Anglų kokerspanielis: charakteris, dydis, kailio priežiūra ir sveikata

Anglų kokerspanielis – kompaktiškas, tvirtas ir aukštakojis medžioklinis šuo minkštų kontūrų galva, tamsiomis „tirpstančiomis“ akimis ir ilgomis, šilkinėmis ausimis. Jo mylėtojai dažniausiai vartoja vieną žodį – linksmas: lauke jis nepailstantis paukščių pakėlėjas, o namuose – ramus ir malonus kompanionas, kurio uodega beveik niekada nenurimsta. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite anglų kokerspanielio (angl. English Cocker Spaniel) istoriją, išvaizdą, charakterį, kailio priežiūrą ir sveikatą.

Kilmė	Didžioji Britanija
FCI grupė	8 grupė – paukščių pakėlėjai (nr. 5)
Ūgis	patinai 41–43 cm, kalės 38–41 cm
Svoris	patinai 13–15 kg, kalės 12–14,5 kg
Kailis	vidutinio ilgio, šilkinis, su kutomis
Spalvos	vienspalvės ir margos (dvispalvės, trispalvės, roan)
Gyvenimo trukmė	12–14 metų
Būdas	linksmas, švelnus, trokštantis įtikti
Darbinis egzaminas	taip – FCI reikalauja darbinio testo

Kokerspanielis gavo vardą iš slankų medžioklės

Spanielių tipo šunys meno ir literatūros kūriniuose vaizduojami jau beveik 500 metų. AKC nurodo, kad spanieliai laikomi seniausiais medžiokliniais paukščių šunimis, o pats žodis „spaniel“ kilęs iš „ispaniškas“ – Anglijos spanieliai išvesti iš ispanų kilmės šunų dar gerokai prieš patikimus šautuvus, kai paukščius medžiodavo su tinklais, lankais ir sakalais. Seniau spanieliai buvo skirstomi tik į vandens ir žemės, o žemės spanieliai – pagal dydį. Mažiausieji, kurie specializavosi pakelti slankas (angl. woodcock), vadinti „cocking spaniel“ – iš čia kilo vardas.

1840 m. kokeriai svėrė 5,5–9 kg, o kokeriai ir springeriai neretai gimdavo toje pačioje vadoje. 1874 m. išleistose pirmosiose kilmės knygose visi spanieliai iki 11 kg buvo priskiriami kokeriams. 1885 m. įkūrus Spanielių klubą, atsirado atskiri springerių ir kokerių standartai, o britų Kinologų klubas veisles atskyrė maždaug po aštuonerių metų. Nuo tada veislių mėgėjai veisė skirtingas savybes. Anglų kokeris – sėkmingiausia Crufts parodos veislė: 1928–2009 m. geriausiu parodos šunimi jis tapo septynis kartus, paskutinį kartą 1996 m. FCI veislę pripažino 1963 m.

Išvaizda: pusiausvyra ir šilkas

AKC pabrėžia, kad pagrindinis žodis, apibūdinantis anglų kokerį, yra „pusiausvyra“: jis subalansuotas temperamentu, sudėjimu ir judesiais. Tai kompaktiškas sportinis šuo, aukštai stovintis ties ketera, minkštų linijų galva, tamsiomis akimis ir prigludusiomis, gausiai apaugusiomis ausimis. Kailis vidutinio ilgio, šilkinis, prigludęs, su kutomis ant kojų, krūtinės ir pilvo.

Spalvų įvairovė didelė. FCI skiria dvi grupes: vienspalvius ir margus – dvispalvius, trispalvius ir „roan“ šunis, kurių kailyje įsimaišę balti plaukai. Dėl atrankos susiformavo dvi linijos: lengvesni, energingesni darbiniai („field“) ir parodiniai kokeriai gausesniu kailiu.

Charakteris: linksmasis spanielis

Anglų kokerspanieliai dar vadinami „linksmaisiais spanieliais“ dėl nuolat vizginamos uodegos. AKC juos apibūdina kaip linksmus ir atsidavusius šunis, išvestus vykdyti medžiotojo komandas, todėl jie iki šiol trokšta įtikti ir mėgsta dirbti su savo žmogumi. Juos lengva mokyti, bet tik pozityviais metodais: kokeris prastai reaguoja į grubų ar neigiamą požiūrį – jis turi mylėti ir gerbti šeimininką, o ne jo bijoti.

Kokeriui reikia kasdienio judėjimo – ilgų pasivaikščiojimų, žygių ar žaidimų su kamuoliu kieme. Kadangi medžioklės instinktai išlieka stiprūs, pasivaikščiojimuose rekomenduojamas pavadėlis, o kiemas turėtų būti aptvertas. Ankstyva socializacija padeda užauginti prie įvairių situacijų prisitaikantį kompanioną.

Sveikata

• Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA-prcd) – yra DNR testas.
• Klubų displazija ir girnelių vertinimas.
• Šeiminė nefropatija – paveldima inkstų liga.
• Suaugusiųjų neuropatija – reta nervų liga.
• Ausų uždegimai – ilgos, apaugusios ausys reikalauja reguliarios apžiūros.

Kailio ir ausų priežiūra

• Šukavimas. Kruopščiai šukuoti ir iššukuoti bent kartą per savaitę.
• Kirpimas. Maždaug kas mėnesį – apie letenas, ant veido, po kaklu, ausų apačioje ir po uodega.
• Ausys. Kas savaitę tikrinti dėl nešvarumų ir sieros.
• Nagai. Karpyti bent kartą per mėnesį.

Anglų kokeris ir giminingi spanieliai

Požymis	Anglų kokerspanielis	Amerikiečių kokerspanielis	Kavalierius
Svoris	12–15 kg	mažesnis	6–8 kg
Artimiausi giminaičiai	springerspanielis, lauko spanielis	anglų kokeris	karaliaus Čarlzo spanielis
Paskirtis	paukščių pakėlimas	putpelės, slankos	kompanionas
Kilmė	Didžioji Britanija	JAV	Didžioji Britanija

Anglų kokerspanielis tinka šeimai, kuri mėgsta ir judėjimą, ir šukas

Kokeris yra vidutinio dydžio, linksmas ir prisirišęs prie šeimos, todėl gerai tinka ir bute, ir name. Jo pasirinkimas – kompromisas tarp sportiško medžiotojo ir minkšto kompaniono.

• Tinka: šeimoms su vaikais, žmonėms, kurie mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir žygius, medžiotojams, pradedantiesiems, pasiruošusiems mokyti pozityviai.
• Netinka: tiems, kas nenori reguliariai šukuoti ir kirpti kailio, valyti ausų, ir šeimininkams, kurie auklėja griežtai.

Darbinės ir parodinės kokerių linijos gerokai skiriasi. Darbinių linijų šunys lengvesni, trumpesnio kailio ir energingesni – jie labiau tinka medžiotojams ir sportininkams. Parodinių linijų kokeriai ramesni, sodresnio kailio, todėl dažniau renkami kaip šeimos kompanionai. Prieš apsisprendžiant verta paklausti veisėjo, kokiai paskirčiai jis veisia šunis.

Kaip išsirinkti anglų kokerspanielio šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų klubų ir girnelių vertinimų, PRA-prcd DNR testo ir šeiminės nefropatijos tyrimų rezultatų. Paklauskite, ar tėvai iš darbinės, ar parodinės linijos – darbiniai kokeriai paprastai energingesni ir trumpesnio kailio. Pamatykite tėvų būdą. Pirkdami anglų kokerspanielio šuniuką Lietuvoje patikrinkite, ar jis jau paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre, – to reikalauja įstatymas; daugiau apie taisykles gido įžangoje.

Kitus medžioklinius ir šeimos šunis rasite kavalieriaus karaliaus Čarlzo spanielio, labradoro retriverio ir auksaspalvio retriverio kortelėse.