„Nord Stream“ sprogdinimo byla: Hamburge prasideda teismas buvusiam Ukrainos karininkui

Praėjus daugiau nei ketveriems metams po sprogimų Baltijos jūros dugne, Vokietijoje prasideda pirmasis teismo procesas dėl „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo. Spalio 14 dieną Hamburgo Hanzos aukštesniajame apygardos teisme į teisiamųjų suolą sėda 50 metų buvęs Ukrainos kariuomenės karininkas, Vokietijos prokurorų įvardijamas kaip Serhijus K. Jis kaltinamas vadovavęs grupei, kuri 2022 metų rugsėjį susprogdino dujotiekius. Kaltinamasis bet kokį dalyvavimą neigia. Ukrainos valdžia taip pat neigia, kad šalis buvo susijusi su operacija.

Iki šiol apie sabotažą buvo žinoma daugiausia iš nutekintos informacijos, anoniminių šaltinių ir žurnalistų tyrimų. Teismo procesas pirmą kartą leis viešai išnagrinėti tyrėjų surinktus įrodymus, liudytojams duodant parodymus prisiekus.

Kuo kaltinamas Serhijus K.

Vokietijos federalinė prokuratūra kaltinamąjį aktą Hamburgo teismo valstybės saugumo kolegijai pateikė 2026 metų birželio 30 dieną. Serhijus K. kaltinamas keturiais nusikaltimais:

Kaltinimas	Teisinis pagrindas
Bendrininkavimas atakoje prieš civilinius objektus (karo nusikaltimas)	Tarptautinės teisės nusikaltimų kodekso (VStGB) 11 str.
Sprogimo sukėlimas	Baudžiamojo kodekso (StGB) 308 str.
Statinių sunaikinimas	StGB 305 str.
Viešųjų paslaugų sutrikdymas	StGB 316b str.

Pagal kaltinamąjį aktą, 2022 metais Serhijus K. tarnavo Ukrainos kariuomenės karininku. Prokurorų teigimu, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus plataus masto karą, jis kartu su kitais kariškiais suplanavo susprogdinti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, veikdamas „Ukrainos valstybės institucijų pavedimu“. Tikslas, anot kaltinimo, buvo visam laikui nutraukti dujų tiekimą ir neleisti Rusijai iš dujų prekybos pajamų finansuoti karo.

Kaip, anot prokurorų, buvo surengtas sabotažas

Kaltinime aprašoma operacija primena nuotykių filmo siužetą. Serhijaus K. vadovaujamą grupę, pasak prokurorų, sudarė keli profesionalūs narai, jachtos škiperis ir sprogmenų specialistas. 2022 metų rugsėjo 4 dieną kaltinamasis su suklastotu Ukrainos pasu per Lenkiją atvyko į Vokietiją. Burinė jachta, tinkama plaukti atviroje jūroje, buvo išnuomota iš Rostoko bendrovės per tarpininkus, naudojusius netikrus asmens dokumentus.

Prokurorų teigimu, grupė per tarptautinius vandenis nugabeno didelį kiekį karinio lygio sprogmenų iki vietos prie Danijos Bornholmo salos, kur jūros dugnu eina dujotiekiai. Iki rugsėjo 22 dienos prie vamzdžių buvo pritvirtinti sprogstamieji užtaisai su laikmačiais. Jie sprogo 2022 metų rugsėjo 26 dieną. Švedijos seismologai užfiksavo kelis sprogimus, tarp kurių buvo apie 17 valandų pertrauka. Trys iš keturių dujotiekio atšakų plyšo, o į atmosferą išsiveržė didžiuliai metano kiekiai.

Kodėl „Nord Stream“ buvo toks svarbus

„Nord Stream 1“ iki sprogimų tiekė maždaug pusę Vokietijos per metus suvartojamų gamtinių dujų. Jo dvynys „Nord Stream 2“ buvo pastatytas, bet niekada nepradėtas naudoti: Berlynas jo leidimą atšaukė prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusija dar iki sprogimų kelis kartus ribojo ar stabdė tiekimą per „Nord Stream 1“, atsakydama į Europos sankcijas.

Maskva neigia susprogdinusi savo pačios dujotiekius. Prieš teismo pradžią Rusija pareiškė tikinti „teisingu nuosprendžiu“, kuris įvardytų tiek vykdytojus, tiek užsakovus.

Nuo arešto Italijoje iki teismo Hamburge

• 2022 m. rugsėjo 26 d. – sprogimai prie Bornholmo salos.
• 2025 m. rugpjūčio 21 d. – Serhijus K. sulaikomas Italijoje, Riminio provincijoje, pagal Europos arešto orderį.
• 2025 m. lapkritis – po kelias savaites trukusių teisinių ginčų jis išduodamas Vokietijai.
• 2026 m. birželio 30 d. – federalinė prokuratūra pateikia kaltinamąjį aktą.
• 2026 m. spalio 14 d. – Hamburge prasideda teismo procesas.

Apie ankstesnius bylos etapus 77.lt rašė straipsniuose apie sulaikymą Italijoje, Lenkijos atsisakymą išduoti kitą įtariamąjį ir Švedijos tyrimo pabaigą.

Gynyba: tiesioginių įrodymų nėra

Serhijus K. yra vienintelis teisiamasis šioje byloje ir savo kaltę neigia. Jo advokatas Vokietijoje Jesas Meyeris-Lohkampas sako, kad prokurorai „nepateikė jokių tiesioginių, neginčijamų įrodymų“ apie jo kliento dalyvavimą. Advokato teigimu, teismas taip pat turės nuspręsti, ar „Nord Stream“ apskritai buvo teisėtas karinis taikinys. Kol teismas nepriėmė nuosprendžio, kaltinamasis laikomas nekaltu.

Teismas suplanavo po du posėdžius per savaitę bent iki vasario. Galutinė proceso pabaigos data dar nenustatyta.

Kitas įtariamasis ir skirtingi teismų vertinimai

Byloje yra ir daugiau įtariamųjų. Kitas ukrainietis, Volodymyras Z., pasak prokurorų, buvo vienas iš narų. 2025 metų spalį Lenkijos teismas atsisakė jį išduoti Vokietijai ir paleido į laisvę. BBC duomenimis, teisėjas tada nurodė, kad ataka prieš dujotiekius nebuvo neteisėta, o jei misiją surengė Ukraina, ji buvo „pateisinama, racionali ir teisinga“. 2026 metų rugpjūtį Volodymyras Z. buvo sulaikytas Kroatijoje, o rugsėjį Kroatijos teismas pritarė jo išdavimui Vokietijai. Kada jis bus perduotas ir ar jo byla bus prijungta prie Hamburgo proceso, kol kas neaišku.

Ukraina neigia, Vokietijoje – politinė įtampa

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą tvirtino, kad Ukraina su sprogimais neturėjo nieko bendra. „Ukraina niekada oficialiai nedalyvavo jokioje operacijoje, susijusioje su „Nord Stream“ susprogdinimu“, – rugpjūtį žurnalistams sakė jis.

Byla Vokietijai politiškai jautri. Šalis remia Ukrainą kariniu, finansiniu ir humanitariniu požiūriu bei yra priėmusi apie 1,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Ukrainos paramos kritikai, ypač „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir kairiųjų populistų BSW, reikalauja atkurti santykius su Maskva. AfD lyderė Alice Weidel yra pareiškusi, kad Kyjivas turėtų atlyginti Vokietijai žalą, nors įrodymų, kad ataką surengė Ukraina, ji nepateikė.

Valdančiųjų krikščionių demokratų (CDU) parlamentaras Roderichas Kiesewetteris mano, kad parama Ukrainai neturėtų keistis, kad ir koks būtų teismo sprendimas. Vokietijos užsienio politikos tarybos (DGAP) ekspertas Henningas Hoffas DW sakė, kad sprogimas sužlugdė Rusijos bandymus šantažuoti Vokietiją dujomis, o dujų kainos po jo sumažėjo.

Kodėl šis teismas svarbus

Hamburgo procesas yra pirmoji proga viešai pamatyti įrodymus, kuriuos tyrėjai kaupė ketverius metus. Teismo sprendimas gali paveikti ne tik kaltinamojo likimą, bet ir Vokietijos diskusiją apie tolesnę paramą Ukrainai. Nuo jo taip pat priklausys, kaip bus vertinama operacija, kurią agentūra „Reuters“ vadina viena didžiausių šių laikų infrastruktūros sabotažo operacijų.