Bostono terjeras: „amerikietiškas džentelmenas“ – charakteris, dydis ir priežiūra

Bostono terjeras – gyvas mažas kompanionas, kurį iš karto atpažinsite iš prigludusio „smokingo“, sportiško, bet kompaktiško kūno ir draugiškai spindinčių didelių apvalių akių. Dėl nepriekaištingų manierų jis pramintas „amerikietišku džentelmenu“. AKC pastebi, kad miesto vardu pavadinta veislė paprastai būna puikus miesto šuo – ir Bostono terjeras ne išimtis. Šunų veislių katalogo kortelėje rasite Bostono terjero (angl. Boston Terrier) istoriją, išvaizdą, charakterį ir priežiūrą.

Kilmė	JAV (Bostonas, Masačusetsas)
FCI grupė	9 grupė – kompanionai, mažieji molosai (nr. 140)
Ūgis	25–30 cm (AKC)
Svoris	iki 11 kg; AKC – trys svorio klasės
Kailis	trumpas, lygus, blizgus
Spalvos	balta su juoda, tigrinta ar „seal“
Gyvenimo trukmė	11–13 metų
Būdas	linksmas, protingas, draugiškas, gerų manierų
Tinka	butui, miestui, šeimoms su vaikais

Bostono terjeras – vienas nedaugelio amerikietiškų šunų

XIX a. Anglijoje kraujo sporto populiarumas skatino kryžminti terjerus su buldogų tipo šunimis. AKC pasakoja, kad XIX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Liverpulyje sukryžminus buldogą su dabar išnykusiu baltuoju anglų terjeru gimė tvirtas, raumeningas šuo vardu Judge. Jo savininkas pardavė jį amerikiečiui Williamui O'Brienui, kuris parsivežė šunį į Bostoną, o 1870 m. O'Brienas pardavė Judge'ą bostoniečiui Robertui C. Hooperiui. „Hooperio Judge“ tapo veislės patriarchu ir beveik visų tikrų Bostono terjerų bendru protėviu.

Judge'as svėrė apie 15 kg, buvo tamsiai tigrintas, su balta juosta veide, kvadratine galva ir beveik lygiu sąkandžiu. Jis buvo suporuotas su maža balta Edwardo Burnetto kale Gyp iš Sautboro, kuri svėrė apie 9 kg ir jau turėjo būdingą kampuotą galvą. Vėlesni veisėjai šunis sumažino – senieji Bostono buldogai svėrė iki 20 kg. 1891 m. įkurtas Bostono terjerų klubas, 1893 m. jis priimtas į AKC. Bostono universitetas nuo 1922 m. turi Bostono terjerą talismaną Rhettą, o nuo 1979 m. tai oficialus Masačusetso valstijos šuo. FCI veislę pripažino 1955 m.

Išvaizda: smokingas ir didelės akys

Bostono terjeras – kompaktiškas, gerai proporcingas, trumpauodegis šuo. Galva kvadratinė, ausys stačios, kaklas šiek tiek išlenktas, snukis trumpas ir paprastai be raukšlių, sąkandis lygus arba šiek tiek apatinis. Krūtinė plati. Pagal tarptautinius standartus šuo neturi sverti daugiau nei 11 kg, o AKC jį skirsto į tris svorio klases. Judesiai lengvi ir ritmingi.

Kailis trumpas ir lygus, o raštas – svarbiausias veislės bruožas. Balta spalva derinama su juoda, tigrinta arba „seal“ (juoda, kuri šviesoje atrodo rausvai). Būtinos baltos žymės – krūtinė, snukio juosta ir juosta tarp akių; pageidaujama ir balta apykaklė, baltos priekinės kojos ir užpakalinės iki kulnų. Parodose vertinamos simetriškos žymės. Vienspalviai ir kitų spalvų šunys standarto neatitinka.

Charakteris: gerų manierų linksmuolis

AKC Bostono terjerus vadina šviesaus proto šunimis su natūraliu humoro jausmu ir nuolatiniu šypsenų šaltiniu. Jie tvirti, bet lengvai nešiojami, labai orientuoti į žmones ir visada pasiruošę pasivaikščiojimui. Lietuviškoje Vikipedijoje pabrėžiama, kad jie protingi, guvūs, energingi, meilūs ir prieraišūs, puikiai sutaria su vaikais, kitais šunimis ir katėmis, o be reikalo neloja. Bostono terjeras prarado didžiąją dalį agresyvių protėvių bruožų, nors kai kurie patinai gali ginti savo teritoriją nuo kitų šunų.

Judėjimo poreikis skiriasi: vieniems pakanka greito pasivaikščiojimo kartą ar du per dieną, kitiems reikia daugiau bėgiojimo ir žaidimų. AKC juokauja, kad išleistas vienas į kiemą bostonas greičiausiai tiesiog sėdės prie durų laukdamas, kol jį įleis. Ilgai paliktas vienas jis nusivilia ir gali pradėti netinkamai elgtis. Bostono terjerams sekasi agility, paklusnumo, flyball ir rally pratybose.

Sveikata

• Akys. Didelės, išsikišusios akys – svarbiausia rizika; tikrinti kasdien, saugoti nuo dulkių ir sužeidimų. Veisiami šunys tiriami dėl kataraktos, ragenos opų ir glaukomos.
• Kvėpavimas. Kaip ir visi trumpasnukiai, bostonai sunkiai kvėpuoja karštyje ir drėgmėje.
• Kurtumas ir girnelės išnirimas – veisėjų patikros.

Priežiūra

• Kailis. Retkarčiais perbraukti šepečiu ar pirštine.
• Akys ir raukšlės. Kasdien apžiūrėti akis, snukio klostes prireikus išvalyti.
• Ausys ir nagai. Reguliariai valyti ir karpyti.
• Karštis. Vasarą – vėsi vieta, trumpi pasivaikščiojimai.

Požymis	Bostono terjeras	Prancūzų buldogas	Mopsas
Svoris	iki 11 kg	iki 13 kg	6–8 kg
Ausys	stačios	stačios, šikšnosparnio	nulinkusios
Kilmė	JAV	Prancūzija	Kinija
Būdas	linksmas, gerų manierų	žaismingas, mažai loja	ramus, meilus

Bostono terjeras tinka miestui ir pirmajam šuniui

Bostono terjeras – nedidelis, linksmas ir draugiškas, todėl gerai tinka butui ir žmonėms, kurie dar neaugino šuns.

• Tinka: miesto gyventojams, šeimoms su vaikais, senjorams, pradedantiesiems, namams, kur gyvena kiti šunys ar katės.
• Netinka: bėgikams karštomis dienomis, tiems, kas šunį ilgai paliks vieną, ir būstams be vėsinimo vasarą.

Trumpas kailis mažai šeria ir beveik nereikalauja priežiūros, tačiau mažai šildo – Lietuvos žiemą bostonui pravers striukė. Daugiausia dėmesio reikia akims: jas verta kasdien apžiūrėti, o pastebėjus paraudimą ar ašarojimą – nedelsti ir kreiptis į veterinarą.

Bostono terjerai gerai mokosi, jei pratybos trumpos ir linksmos, o pagyrimas ir skanėstai jiems veikia geriau nei griežtumas.

Kaip išsirinkti Bostono terjero šuniuką

Paprašykite veisėjo tėvų akių, klausos ir girnelių patikrų rezultatų, pamatykite, kaip kvėpuoja tėvai. Rinkitės šuniuką atviromis šnervėmis ir ne itin išsikišusiomis akimis. Atminkite, kad Bostono terjero šuniuką parduoti ar padovanoti galima tik paženklintą mikroschema ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registre; kitos taisyklės – gido įžangoje.

Giminingus mažuosius molosus rasite prancūzų buldogo ir mopso kortelėse, o bendrus „bull and terrier“ protėvius turinčią veislę – Stafordšyro bulterjero aprašyme.