Birštono savivaldybė: merė, gyventojai, kurortas, biudžetas, kontaktai ir naujienos

Kas yra Birštono savivaldybė

Birštono savivaldybė įsikūrusi Nemuno kilpų regioniniame parke, didžiąja dalimi dešiniajame Nemuno krante; upė ją supa beveik iš visų pusių. Savivaldybę sudaro Birštono kurortas ir aplinkiniai kaimai, sujungti į vieną – Birštono – seniūniją. Etnografiškai tai Dzūkija, o nedidelė kairiakrantė dalis priskiriama Suvalkijai.

2026 m. pradžioje čia gyveno 4 006 žmonės – mažiausiai iš visų 60 Lietuvos savivaldybių. Kartu tai vienas žinomiausių šalies kurortų, garsėjantis mineraliniu vandeniu, gydomuoju purvu ir sanatorijomis.

Birštono skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Birštonas – savivaldybė, kurią išlaiko svečiai. 2025 m. apgyvendinimo įstaigose čia apsistojo beveik 237 tūkst. turistų – maždaug 59 kiekvienam gyventojui; pagal šį santykį Birštonas yra pirmas Lietuvoje, gerokai lenkdamas Neringą ir Palangą. Biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 4 372 eurai) – antros didžiausios šalyje, o valstybės dotacijų dalis jose – viena mažiausių.

Kita kurorto pusė – demografija. Pensinio amžiaus žmonės sudaro beveik 31 % gyventojų (antra didžiausia dalis šalyje), o gimstamumas – mažiausias Lietuvoje: 2025 m. tūkstančiui gyventojų gimė vos 2,5 vaiko. Registruotas nedarbas (5,7 %) ir socialinės pašalpos gavėjų dalis – vieni mažiausių šalyje. Birštono taryba yra mažiausia Lietuvoje – 15 narių, o merė Nijolė Dirginčienė savivaldybei vadovauja nuo 2008 m.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės merė – Nijolė Dirginčienė (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. balandžio 18 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 15 narių, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 9
• Lietuvos regionų partija – 4
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 1
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkama 15 tarybos narių ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 8,5 % – nuo 4 380 iki 4 006. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 23-ą vietą tarp 60. Daugiau nei pusė gyventojų – 74,0 % – gyvena miestuose (šalyje – 68,5 %).

Vaikai iki 15 metų sudaro 11,2 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 30,9 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 10 vaikų (2,5 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –58. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –37, iš jų vidaus migracijos saldo – –28.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 148 € (neto – 1 352 €). Tai 82 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 30-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 15,1 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 5,7 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 2-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 5,6 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruota 113 bedarbių.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 202 ūkio subjektai – 50,4 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 2 117 samdomų darbuotojų, arba 528 tūkstančiui gyventojų.

Birštono ekonomika remiasi sveikatinimo ir poilsio paslaugomis: sanatorijos, reabilitacijos centrai, viešbučiai su SPA, konferencijų turizmas. Kurorte išgaunamas ir išpilstomas mineralinis vanduo, naudojamas gydomasis purvas. Didelę dalį darbo vietų sukuria sveikatos priežiūros ir apgyvendinimo įmonės, todėl darbo vietų tūkstančiui gyventojų čia daugiau nei daugumoje savivaldybių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 17,5 mln. eurų pajamų – 4 372 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 2). Palyginti su 2021 m. (11,3 mln. eurų), pajamos išaugo 55 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 57,8 % pajamų, valstybės dotacijos – 27,7 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 18,0 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (30,9 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (14,4 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (12,8 %).

Kultūrai, sportui ir poilsiui Birštone tenka apie 14 % išlaidų – šešta didžiausia dalis šalyje: savivaldybė išlaiko kurorto parkus, krantines, renginių erdves ir organizuoja festivalius.

Geografija ir gamta

Savivaldybė yra Nemuno kilpų regioninio parko centre ir prie „Via Baltica“ magistralės. Didesni miškai – Žvėrinčiaus, Siponių, Druskų miškai ir Nemajūnų šilas. Nemuno slėnyje atsiveria Kernuvės, Škėvonių ir Siponių atodangos, stūkso konglomerato uola Ožkų pečius ir Žvėrinčiaus ąžuolas. Teritorijoje yra šeši piliakalniai, tarp jų Birštono (Vytauto kalnas) ir Nemajūnų.

Ribojasi su Prienų rajono savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Neringos savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė.

Istorija

Birštono mineraliniai šaltiniai žinomi nuo seno, o kurortas pradėjo kurtis XIX a. 1966 m. birželio 22 d. Birštonas tapo respublikinio pavaldumo miestu, t. y. įgijo rajonui prilygstantį statusą. 1995 m. įkurta Birštono miesto savivaldybė; 1999 m. gruodžio 21 d. prie jos prijungta dalis Prienų rajono aplink kurortą ir savivaldybė pervadinta Birštono savivaldybe. 2009 m. įsteigtos septynios seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Savivaldybėje veikia viena – Birštono – seniūnija, apimanti aplinkinius kaimus (2021 m. joje gyveno apie 1 tūkst. žmonių), o pačio kurorto gyventojus aptarnauja savivaldybės administracija. Be Birštono miesto, savivaldybėje yra apie 50 kaimų, didžiausi – Bučiūnai, Geležūnai ir Škėvonys.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Vytauto kalnas (Birštono piliakalnis) ir apžvalgos aikštelės virš Nemuno kilpų.
• Kurhauzas, gydyklos ir mineralinio vandens biuvetė – istorinė kurorto širdis.
• Birštono sakralinis muziejus ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
• Nemuno krantinė su pėsčiųjų ir dviračių takais, laivelių prieplauka.
• Nemuno kilpų regioninis parkas – atodangos, Žvėrinčiaus ąžuolas, pažintiniai takai.
• Renginiai: Birštono džiazo festivalis, oro balionų varžybos.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti seniūnijoje arba savivaldybės administracijoje (Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.