Bišon frizė: charakteris, dydis, nesišeriantis kailis ir priežiūra

Bišon frizė – mažas, tvirtas ir atsparus šuo, kurį AKC priskiria prie didžiųjų pasaulio „asmenybių“. Jo garbė – baltas, purus, aksominis kailis, apvalia šukuosena įrėminantis dideles tamsias akis ir juodą nosį. Bišonai laikosi principo, kad nepažįstamų nėra – yra tik dar nesutikti draugai. Jie prisitaikantys, linksmi ir mėgsta pasirodyti savo žmonėms. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite bišon frizės (pranc. Bichon à poil frisé) istoriją, išvaizdą, charakterį ir kailio priežiūrą.

Kilmė	Belgija ir Prancūzija (FCI)
FCI grupė	9 grupė – kompanionai, bišonai (nr. 215)
Ūgis	23–30 cm
Svoris	apie 5 kg; proporcingas ūgiui
Kailis	laisvai garbanotas, su tankiu minkštu poplaukiu, beveik nesišeria
Spalva	grynai balta
Gyvenimo trukmė	14–15 metų
Būdas	linksmas, draugiškas, smalsus, žaismingas
Tinka	butui, miestui, šeimoms su vaikais

Bišonas – nuo Tenerifės iki karališkųjų dvarų ir cirko

Bišonai priklauso mažų baltų šunų, vadinamų barbišonais, šeimai, kuriai priskiriami ir bolonas, havanietis bei Maltos bišonas. Manoma, kad šios senos veislės šiuolaikinį vystymąsi pradėjo Tenerifėje, didžiausioje Kanarų saloje. Viena iš jų buvo tokia populiari tarp jūreivių, kad vadinta Tenerifės bišonu – jis laikomas pagrindiniu bišon frizės protėviu. Manoma, kad pirmuosius šunis į salą atplukdė ispanų jūreiviai, o XIV a. italų jūreiviai juos vėl parsivežė į žemyną.

Nuo XIII a. bišonai gyveno Ispanijos, Italijos ir Prancūzijos karališkuosiuose dvaruose, o Renesanso laikais tapo aristokratų numylėtiniais. 1789 m. Prancūzijos revoliucija nutraukė jų prabangų gyvenimą: daug šeimininkų pateko į kalėjimus ar po giljotina, o bišonai atsidūrė gatvėje. Juos priglaudė gatvės artistai, išmokę triukų, kad šunys uždirbtų monetų, ir bišonai tapo cirko artistais. Prancūzijos kinologų draugija (Société Centrale Canine) veislę pripažino 1933 m., FCI – 1959 m. spalį. Į JAV bišonai atvežti 1955 m., į Didžiąją Britaniją – 1973 m.

Išvaizda: baltas debesėlis su „mėnulio“ galva

Bišon frizė – mažas šuo, 23–30 cm ūgio, sveriantis apie 5 kg. Kaukolė gana plokščia, bet gali atrodyti apvali, snukis šiek tiek siaurėjantis ir sudaro du penktadalius galvos ilgio. Nosis juoda, akys tamsios ir apvalios. Galva ir kojos proporcingos kūnui.

Kailis laisvai garbanotas spiralėmis ar „kamščiatraukiais“, su tankiu minkštu poplaukiu. Ant galvos jis dažniausiai kerpamas apvalia forma, primenančia pilnatį. Spalva visada grynai balta – tik iki metų amžiaus šunys gali turėti šiek tiek smėlinio atspalvio, dengiančio ne daugiau kaip 10 % kūno.

Charakteris: linksmas pokštininkas

AKC bišonus vadina prisitaikančiais kompanionais, kurie gerai sutaria su kitais šunimis ir vaikais. Jie budrūs ir smalsūs, todėl yra geri maži sargai, bet iš esmės yra „mylėtojai, o ne kovotojai“. Pasitikėjimas savimi ir dydis daro juos idealiais miesto šunimis. Bišonai mėgsta mokytis triukų ir pasirodyti, gerai reaguoja į pozityvų mokymą, nors garsėja tuo, kad sunkiai išmoksta tvarkytis lauke.

Bišonai priskiriami „gana aktyviems“ šunims: ilgus ramybės periodus keičia trumpi energijos protrūkiai, kai jie laksto po namus ar kiemą. Jiems reikia kasdienių žaidimų ir pasivaikščiojimų. Aptvertas kiemas pravers – bišonai stebėtinai greiti, ir pabėgusį gali būti sunku pagauti. Reguliariai ilgai palikti vieni jie gali imti elgtis netinkamai.

Sveikata

• Alergijos ir šlapimo pūslės infekcijos.
• Girnelės išnirimas, klubų vertinimas.
• Katarakta ir kitos akių ligos – oftalmologo patikra.
• Dantys – be reguliaraus valymo gresia ankstyvas dantų netekimas ir dantenų uždegimai.
• Imuninė hemolizinė anemija ir tulžies pūslės ligos – tyrimai rodo veislės polinkį.

2024 m. JK tyrime vidutinė bišonų gyvenimo trukmė buvo 12,5 metų, AKC nurodo 14–15 metų.

Kailio priežiūra: šukos ir kirpykla

• Šukavimas. Bent 2–3 kartus per savaitę, geriausia kasdien – iškritę plaukai lieka poplaukyje ir susivelia.
• Kirpimas ir maudymas. Bent kartą per mėnesį; dauguma šeimininkų kirpykloje lankosi kas 4–6 savaites.
• Ausys. Reguliariai valyti, kad nekiltų uždegimų.
• Dantys. Valyti reguliariai.

Bišonai ir kiti balti kompanionai

Požymis	Bišon frizė	Maltos bišonas	Pudelis (toy)
Svoris	apie 5 kg	iki 3,2 kg	keli kg
Kailis	garbanotas, su poplaukiu	ilgas, tiesus, šilkinis	garbanotas
Spalva	tik balta	tik balta	įvairi
Šėrimasis	labai mažas	mažas	labai mažas

Bišon frizė tinka butui ir šeimai, kuri mėgsta būti namuose

Bišonas – linksmas, draugiškas visiems ir mažai šeriantis, todėl dažnai renkamas miesto butui ar šeimai su vaikais. Jo didžiausias poreikis – žmonių draugija.

• Tinka: šeimoms su vaikais, senjorams, pradedantiesiems, žmonėms, kuriems trukdo krentantys plaukai.
• Netinka: tiems, kas ilgas valandas būna ne namuose, ir šeimininkams, kurie nenori kas kelias savaites lankytis kirpykloje.

Bišono kailis nuolat auga ir greitai susivelia, todėl kasdienis šukavimas iki odos yra būtinas. Šuniuką verta pripratinti prie šukų, vonios ir fėno nuo pirmų savaičių – tada kirpimas taps įprasta, o ne bauginančia procedūra.

Kaip išsirinkti bišon frizės šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų girnelių, klubų ir akių patikrų rezultatų ir paklauskite apie alergijas giminėje. Pasiruoškite reguliariai kirpyklai – tai nuolatinė išlaidų eilutė. Pamatykite tėvų būdą: jie turi būti linksmi ir draugiški. Atminkite, kad bišon frizės šuniuką parduoti ar padovanoti galima tik paženklintą mikroschema ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registre; kitos taisyklės – gido įžangoje.

Kitus mažai besišeriančius šunis rasite pudelio, Maltos bišono ir ši cu kortelėse.