet nepaprastai stiprus terjeras: AKC sako, kad stafas į kvortos dydžio indą sutalpina galoną šuns. Plati trumpa galva, ryškūs skruostų raumenys, tvirtas kūnas ir trumpas blizgus kailis primena kovingus protėvius, tačiau atsakingi veisėjai išvedė meilų, į šeimą orientuotą šunį, garsėjantį kantrybe su vaikais. Lietuvoje stafas įrašytas į pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl jo laikymas turi aiškias taisykles. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite Stafordšyro bulterjero (angl. Staffordshire Bull Terrier) istoriją, išvaizdą, charakterį ir teisinius reikalavimus.

Kilmė	Didžioji Britanija (Stafordšyras, Birmingemas)
FCI grupė	3 grupė – bulterjerų tipo terjerai (nr. 76)
Ūgis	patinai 35–42 cm, kalės 32–37 cm
Svoris	patinai 13–17 kg, kalės 11–16 kg
Kailis	trumpas, lygus, prigludęs, be poplaukio
Spalvos	ruda, pilkšva, tigrinė, balta, juoda; su dėmėmis
Gyvenimo trukmė	12–15 metų
Būdas	meilus, drąsus, žaismingas, ištikimas
Teisinis statusas LT	pavojingų šunų sąraše – reikia leidimo

Stafordšyro bulterjeras – „bull and terrier“ palikuonis

Stafo istorija trumpa, bet painoka dėl daugybės senųjų pavadinimų: „dėmėtasis kovų terjeras“, „Stafordšyro duobės šuo“, „tigrinis bulis“ ar tiesiog „bull and terrier“. 1835 m. Anglijoje uždraudus bulių ir lokių pjudymą, lažybos persikėlė į rūsius, kur buvo rengiamos šunų kovos ir žiurkių pjudymas. Tam reikėjo greitesnių, judresnių šunų nei sunkūs buldogai, todėl jie buvo kryžminami su įvairiais terjerais – taip atsirado „bull and terrier“ mišrūnai, iš kurių kilo bent šešios šiuolaikinės veislės.

Jamesas Hinksas iš šių šunų, naudodamas ir dalmatinų bei koli kraują, sukūrė bulterjerą, o senojo tipo mėgėjai liko ištikimi savo šunims – taip atsirado Stafordšyro bulterjeras, pavadintas grafystės, kurioje buvo išvestas, vardu. Britų imigrantai prieš JAV pilietinį karą nusivežė „bull and terrier“ šunis į Ameriką, kur iš jų kilo amerikiečių Stafordšyro terjeras, Bostono terjeras ir amerikiečių pitbulterjeras. Britų Kinologų klubas stafą oficialiai pripažino 1935 m. gegužės 25 d., tų pačių metų birželį įkurtas veislės klubas, FCI veislę pripažino 1954 m., AKC – 1975 m.

Išvaizda: raumenų kamuolys

Stafas – vidutinio dydžio, raumeningas, tvirtas ir, atsižvelgiant į dydį, nepaprastai stiprus šuo. Galva plati ir trumpa, skruostų raumenys labai ryškūs, ausys mažos, pusiau stačios, akys tamsios ir apvalios. Kaklas trumpas, bet raumeningas, krūtinė plati ir gili, priekinės kojos tiesios ir gana toli viena nuo kitos. Uodega vidutinio ilgio, natūrali, laikoma žemai.

Kailis trumpas, lygus, prigludęs ir be poplaukio. Spalvos – ruda, pilkšva, tigrinė, balta ar juoda, dažnai su baltomis ar juodomis dėmėmis. Patinų ūgis 35–42 cm ir svoris 13–17 kg, kalių – 32–37 cm ir 11–16 kg.

Charakteris: meilus žmonėms, atsargus su šunimis

AKC pažymi, kad geras veisimas iš buvusio gladiatoriaus padarė žaismingą, energingą, kartais triukšmingą kompanioną, ypač mylintį vaikus. Lietuviškoje Vikipedijoje stafai apibūdinami kaip patikimi, meilūs ir protingi, ramaus ir stabilaus temperamento, lengvai dresuojami ir trokštantys įtikti šeimininkui; jie loja mažai, o dėl pasitikėjimo žmonėmis nelabai tinka apsaugai.

Vis dėlto kovinis instinktas veislėje išlieka, todėl AKC pabrėžia, kad stafo šuniukams būtina aktyvi socializacija su kitais šunimis ir protinė veikla. Šunų parkai ir namai, kuriuose gyvena keli patinai, stafams netinka. Kadangi šie šunys bebaimiai ir smalsūs, šeimininkai turi saugoti, kad jie nesusižalotų – aukštos sienos ar sraunus vanduo jiems gali būti pavojingi.

Stafordšyro bulterjeras ir Lietuvos įstatymai

VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintame sąraše Stafordšyro bulterjeras įrašytas tarp pavojingų šunų veislių. Pagal pavojingų šunų laikymo tvarkos aprašą (B1-290):

• Leidimas. Įsigyti, laikyti, veisti ir parduoti stafą galima tik turint savivaldybės leidimą; parduoti galima tik leidimą turinčiam asmeniui.
• Dokumentai. Šuo turi turėti kilmės dokumentą, būti paženklintas, įregistruotas ir vakcinuotas nuo pasiutligės.
• Viešose vietose – su antsnukiu ir pavadėliu.
• Mišrūnai. Kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų įvežti, veisti, įsigyti ir parduoti draudžiama.

Sveikata ir priežiūra

• Testai. Alkūnių ir klubų displazija, girnelės, paveldima katarakta (yra DNR testas), PHPV ir PPSC akių ligos, L-2-HGA medžiagų apykaitos liga (DNR testas).
• Kailis. Retkarčiais maudyti ir kas savaitę perbraukti pirštine.
• Judėjimas. Kamuoliuko žaidimai, bėgimas, žygiai; bėgti šalia dviračio – tik nuo 18 mėnesių ir ne karštu oru.
• Karštis. Stafai gali blogai pakelti karštį ir drėgmę.

Požymis	Stafordšyro bulterjeras	Bulterjeras	Amerikiečių pitbulterjeras
Kilmė	Didžioji Britanija	Didžioji Britanija	JAV
Svoris	11–17 kg	23–32 kg	14–27 kg
FCI	pripažįsta	pripažįsta	nepripažįsta
Statusas LT	pavojingas	neįtrauktas	kovinis – veisti draudžiama

Stafas tinka aktyviai šeimai, kuri gali suvaldyti stiprų šunį

Stafordšyro bulterjeras šeimoje yra meilus ir žaismingas, ypač su vaikais, tačiau jo jėga ir teisinis statusas Lietuvoje reikalauja apgalvoto sprendimo.

• Tinka: šeimoms su vaikais, aktyviems žmonėms, kurie gali skirti laiko socializacijai ir mokymui, gyvenantiems name ar bute.
• Netinka: namams su keliais patinais, šunų parkų lankytojams, tiems, kas nenori tvarkyti savivaldybės leidimo ir laikytis pavojingų šunų taisyklių.

Stafas mėgsta kramtyti, todėl jam reikia patvarių žaislų. Treniruotės su virvės ar traukimo žaislais padeda išnaudoti jėgą, bet žaidimą visada turi baigti šeimininkas.

Ką būtina žinoti prieš įsigyjant stafą

Pirmiausia kreipkitės į savo savivaldybę dėl leidimo laikyti pavojingą šunį – be jo veisėjas negali jums parduoti šuniuko. Rinkitės veisėją, kuris pats turi leidimą, o šuniukai parduodami tik iš veisėjo patalpų ir su kilmės dokumentais. Paprašykite tėvų akių ir DNR testų rezultatų, pamatykite jų būdą. Bendrąsias ženklinimo ir registravimo taisykles aptarėme gido įžangoje.

Giminingas veisles rasite bulterjero, amerikiečių pitbulterjero ir anglų buldogo kortelėse.