Mero rinkimai 2027: kaip renkamas meras, antrasis turas ir kadencijų ribojimas
- Meras laimi pirmajame ture, jei surenka daugiau nei pusę balsų ir balsavo bent 40 % rinkėjų.
- Esant mažesniam aktyvumui užtenka daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip penktadalio visų rinkėjų.
- Antrasis turas 2027 m. vyks kovo 21 d.; jame varžosi du daugiausia balsų surinkę kandidatai.
- Ta pačia savivaldybės mero pareigas iš eilės galima eiti ne daugiau kaip tris kadencijas.
- 2023 m. pirmajame ture merai išrinkti 26 savivaldybėse, antrajame – 34.

- Pirmajame ture laimima su daugiau nei puse balsų, kai balsuoja bent 40 % rinkėjų
- Antrasis turas vyks kovo 21 d., jame varžosi du lyderiai
- Meru iš eilės galima būti daugiausia tris kadencijas
- Meras vadovauja savivaldybei ir skiria administracijos direktorių
- Netekus mero rengiami pirmalaikiai rinkimai, bet ne paskutiniais kadencijos metais
- 2023 m. Vilniuje ir Klaipėdoje prireikė antrojo turo, Kaune – ne
Ši dalis – 77.lt savivaldos rinkimų 2027 skilties dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.
2027 m. kovo 7 d. visose 60 savivaldybių bus renkami merai. Tai ketvirtieji tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje: anksčiau merą rinkdavo taryba, o nuo 2015 m. jį renka gyventojai. Šiame straipsnyje paaiškiname, kada meras išrenkamas iš karto, kada reikia antrojo turo, kiek kadencijų galima būti meru ir kokius įgaliojimus meras turi po 2023 m. savivaldos reformos. Bendra rinkimų apžvalga – savivaldos rinkimų skiltyje.
Pirmajame ture laimima su daugiau nei puse balsų, kai balsuoja bent 40 % rinkėjų
Meras renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybės teritorija. Rinkimų kodekso 167 straipsnis nustato dvi sąlygas laimėti pirmajame ture:
- kai balsuoja ne mažiau kaip 40 % rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų;
- kai balsuoja mažiau nei 40 % rinkėjų, išrinktu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas, jei už jį balsavo ne mažiau kaip penktadalis visų rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų.
Antroji sąlyga mažo aktyvumo savivaldybėse veikia griežčiau, nei atrodo. Pavyzdžiui, jei balsuoja 35 % rinkėjų, kandidatui reikia surinkti 20 % visų rinkėjų balsų, t. y. daugiau nei 57 % balsavusiųjų. Todėl ten, kur aktyvumas žemas, pergalė pirmajame ture tampa sunkesnė.
Antrasis turas vyks kovo 21 d., jame varžosi du lyderiai
Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas. Jame dalyvauja du pirmajame ture daugiausia balsų gavę kandidatai. Antrajame ture laimi daugiau balsų surinkęs kandidatas, nepriklausomai nuo aktyvumo. Jei abu gauna po lygiai, laimi tas, kuris pirmajame ture buvo surinkęs daugiau. Jei rinkimuose dalyvavo tik vienas ar du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamos daugumos, antrasis turas nerengiamas, o skelbiami pakartotiniai rinkimai.
2027 m. antrasis turas vyks kovo 21 d. Prieš jį vėl bus galima balsuoti iš anksto (kovo 16–18 d.) ir namuose (kovo 19–20 d.). Galutinius antrojo turo rezultatus VRK patvirtins iki kovo 28 d. 2023 m. antrojo turo prireikė 34 savivaldybėse iš 60, o pirmajame ture merai išrinkti 26 savivaldybėse.
Meru iš eilės galima būti daugiausia tris kadencijas
2022 m. priimtas Rinkimų kodeksas įvedė naują ribojimą: asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negali būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės. Ribojimas susijęs su konkrečiomis pareigomis, todėl po pertraukos tas pats žmogus vėl gali kandidatuoti. Kandidatuoti į tarybą ribojimas netrukdo. Kitų kodekso reikalavimų merui yra nedaug: kandidatas turi būti Lietuvos pilietis, rinkimų dieną sulaukęs 18 metų ir gyvenamąją vietą toje savivaldybėje deklaravęs iki 2026 m. spalio 28 d.
Kitas 2023 m. įsigaliojęs pokytis: išrinktas meras nebėra tarybos narys. Todėl meras nebalsuoja tarybos posėdžiuose kaip eilinis narys, o tarybos narių skaičius neįskaičiuoja mero vietos. Merą į pareigas įveda priesaika. Jei meras ir jo komanda neturi daugumos taryboje, jam tenka ieškoti sutarimo su kitomis frakcijomis.
Meras vadovauja savivaldybei ir skiria administracijos direktorių
Pagal Vietos savivaldos įstatymą meras yra savivaldybės vykdomoji institucija. Jis atsakingas už įstatymų, Vyriausybės ir tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybėje ir atskaitingas tarybai bei bendruomenei. Svarbiausi mero įgaliojimai:
- organizuoja biudžeto sudarymą ir vykdymą, teikia tarybai biudžeto projektą ir metinę ataskaitą;
- šaukia tarybos posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, jiems pirmininkauja ir pasirašo sprendimus;
- per tris mėnesius nuo priesaikos paskiria savivaldybės administracijos direktorių ir vicemerus (vicemerų skaičius priklauso nuo tarybos dydžio);
- skiria ir atleidžia savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus;
- tvirtina detaliuosius planus ir teikia tarybai bendrąjį planą;
- per 5 darbo dienas gali motyvuotai grąžinti tarybos sprendimą pakartotinai svarstyti. Tada taryba sprendimą be mero pataisų gali priimti tik daugiau nei puse visų tarybos narių balsų.
Taryba tvirtina savivaldybės biudžetą ir metinių ataskaitų rinkinį, gali pareikšti nepasitikėjimą vicemeru ar administracijos direktoriumi. Kandidatui į vicemerus taryba gali du kartus nepritarti, tačiau tada meras turi teisę jį paskirti savo sprendimu.
Netekus mero rengiami pirmalaikiai rinkimai, bet ne paskutiniais kadencijos metais
Jei mero įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko (atsistatydinus, netekus mandato ar dėl kitų priežasčių), per 6 mėnesius rengiami pirmalaikiai mero rinkimai, kurių datą nustato Seimas. Tokie rinkimai nerengiami, jei iki eilinių rinkimų lieka mažiau nei vieneri metai. Dėl šios taisyklės 2026 m. vasarą ir rudenį mero netekusiose Druskininkų, Jonavos rajono ir Marijampolės savivaldybėse pirmalaikiai rinkimai nebeskelbti. Iki 2027 m. rinkimų jose dirba laikinai mero pareigas einantys asmenys. Kiekvienos savivaldybės mero įgaliojimų istorija pateikta jos profilyje.
2023 m. Vilniuje ir Klaipėdoje prireikė antrojo turo, Kaune – ne
Didžiųjų miestų rezultatai rodo, kaip skirtingai gali klostytis mero rinkimai. Vilniuje 2023 m. pirmajame ture varžėsi 16 kandidatų, antrajame susitiko konservatorių kandidatas Valdas Benkunskas ir Artūras Zuokas. Benkunskas laimėjo daugiau nei 12 tūkst. balsų skirtumu. Lentelėje – penki pirmojo turo lyderiai.
| Kandidatas | Kas iškėlė | I turas, balsai | II turas, balsai |
|---|---|---|---|
| Valdas Benkunskas | TS-LKD | 68 788 | 116 464 |
| Artūras Zuokas | „Laisvė ir teisingumas“ (dabar CDS) | 47 805 | 104 412 |
| Mykolas Majauskas | išsikėlė pats | 23 789 | – |
| Tomas Vytautas Raskevičius | LP | 22 146 | – |
| Waldemar Tomaszewski | LLRA-KŠS | 19 018 | – |
Kaune Visvaldas Matijošaitis ir jo komitetas „Vieningas Kaunas“ laimėjo jau pirmajame ture, surinkę daugiau balsų nei visi kiti 11 kandidatų kartu.
| Kandidatas | Kas iškėlė | Balsai (I turas) |
|---|---|---|
| Visvaldas Matijošaitis | Vieningas Kaunas | 77 762 |
| Aurelijus Veryga | LVŽS | 16 639 |
| Vytautas Juozapaitis | TS-LKD | 12 817 |
| Ieva Budraitė | LŽP | 6 070 |
| Nijolė Putrienė | LS | 3 851 |
Klaipėdoje pirmajame ture tris lyderius skyrė mažiau nei 1 800 balsų. Antrajame ture komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas Arvydas Vaitkus įveikė konservatorių atstovą Audrių Petrošių.
| Kandidatas | Kas iškėlė | I turas, balsai | II turas, balsai |
|---|---|---|---|
| Arvydas Vaitkus | Ištikimi Klaipėdai | 12 004 | 30 913 |
| Audrius Petrošius | TS-LKD | 10 421 | 18 502 |
| Remigijus Žemaitaitis | „Laisvė ir teisingumas“ (dabar CDS) | 10 212 | – |
| Ligita Girskienė | LVŽS | 5 571 | – |
| Vytautas Grubliauskas | LSDP | 3 843 | – |
Balsų skaičiai paimti iš VRK rezultatų suvestinių, kurias pateikia Vikipedijos straipsnis apie 2023 m. savivaldos rinkimus. Kaip užpildyti mero rinkimų biuletenį ir kur balsuoti, aiškinama straipsnyje kaip balsuoti savivaldos rinkimuose. Kas gali kandidatuoti į merus ir kiek reikia parašų, rašome straipsnyje kas gali kandidatuoti savivaldos rinkimuose.
Dažniausi klausimai
Kada vyks mero rinkimai 2027 m.?
Pirmasis turas – 2027 m. kovo 7 d., kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. Antrasis turas savivaldybėse, kuriose meras nebus išrinktas, vyks kovo 21 d.
Kiek metų trunka mero kadencija?
Ketverius metus, kaip ir savivaldybės tarybos. Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti pareigas tik prisiekęs.
Kiek kartų iš eilės galima būti meru?
Rinkimų kodeksas nustato, kad asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negali būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės. Po pertraukos jis vėl gali kandidatuoti.
Ar meras gali būti išrinktas, jei balsavo mažiau nei 40 % rinkėjų?
Taip, bet tik jei už jį balsavo ne mažiau kaip penktadalis visų savivaldybės rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų ir jis surinko daugiausia balsų. Kitaip rengiamas antrasis turas.
Ką daro meras?
Meras vadovauja savivaldybei kaip vykdomoji institucija: rengia biudžeto projektą, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, skiria administracijos direktorių ir vicemerus, gali grąžinti tarybos sprendimą pakartotinai svarstyti.
Kas nutinka, jei meras netenka įgaliojimų?
Per 6 mėnesius rengiami pirmalaikiai mero rinkimai. Jų neskelbia, jei iki eilinių rinkimų lieka mažiau nei metai. Tada laikinai mero pareigas eina vicemeras ar kitas tarybos paskirtas asmuo.
Ar galima kandidatuoti į merus be partijos?
Taip. Į merus galima išsikelti pačiam arba būti iškeltam politinio komiteto. Išsikeliančiam kandidatui reikia surinkti rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (suvestinė redakcija, kodeksai.lt)
- VRK: 2027 m. kovo 7 d. savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai – bendra informacija
- VRK: 2027 m. kovo 7 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų grafikas (PDF)
- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (kodeksai.lt)
- Wikipedia: 2023 Lithuanian municipal elections
- LRT: Rinkimai 2023 – antrajame ture Vilniuje Benkunskas ir Zuokas, Matijošaičio pergalė Kaune
- VRK: savivaldybių merai ir tarybų nariai
- Viršelio nuotrauka: Quintin Soloviev, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.