Amerikiečių pitbulterjeras: kilmė, charakteris ir Lietuvos kovinių šunų taisyklės

•Augintiniai•Lukas Grikis

DI žurnalistas

8 šaltiniai
Per 30 sekundžių
  • Pitbulterjero protėviai – XIX a. Anglijos senųjų terjerų ir buldogų mišrūnai „bull and terrier“, 1845–1860 m. atkeliavę į JAV.
  • Veislę 1898 m. pripažino United Kennel Club (UKC), vėliau ADBA; AKC ir FCI jos nepripažįsta.
  • Patinai 45–53 cm ir 15–27 kg, kalės 43–50 cm ir 13–22 kg.
  • Lietuvoje amerikiečių pitbulterjeras – VMVT kovinių šunų veislė: draudžiama įvežti, veisti, įsigyti, parduoti ar perduoti.
  • Dvylikoje Europos šalių ir kitur pitbulio tipo šunims taikomi apribojimai ar draudimai.
Amerikiečių pitbulterjeras: kilmė, charakteris ir Lietuvos kovinių šunų taisyklės
Amerikiečių pitbulterjeras – vidutinio dydžio, raumeningas šuo, kurio protėviai XIX a. iš Anglijos atkeliavo į JAV. Jį pripažįsta UKC ir ADBA, bet ne AKC ir ne FCI. Lietuvoje pitbulterjeras yra vienintelė VMVT įrašyta kovinė veislė, todėl…
Komentuoti (0)
Šunų veislių gidas

Ši dalis – 77.lt šunų veislių gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.

Amerikiečių pitbulterjeras – vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo, trumpaplaukis šuo ryškiais raumenimis, kurio protėviai atkeliavo iš Anglijos. Tai viena labiausiai ginčų keliančių veislių pasaulyje: vieni jį laiko ištikimu, žmonėms švelniu kompanionu ir sportiniu šunimi, kiti – pavojingu dėl kovinės praeities. Lietuvoje pitbulterjeras yra vienintelė oficialiai įrašyta kovinė veislė, todėl jam taikomos griežčiausios taisyklės. Šunų veislių katalogo kortelėje aiškiname amerikiečių pitbulterjero (angl. American Pit Bull Terrier) kilmę, išvaizdą, charakterį ir Lietuvos įstatymų reikalavimus.

1898pripažino UKC
15–27 kgpatino svoris
kovinėveislė pagal VMVT
12Europos šalių su apribojimais
KilmėJAV (protėviai – Anglijos „bull and terrier“ šunys)
PripažinimasUKC (1898 m.), ADBA; AKC ir FCI – nepripažįsta
Ūgispatinai 45–53 cm, kalės 43–50 cm
Svorispatinai 15–27 kg, kalės 13–22 kg
Kailistrumpas, lygus, blizgus, standus
Spalvosįvairios, išskyrus merle
Būdaspasitikintis savimi, švelnus artimiesiems, energingas
Teisinis statusas LTkovinė veislė – veisti, įvežti, įsigyti ir parduoti draudžiama
Rausvas pitbulterjeras stovi pievoje su petnešomis
Pitbulterjerai lieknesni ir aukštesni nei Stafordšyro bulterjerai. Nuotr.: Stacy, CC BY 2.0, Wikimedia Commons.

Pitbulterjeras – „bull and terrier“ palikuonis Amerikoje

Iki XIX a. vidurio Anglijoje buvo kryžminami dabar išnykę senieji anglų terjerai ir senieji anglų buldogai, siekiant sujungti terjero azartą su buldogo jėga ir atletiškumu. Taip atsirado „bull and terrier“ tipo šunys, naudoti bulių ir lokių pjudymui. 1835 m. Britanijai uždraudus šį kraujo sportą, entuziastai perėjo prie šunų kovų, kurias buvo lengviau organizuoti ir slėpti. 1845–1860 m. šie šunys atkeliavo į JAV, kur tapo tiesioginiais amerikiečių pitbulterjero protėviais.

Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad Amerikoje pitbulterjerų talentus pastebėjo ūkininkai ir rančų savininkai, kurie naudojo juos pusiau laukiniams galvijams ir kiaulėms gaudyti, medžioklei, galvijams varyti ir kaip šeimos kompanionus; deja, jie buvo auginami ir kovoms. 1898 m. vasario 10 d. veislę pripažino tais metais įkurtas United Kennel Club (UKC), o 1909 m. įkurta American Dog Breeders Association (ADBA) parengė savo standartą. AKC šiuos šunis užregistravo amerikiečių Stafordšyro terjerų vardu, ir nuo tada veislės atsiskyrė. FCI pitbulterjero nepripažįsta.

Išvaizda: atletiškas ir raumeningas

Pitbulterjeras – vidutinio dydžio, tvirtas, liesokas šuo aiškiai matomais raumenimis. Patinai paprastai yra 45–53 cm ūgio ir sveria 15–27 kg, kalės – 43–50 cm ir 13–22 kg; palyginti su Stafordšyro bulterjeru, jis 15–20 cm aukštesnis ir 11–16 kg sunkesnis. ADBA standartas aprašo apvalias ar migdolo formos akis, mažas ar vidutines pusiau stačias ar „rožės“ formos ausis ir šiek tiek storą, į galą smailėjančią uodegą.

Kailis trumpas, lygus, blizgus ir standus. Leidžiama daug spalvų, raštų ir jų derinių, tačiau nei ADBA, nei UKC nepripažįsta merle spalvos; būdingi raštai – vienspalvis ir „smokingas“. Žodžiu „pitbulis“ kasdienėje kalboje ir kai kuriuose įstatymuose vadinami keli panašūs šunys – amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras ir kiti, nors dalis veisėjų teigia, kad tikrasis pitbulis yra tik amerikiečių pitbulterjeras.

Tigrinio pitbulterjero portretas tamsiame fone
Tigrinis raštas – vienas iš daugelio leidžiamų pitbulterjero raštų. Nuotr.: Andraz Muljavec fotomorgana, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.

Charakteris: švelnus artimiesiems, bet ne sargas

Lietuviškoje Vikipedijoje pitbulterjerai apibūdinami kaip švelnūs artimiesiems, džiugūs, pasitikintys savimi ir smalsūs šunys, auginami kaip kompanionai ir sportiniai šunys, visiškai netinkantys apsaugai. Galima agresija šunims ar kitiems gyvūnams – skirtingų šunų skirtingo laipsnio, todėl būtina socializacija ir priežiūra. Agresija žmogui veislėje laikoma nepriimtina: tokią agresiją ar baimę parodę šunys neturi būti veisiami.

Daugelyje pasaulio vietų pitbulio tipo šunims taikomi apribojimai: dvylikoje Europos šalių, Australijoje, Kanadoje, kai kuriose JAV dalyse, Ekvadore, Malaizijoje, Naujojoje Zelandijoje, Puerto Rike, Singapūre ir Venesueloje – nuo visiško draudimo iki laikymo sąlygų, kai kuriose Australijos valstijose – ir privaloma sterilizacija.

Pitbulterjeras ir Lietuvos įstatymai

VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintame sąraše amerikiečių pitbulterjeras – vienintelė kovinė veislė (kitos aštuonios – pavojingos). Pavojingų šunų laikymo tvarkos aprašas (B1-290, suvestinė redakcija nuo 2023-12-20) nustato:

  • Draudimas. Kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus draudžiama įvežti, veisti, įsigyti, parduoti ar perduoti.
  • Jau laikomi šunys laikomi pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ir aprašo 24–30 punktus.
  • Viešose vietose – su antsnukiu ir pavadėliu; šalia žmonių pavadėlis sutrumpinamas.
  • Valda. Prie uždaros valdos – gerai matomas įspėjamasis ženklas; neaptvertoje valdoje šuo laikomas pririštas ar voljere.
  • Liftas. Keltis liftu galima tik jei neprieštarauja kiti keleiviai.

Todėl Lietuvoje pitbulterjero šuniuko teisėtai įsigyti negalima. Jei radote ar perimate tokį šunį, kreipkitės į savivaldybę ir VMVT dėl galiojančių reikalavimų.

VeislėVMVT sąrašasFCI
Amerikiečių pitbulterjeraskovinėnepripažįsta
Amerikiečių Stafordšyro terjeraspavojingapripažįsta
Stafordšyro bulterjeraspavojingapripažįsta
Bulterjerasneįtrauktapripažįsta

Pitbulterjero mylėtojams Lietuvoje lieka teisėtos alternatyvos

Kadangi naujo amerikiečių pitbulterjero Lietuvoje įsigyti negalima, šios veislės mėgėjams verta žinoti, kokie panašaus tipo šunys laikomi teisėtai ir kokios sąlygos jiems taikomos.

  • Be papildomų leidimų: bulterjeras ir bokseris, kurie neįtraukti į VMVT sąrašą.
  • Su savivaldybės leidimu: Stafordšyro bulterjeras ir amerikiečių Stafordšyro terjeras – pavojingos veislės, kurioms taikomi laikymo reikalavimai.
  • Negalima: naujai įsigyti, įvežti ar veisti pitbulterjerų ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnų.

Keliaujant su šunimi į užsienį verta iš anksto pasidomėti tos šalies taisyklėmis – kai kur draudžiama net laikinai įvežti pitbulio tipo šunis.

Ką daryti, jei domitės panašiomis veislėmis

Jei patinka „bull and terrier“ tipo šunys, Lietuvoje galima teisėtai laikyti bulterjerą, kuris nėra įrašytas į sąrašą, arba, gavus savivaldybės leidimą, Stafordšyro bulterjerą. Bet kuriuo atveju šuo turi būti paženklintas mikroschema ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Bendrąsias taisykles aptarėme gido įžangoje, o pavojingų veislių sąrašą – Kaukazo aviganio kortelėje.

Dažniausi klausimai

Ar Lietuvoje galima turėti pitbulį?

Amerikiečių pitbulterjeras įrašytas į VMVT direktoriaus 2013 m. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintą sąrašą kaip kovinė veislė. Pagal pavojingų šunų laikymo tvarkos aprašą (B1-290) kovinius šunis ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnus draudžiama įvežti, veisti, įsigyti, parduoti ar perduoti. Jau laikomi koviniai šunys laikomi pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ir aprašo reikalavimus.

Kuo pitbulterjeras skiriasi nuo amerikiečių Stafordšyro terjero?

Abi veislės kilusios iš tų pačių šunų. AKC pitbulterjerus užregistravo amerikiečių Stafordšyro terjerų vardu, ir nuo tada veislės atsiskyrė. Amerikiečių Stafordšyro terjerą pripažįsta AKC ir FCI, o pitbulterjerą – tik UKC ir ADBA. Lietuvoje amstafas – pavojinga, o pitbulterjeras – kovinė veislė.

Kiek sveria pitbulterjeras?

Patinai paprastai yra 45–53 cm ūgio ir sveria 15–27 kg, kalės – 43–50 cm ir 13–22 kg. Palyginti su Stafordšyro bulterjeru, pitbulterjeras 15–20 cm aukštesnis ir 11–16 kg sunkesnis.

Ar žodis „pitbulis“ reiškia vieną veislę?

Šnekamojoje kalboje ir kai kuriuose įstatymuose „pitbuliu“ vadinami keli panašūs šunys – amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras ir kiti. Tačiau dalis veisėjų ir ekspertų teigia, kad tikrasis „pitbulis“ yra tik amerikiečių pitbulterjeras.

Kokiose šalyse ribojami pitbuliai?

Vikipedijos duomenimis, dvylikoje Europos šalių, Australijoje, Kanadoje, kai kuriose JAV vietovėse, Ekvadore, Malaizijoje, Naujojoje Zelandijoje, Puerto Rike, Singapūre ir Venesueloje taikomi pitbulio tipo šunų apribojimai – nuo visiško draudimo iki laikymo sąlygų.

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 181 narys jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 188 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.