Kaip skaičiuojami savivaldybių rinkimų rezultatai: barjeras, kvota, pirmumo balsai ir antrasis turas

Rinkimų vakarą pirmieji skaičiai pasirodo jau po 20 val., tačiau tai, kas ir kiek mandatų gaus, nustatoma pagal griežtas Rinkimų kodekso taisykles. Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio paaiškiname, kaip iš balsų gaunami tarybos mandatai, kaip pirmumo balsai perrikiuoja kandidatus ir kada meras išrenkamas pirmajame ture. Kaip užpildyti biuletenius, rašome straipsnyje kaip balsuoti savivaldybių rinkimuose, o visa skiltis – savivaldybių rinkimai 2027.

Sąrašui reikia bent 4 % balsų, koalicijai – 6 %

Pagal Rinkimų kodekso 168 straipsnį savivaldybių tarybų rinkimai laikomi įvykusiais, kad ir kiek rinkėjų balsuotų. Mandatus gali gauti partijos ar politinio komiteto sąrašas, už kurį balsavo bent 4 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam sąrašui, kurį sudaro kelios organizacijos, barjeras didesnis – 6 %. Procentai skaičiuojami nuo visų dalyvavusių rinkėjų, ne tik nuo galiojančių biuletenių. Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniuje negaliojo 7 509 tarybos biuletenių (3,36 %), tačiau jų pateikę rinkėjai vis tiek įskaičiuoti į dalyvavusiųjų skaičių, nuo kurio matuojamas barjeras.

Kodeksas turi ir saugiklį, kad taryba atspindėtų daugumą rinkėjų. Barjerą įveikę sąrašai kartu turi būti surinkę bent 60 % balsų. Jei taip nėra, prie mandatų dalybų prijungiamas didžiausias barjero neįveikęs sąrašas, paskui kitas, kol bendra dalis pasiekia 60 %.

Vilniuje 2023 m. vienas mandatas „kainavo“ 3 426 balsus

Mandatai dalijami kvotų ir liekanų metodu (170 straipsnis). Pirmiausia apskaičiuojama rinkimų kvota: barjerą įveikusių sąrašų balsų suma dalijama iš renkamų tarybos narių skaičiaus, o trupmena apvalinama į viršų. Tada kiekvieno sąrašo balsai dalijami iš kvotos: sveikoji dalis – tiek mandatų sąrašas gauna iš karto. Likę mandatai po vieną atiduodami sąrašams su didžiausiomis liekanomis.

Taip buvo 2023 m. Vilniuje, kur renkamas 51 tarybos narys. Barjerą įveikė 6 sąrašai, kartu surinkę 174 704 balsus, t. y. 78,22 % dalyvavusių rinkėjų – daugiau nei reikalaujami 60 %. 174 704 padalijus iš 51, gauta kvota 3 426. Pagal kvotą išdalyti 49 mandatai, o likę 2 atiteko sąrašams su didžiausiomis liekanomis: Laisvės partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Barjero neįveikė Liberalų sąjūdis: 3,75 % balsų neužteko nė vienam mandatui, nors pagal kvotą tiek balsų būtų pakakę maždaug dviem. Taip barjeras perskirsto vietas didesniems sąrašams. Mažose savivaldybėse kvota daug mažesnė: Birštone, kur renkama 15 narių, 2023 m. vienam mandatui pakako 154 balsų, o mandatus pasidalijo 4 sąrašai. Visų 60 savivaldybių 2023 m. rezultatus rasite straipsnyje savivaldybių rinkimai 2023: rezultatai.

Pirmumo balsai lemia, kurie sąrašo kandidatai gaus mandatus

Sąrašo gautus mandatus užima kandidatai pagal galutinę eilę, kurią nustato savivaldybės rinkimų komisija (171 straipsnis). Kiekvieno kandidato pirmumo balsai susumuojami. Jei jų yra ne mažiau nei renkama tarybos narių, ši suma tampa kandidato reitingu. Jei mažiau – reitingas lygus nuliui. Vilniuje, kur renkamas 51 narys, kandidatui reikia bent 51 pirmumo balso, mažiausiose 15 narių tarybose – bent 15.

Tada kandidatai sąraše išrikiuojami pagal reitingą: didesnį turintis atsiduria aukščiau. Jei reitingai lygūs (pavyzdžiui, abiejų nulis), pirmesnis lieka tas, kurio rinkimų numeris mažesnis, t. y. aukščiau buvęs partijos sudarytame sąraše. Todėl kandidatas iš sąrašo vidurio, gavęs daug pirmumo balsų, gali aplenkti sąrašo lyderius. 2023 m. Vilniuje pirmumo balsus atidavė 44–63 % rinkėjų, balsavusių už barjerą įveikusius sąrašus.

Jei per kadenciją tarybos narys pasitraukia, jo vietą užima pirmasis mandato negavęs to paties sąrašo kandidatas pagal galutinę eilę. Jei sąraše kandidatų nebeliko, mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal liekanų eilę.

Meras I ture laimi gavęs daugiau nei pusę balsų, jei balsavo bent 40 % rinkėjų

Mero rinkimų taisyklės kitokios (167 straipsnio 4 dalis). Kandidatas išrenkamas pirmajame ture, jei gauna daugiau nei pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir jei balsavo bent 40 % savivaldybės rinkėjų. Kai aktyvumas mažesnis nei 40 %, išrenkamas daugiausia balsų gavęs kandidatas, bet tik jei jis gavo ne mažiau nei penktadalį visų į sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos daugumos, po dviejų savaičių vyksta antrasis turas tarp dviejų daugiausia balsų gavusių kandidatų. 2027 m. tai būtų kovo 21 d. Antrajame ture laimi gavęs daugiau balsų, nesvarbu, koks aktyvumas; jei balsai pasidalija po lygiai, laimi tas, kuris daugiau balsų gavo pirmajame ture. 2023 m. antrojo turo prireikė 34 iš 60 savivaldybių. Plačiau apie mero rinkimus – straipsnyje mero rinkimai 2027.

Galutinius rezultatus VRK paskelbs iki kovo 14 d.

Rinkimų naktį apylinkių komisijos suskaičiuoja balsus ir protokolus perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, o VRK skelbia preliminarius duomenis internete. Pirmumo balsai skaičiuojami tik suskaičiavus balsus už sąrašus, todėl galutinė kandidatų eilė paaiškėja vėliau. Skundus dėl balsų skaičiavimo galima pateikti per 24 valandas nuo protokolo surašymo, o jie turi būti išnagrinėti per 48 valandas.

Galutinius rezultatus VRK nustato išnagrinėjusi skundus ir paskelbia Teisės aktų registre ne vėliau kaip per 7 dienas, t. y. iki 2027 m. kovo 14 d. Savivaldybėse, kuriose vyks antrasis mero turas, tarybos galutiniai rezultatai skelbiami kartu su mero rezultatais – iki kovo 28 d. Visi terminai – savivaldybių rinkimų kalendoriuje.