Pudelis: karališkasis, nykštukinis ir toy pudelis – dydžiai, charakteris, kailis ir sveikata

Pudelis turi dvi reputacijas. Viena – elegantiškas parodų šuo su pomponais ant kojų ir uodegos. Kita, mažiau žinoma, – darbinis vandens paukščių medžioklės šuo, puikus plaukikas ir vienas protingiausių šunų pasaulyje. Abi teisingos: po garbanotu kailiu slypi atletas, kuris gali ir bėgti kartu su sportininku, ir ramiai gyventi bute. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite pudelio (pranc. Caniche, vok. Pudel) istoriją, keturis dydžius, charakterį, kailio priežiūrą ir sveikatos rizikas.

Kilmė	FCI nurodo Prancūziją; dauguma kinologų laiko Vokiečių vandens šunimi
FCI grupė	9 grupė – kompanionai ir dekoratyviniai šunys (nr. 172)
Dydžiai	didysis 45–62 cm, vidutinis 35–45 cm, nykštukinis 28–35 cm, toy 24–28 cm
Svoris	karališkojo patino apie 27–32 kg (AKC); toy – vos keli kilogramai
Kailis	garbanotas, tankus, beveik nesišeria
Spalvos	juoda, balta, ruda, pilka, gelsva (abrikosinė, raudona)
Gyvenimo trukmė	10–18 metų
Būdas	protingas, žaismingas, orientuotas į žmogų
Tinka	šeimoms, alergiškiems, šunų sportui

Pudelis gimė kaip vandens medžioklės šuo

Dauguma kinologų mano, kad pudelis kilęs iš viduramžių Vokietijos ir buvo vietinis vandens šuo – kaip Anglijoje vandens spanielis, Prancūzijoje barbetas ar Olandijoje vėterhunas. Tai rodo ir vardas: žemutinės vokiečių kalbos žodis puddeln reiškia teškentis vandenyje. Vokiečių dailininkai pudelio tipo šunis vaizdavo jau XVII a. FCI ir dalis kinologų laikosi kitos versijos – kad veislė prancūziška ir kilusi iš barbeto. Prancūzai pudelį vadina Caniche, o AKC jį vadina nacionaliniu Prancūzijos šunimi.

Abu vardai liudija tą pačią pirminę paskirtį – grąžinti iš vandens nušautus paukščius ir prašautas strėles. Dėl proto ir paklusnumo pudeliai tapo cirko žvaigždėmis: Prancūzijos cirkuose jie buvo veisiami vis mažesni, kad būtų lengviau vežti, ir taip atsirado nykštukinis pudelis. XX a. pradžioje veisėjai sumažino jį dar labiau iki toy dydžio, o vėliausiai FCI pripažino vidutinį pudelį. Britų Kinologų klubas pudelius pripažino 1874 m., AKC – 1886 m. 1960–1982 m. pudelis buvo populiariausia AKC registruojama veislė.

Keturi dydžiai ir garbanotas kailis

Visi pudeliai sudėti vienodai: kvadratinio formato, tiesia nugara, elegantiška galva su ilgu snukiu ir ilgomis kabančiomis ausimis. Skiriasi tik dydis – FCI standartas išskiria didįjį (karališkąjį) 45–62 cm, vidutinį 35–45 cm, nykštukinį 28–35 cm ir toy 24–28 cm ūgio pudelius. AKC vidutinio dydžio nepripažįsta ir naudoja tik tris variantus. Bandymai išvesti dar mažesnį „teacup“ pudelį sukėlė rimtų genetinių problemų ir buvo atsisakyta.

Kailis tankus, garbanotas, su į vatą panašiu poplaukiu, kuris sulaiko orą: sušlapus paviršiui, oda lieka sausa. Leidžiamos tik vienspalvės spalvos – juoda, balta, ruda, pilka ir gelsva (abrikosinė ar raudona), be dėmių. Garsusis parodų kirpimas su pomponais turėjo praktinę prasmę: medžiotojai nukirpdavo kojas, kaklą ir uodegą, kad šuniui būtų lengviau plaukti, bet palikdavo kailį ant krūtinės, klubų ir sąnarių, kad juos saugotų nuo šalčio.

Charakteris: protingas ir labai orientuotas į žmogų

AKC pudelius apibūdina kaip trokštančius veiklos, atletiškus ir „velniškai protingus“ šunis. Jie labai lengvai mokosi, puikiai sekasi paklusnumo, agility, pėdsekystės sporte, o didieji ir nykštukiniai net gali dalyvauti retriverių medžioklės testuose. Pudelis stipriai orientuotas į savo žmones ir nemėgsta būti ilgai paliktas vienas.

Visų dydžių pudeliai yra aktyvūs: jiems reikia kasdienio judėjimo, mėgsta plaukioti ir atnešti mestus daiktus. Karališkasis – geriausias atletas, tinkantis bėgimui ir žygiams, o toy pudelis puikiai jausis bute, bet ir jam reikia žaidimų bei protinio darbo. Su vaikais pudeliai paprastai sutaria gerai, tik mažiausius dydžius reikia saugoti nuo per daug energingo žaidimo.

Sveikata: kas būdinga skirtingiems dydžiams

• Visiems dydžiams – klubų displazija, akių ligos (pvz., progresuojanti tinklainės atrofija), idiopatinė epilepsija, fon Vilebrando liga (kraujo krešėjimo sutrikimas), imuninės ligos.
• Toy ir nykštukiniams – girnelės išnirimas ir Legg-Calvé-Perthes liga (šlaunikaulio galvos pažeidimas).
• Karališkiesiems – skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas, riebalinių liaukų uždegimas (sebaceous adenitis).

Pudeliai gyvena ilgai – dažniausiai 10–18 metų, o mažesnių dydžių šunys paprastai ilgiau.

Kailio priežiūra: šukos ir kirpykla

• Kirpimas. Dauguma šeimininkų laiko trumpą „sportinį“ kirpimą ir kas 4–6 savaites lankosi kirpykloje.
• Šukavimas. Ilgą kailį reikia iššukuoti iki pat odos kasdien – kitaip susidaro veltiniai.
• Ausys. Tankiai apaugusias ausis reguliariai tikrinti ir valyti.
• Judėjimas. Pasivaikščiojimai, atnešimo žaidimai, plaukiojimas; protiniai žaidimai ir triukai.

Pudeliai ir jų mišrūnai

Dėl nesišeriančio kailio pudeliai dažnai kryžminami su kitomis veislėmis – taip atsiranda maltipu, labradudliai, goldendudliai ir kiti vadinamieji dizainerių šunys. Juos plačiau aptarėme pudelių mišrūnų kortelėje. Svarbu žinoti, kad mišrūno kailis gali būti bet koks – ir besišeriantis.

Dydis (FCI)	Ūgis	Kam tinka
Didysis (karališkasis)	45–62 cm	aktyviems žmonėms, sportui, plaukiojimui
Vidutinis	35–45 cm	šeimoms, butui su aktyviu gyvenimu
Nykštukinis	28–35 cm	butui, šeimoms su vyresniais vaikais
Toy	24–28 cm	butui, vienam žmogui ar porai

Kaip išsirinkti pudelio šuniuką

Pirmiausia nuspręskite dėl dydžio – nuo jo priklauso energija, priežiūra ir sveikatos rizikos. Pasirinkite veisėją, kurio šunys turi kilmės dokumentus ir akių bei sąnarių testus, o mažųjų dydžių atveju – ir girnelių vertinimą. Venkite pasiūlymų apie „teacup“ ar „mini toy“ pudelius: per mažas dydis siejamas su sveikatos problemomis. Lietuvoje šuniukas turi būti paženklintas mikroschema ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre prieš perdavimą – tai ir kitas taisykles aptarėme gido įžangoje.

Kitus nesišeriančius šunis rasite bišon frizės, Maltos bišono ir ši cu kortelėse.