Rusams ir baltarusiams – nauji NT ribojimai: kai kuriose Lietuvos vietose pirkti būtų draudžiama

Siūloma griežtinti nekilnojamojo turto įsigijimo ir atvykimo į Lietuvą sąlygas

Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje gali būti užvertos dar vienos durys. Seimas antradienį svarstys naujus ribojimus, kurie paliestų ne tik nekilnojamojo turto įsigijimą šalia strategiškai svarbių objektų, bet ir galimybes vykdyti viešąją veiklą šalyje. Norintiesiems čia koncertuoti, dalyvauti kultūros ar kituose renginiuose gali tekti įvykdyti papildomą sąlygą – viešai pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtomis Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisomis siekiama išplėsti jau galiojančius apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei su jais susijusiems juridiniams asmenims.

Vienas svarbiausių siūlymų susijęs su nekilnojamojo turto įsigijimu teritorijose, esančiose šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ir karinių poligonų.

Nekilnojamojo turto įsigijimui – nauji draudimai

Pagal siūlomą tvarką nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimai būtų taikomi strategiškai jautriose Lietuvos teritorijose.

Jose nekilnojamojo turto negalėtų įsigyti leidimų gyventi Lietuvoje neturintys Baltarusijos piliečiai ir jiems priklausantys juridiniai asmenys.

Rusijos piliečių galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje jau buvo apribotos anksčiau.

Tačiau naujaisiais pakeitimais siekiama papildomai sugriežtinti taisykles, susijusias su teritorijomis, esančiomis netoli nacionaliniam saugumui reikšmingos infrastruktūros.

Numatyta viena svarbi išimtis – apribojimai nebūtų taikomi tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas įgyjamas paveldėjimo būdu.

Taigi siūlomi pakeitimai būtų nukreipti ne į visus nekilnojamojo turto sandorius, o pirmiausia į nuosavybės įsigijimą saugumo požiūriu jautriose vietovėse.

Į Lietuvą neįleistų Rusijos agresiją remiančių veikėjų

Kita reikšminga pataisų dalis susijusi su Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei organizacijų galimybėmis vykdyti viešąją veiklą Lietuvoje.

Siūloma apriboti galimybes atvykti į šalį asmenims, kurie Rusijos aneksuotose ar laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vykdo arba anksčiau vykdė švietimo, kultūros, sporto, meno ir kitą viešąją veiklą.

Ribojimai taip pat būtų taikomi tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą arba patys jame dalyvavo.

Be to, siūloma užkirsti kelią Lietuvoje veikti asmenims, kurių veiksmai ar vykdoma politika kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui, nepriklausomybei arba saugumui.

Vis dėlto numatyta išimtis tiems, kurie okupuotose teritorijose nepritarė Rusijos veiksmams.

Pagal siūlomą formuluotę ribojimai nebūtų taikomi asmenims, kurie „aiškiai veikė prieš agresiją, okupaciją ar aneksiją, viešai demonstravo nepritarimą šiems veiksmams ir savo veikla objektyviai neprisidėjo prie okupacinės valdžios interesų įgyvendinimo“.

Norintieji atvykti turėtų pasmerkti Rusijos agresiją

Vienas iš naujų reikalavimų būtų viešai skelbiamos deklaracijos pasirašymas.

URM siūlo, kad Rusijos ir Baltarusijos atstovai, norintys Lietuvoje vykdyti įstatyme numatytą viešąją veiklą, privalėtų raštu pasmerkti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir išreikšti paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Atsisakymas pasirašyti tokią deklaraciją užkirstų kelią numatytai veiklai Lietuvoje.

Tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta aplinkybių, dėl kurių asmeniui turėtų būti taikomi ribojimai, Rusijos ir Baltarusijos atstovams būtų leidžiama dalyvauti viešojoje veikloje tik neutraliu statusu.

Tai reikštų, kad jie negalėtų oficialiai atstovauti savo pilietybės valstybei.

Tokiu būdu siekiama atskirti individualią asmenų veiklą nuo oficialaus Rusijos ar Baltarusijos atstovavimo.

Pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2027 metų

Jeigu Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, naujieji ribojimai įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną.

Taip pat numatytas pereinamasis laikotarpis jau sudarytoms viešosios veiklos sutartims.

Iki įstatymo įsigaliojimo pasirašytos sutartys turėtų būti peržiūrėtos ir, prireikus, patikslintos iki 2027 metų vasario 28 dienos.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje galioja nuo 2023 metų. Juo siekiama išreikšti paramą Ukrainai ir apriboti tam tikras Rusijos bei Baltarusijos piliečių teises, reaguojant į karinę agresiją.

Iki šiol Lietuva yra priėmusi atskirų sprendimų, kuriais uždrausta į šalį atvykti Vladimiro Putino režimą palaikantiems atlikėjams, įskaitant koncertavusius Rusijoje ar aneksuotame Kryme.

Vyriausybė siūlymams jau pritarė

Dar rugsėjo 30 dieną Vyriausybė pritarė URM parengtiems siūlymams griežtinti Rusijos ir Baltarusijos atstovų veiklos Lietuvoje sąlygas.

Ministerijos pateiktame projekte taip pat numatyti apribojimai asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ar represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas Rusijoje bei Baltarusijoje. Ribojimai galėtų būti taikomi ir tiems, kurių veikla kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei.

Vyriausybės pritarimas dar nereiškia, kad naujosios nuostatos jau galioja. Galutinį sprendimą dėl jų priėmimo turės priimti Seimas.

LRT.lt / BNS. (2026). Seimui teikiami siūlymai griežtinti NT pirkimo ir veiklos sąlygas rusams bei baltarusiams. https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3081004/seimui-teikiami-siulymai-grieztinti-nt-pirkimo-ir-veiklos-salygas-rusams-bei-baltarusiams

LRT.lt / BNS. (2026). Vyriausybė pritarė siūlymui riboti agresiją remiančių rusų ir baltarusių veiklą Lietuvoje. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3068195/vyriausybe-pritare-siulymui-riboti-agresija-remianciu-rusu-ir-baltarusiu-veikla-lietuvoje