Danija prieš Ispaniją: Frederiksen prašo ES įvertinti 600 tūkst. migrantų įteisinimo planą

Danijos premjerė Mette Frederiksen ES viršūnių susitikime Briuselyje paragino Europos Komisiją įvertinti Ispanijos planą įteisinti šimtus tūkstančių nelegalių migrantų. Pasak jos, Madridas daro „beveik visiškai priešingai“ nei kitos ES šalys. Tokiu pareiškimu ji tiesiogiai metė iššūkį Ispanijos premjerui Pedro Sánchezui, nors abu politikai priklauso tai pačiai socialistų politinei šeimai. Ispanijos legalizavimo programa ES valstybių kritikos sulaukia jau ne pirmą kartą – vasarą ją kritikavo 22 ES lyderiai, tarp jų ir Lietuvos.

Frederiksen prašo Europos Komisijos įvertinti Ispanijos migrantų legalizavimą

„Paprašiau Europos Komisijos išnagrinėti, kas nutinka, kai šalis daro beveik visiškai priešingai nei visi mes“, – penktadienį, antrąją viršūnių susitikimo dieną, sakė M. Frederiksen. – „Manau, kad tai prieštarauja migracijos politikai, kurią šiandien Europoje remia didelė dauguma.“

„Euronews“ rašo, kad Ispanija „pernai sausį“ priėmė dekretą, kuriuo siekiama įteisinti apie 500 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų statusą. P. Sánchezas tąkart šį sprendimą pristatė kaip migracijos modelį, „grįstą žmogaus teisėmis, integracija, sambūviu ir suderinamą su ekonomikos augimu bei socialine sanglauda“. Danijos premjerės kritikuojamame plane kalbama jau apie 600 tūkst. migrantų. Danija ispanų planą laiko galimu „traukos veiksniu“, kuris į Europą gali privilioti daugiau nelegalių migrantų.

Danijos pasiūlymų į viršūnių susitikimo išvadas neįtraukta

ES lyderiai penktadienį per pietus turėjo diskutuoti apie migraciją. Naujausiame viršūnių susitikimo išvadų projekte Ispanijos planas neminimas. „Danija bandė įtraukti keistas pataisas į viršūnių susitikimo išvadas“, – „Euronews“ sakė kitos ES šalies diplomatas.

Tai ne pirmas P. Sánchezo ir M. Frederiksen susidūrimas dėl migracijos. Danijos premjerė jau seniai pasisako už griežtą migracijos politiką. Diplomato teigimu, ankstesniame ES viršūnių susitikime birželį abu lyderiai karštai apsižodžiavo, o Italijos premjerė Giorgia Meloni palaikė M. Frederiksen. Dabar M. Frederiksen ir G. Meloni priklauso šalių grupei, siekiančiai griežtesnių priemonių nelegaliai migracijai pažaboti. Danija kartu su Vokietija, Austrija, Graikija ir Nyderlandais taip pat kuria pirmąjį grąžinimo centrą už ES ribų prieglobsčio negavusiems asmenims.

Data	Įvykis
2026 m. balandis–birželis	legalizavimo programos paraiškų teikimo laikotarpis
2026 m. birželis	P. Sánchezas ir M. Frederiksen apsižodžiuoja ES viršūnių susitikime
2026 m. rugpjūtis	22 ES lyderiai, tarp jų Lietuvos, laiške kritikuoja Ispanijos migracijos politiką
2026 m. spalio 16 d.	M. Frederiksen prašo Europos Komisijos įvertinti Ispanijos planą

Šaltiniai: „Euronews“, „Politico Europe“.

22 ES lyderiai, tarp jų Lietuvos, kritikavo Ispanijos migracijos politiką

Įtampa dėl Ispanijos migracijos politikos ypač išaugo vasarą. „Politico Europe“ rugpjūčio 1 d. rašė, kad 22 ES lyderiai, tarp jų Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir G. Meloni, kritikavo P. Sánchezo migracijos politiką kaip kenkiančią bendrijos sienų saugumui. Tai įvyko po to, kai į Ispanijos anklavą Šiaurės Afrikoje Seutą iš Maroko staiga pateko apie 50 tūkst. neteisėtų migrantų. Lyderiai įvardijo Ispanijos sprendimą suteikti teisinį statusą iki 1,2 mln. migrantų kaip „traukos veiksnį“, prisidėjusį prie krizės. Laišką pasirašė ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vadovai, o jo rengimo iniciatorės buvo Roma ir Kopenhaga.

„Turime pareigą veiksmingai atgrasyti ir nenuilstamai kovoti su nelegalia migracija, koordinuodami savo veiksmus, stiprindami išorės sienas ir spręsdami visas politikos sritis, kurios gali tapti traukos veiksniais, tokias kaip labai didelio skaičiaus nelegalių migrantų įteisinimas“, – rašė lyderiai laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai ir Airijos premjerui Micheálui Martinui.

Madridas: Seutos migrantai negalėtų pasinaudoti programa

Madridas atmetė kaltinimus, kad legalizavimo programa sukėlė krizę Seutoje. Ispanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas „Politico Europe“ sakė, kad programa grindžiama „labai konkrečiomis sąlygomis, tokiomis kaip įrodymas, kad asmuo gyveno Ispanijoje iki 2026 m. sausio 1 d., ir penkių mėnesių nepertraukiamas gyvenimas Ispanijoje paraiškos teikimo metu“. Paraiškų teikimo terminas baigėsi birželį, todėl, pasak Madrido, į Seutą neteisėtai patekę žmonės programa pasinaudoti negalėtų. Pats P. Sánchezas laiške ES vadovams kritikavo kolegas, kurie, jo žodžiais, „nusprendė pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“.

P. Sánchezas gynėsi nuo kaltinimų, kad Ispanija neapsaugo išorinių ES sienų, ir pateikė duomenis, kad 2021–2026 m. jo šalyje užfiksuota perpus mažiau neteisėtų atvykimų nei Italijoje. Jis taip pat priminė, kad migrantai prieš ES šalis panaudojami ne pirmą kartą, ir minėjo 2021 m. Baltarusijos bandymą sukelti chaosą ES, palengvinant migrantų patekimą į Lenkiją ir kelias Baltijos šalis. Pasak Ispanijos premjero, Ispanijos pašalinimą iš Šengeno palaikančias šalis veda „išankstinės nuostatos, melagingos naujienos, nežinojimas ar politiniai interesai“.

Italija pirmoji pasiūlė Ispaniją laikinai pašalinti iš Šengeno

„Politico Europe“ duomenimis, G. Meloni pirmoji pasiūlė laikinai suspenduoti Ispanijos narystę 29 šalių Šengeno erdvėje, kurioje vidaus sienų kontrolė iš esmės panaikinta. Italija apribojo laisvą judėjimą iš Ispanijos į Italijos uostus ir oro uostus, o Prancūzija sugriežtino patikrinimus pasienyje su Ispanija. Laišką pasirašiusios šalys pareiškė esančios pasirengusios sustiprinti arba vėl įvesti laikiną sienų kontrolę. Tarp šalinimą iš Šengeno palaikančių politikų buvo ir M. Frederiksen, kurios socialdemokratai priklauso centro kairiesiems Europos socialistams, ir Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. Pasak leidinio, Ispanijoje lapkričio 29 d. vyks pirmalaikiai rinkimai, kuriems įtakos gali turėti ir Seutos krizės padariniai. Viršūnių susitikimo dieną „Politico Europe“ taip pat pranešė, kad Danija, Italija ir Lenkija ragina ES lyderius griežtinti poziciją dėl nelegalios migracijos. Vasarą laišką pasirašę lyderiai ragino sušaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją, o Airija pranešė sušauksianti Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį.