Tuopa: juodoji, baltoji, balzaminė ir piramidinė tuopa – lapai, pūkai ir rūšys

Tuopas atpažįsta beveik kiekvienas – dažniausiai birželį, kai gatves, kiemus ir atvirus langus užpusto balti pūkai. Tačiau tuopa – ne viena rūšis, o didelė gentis: Lietuvoje auga ir labai reta vietinė juodoji tuopa, ir sidabralapė baltoji, ir kvapniais pumpurais garsi balzaminė, ir siauros kaip žvakės piramidinės tuopos senųjų dvarų alėjose. Lietuvos medžių gido tuopų kortelėje paaiškiname, kaip šias rūšis atskirti, kodėl pūkuoja ne visi medžiai ir kur auga garsiausios mūsų tuopos. Artimiausiai giminaitei drebulei skirta atskira drebulės kortelė.

Lotyniškas pavadinimas	Populus (gentis), juodoji tuopa – Populus nigra
Šeima	gluosniniai (Salicaceae), kaip ir gluosniai
Rūšių	apie 110, daug hibridų ir veislių
Vietinės Lietuvoje	juodoji tuopa (labai reta) ir drebulė
Aukštis	dažniausiai 20–30 m, kai kurios iki 40 m ir daugiau
Žydi	kovą–balandį, prieš sulapojant; dvinamės
Sėklos	pūkuotos, išbyra gegužės pab.–birželį
Mediena	lengva, minkšta – celiuliozei, degtukams, taroms

Kaip atpažinti tuopą

Tuopos – stambūs, greitai augantys lapuočiai, mėgstantys šviesą ir drėgmę. Gamtoje jos auga upių slėniuose ir salpose, kur pakelia ilgus potvynius, o žmonės jas sodina ten, kur reikia greito pavėsio ar užuovėjos: pakelėse, aplink fermas ir sodybas, gamyklų teritorijose, miestų kiemuose. Visų tuopų žiedai susitelkę į kabančius žirginius, o vaisius – daugiasėklė dėžutė, iš kurios pavasario pabaigoje išbyra pūkuotos sėklos.

Lapai

Tuopų lapai pražangūs, ant ilgų lapkočių, todėl vėjyje šnara ir virpa. Juodosios tuopos lapai blizgantys, ryškiai žali, trikampiški ar rombiški, 5–8 cm ilgio, su ilgai nusmailėjusia viršūne ir smulkiai pjūkliškais kraštais; lapkotis suplotas. Jauni lapai lipnūs ir kvapnūs. Baltosios tuopos lapų apatinė pusė balta, tankiai veltiniškai plaukuota, o ilgųjų ūglių lapai skiautėti, kiek primenantys klevo. Balzaminės tuopos lapai odiški, kiaušiniški, 5–12 cm ilgio, viršuje tamsiai žali, apačioje pilkšvi su rusvomis dėmelėmis, kvapnūs.

Žiedai

Tuopos – dvinamės: vienas medis turi tik vyriškus, kitas – tik moteriškus žiedus. Jos žydi kovo pabaigoje–balandį, dar prieš sulapojant, ir yra apdulkinamos vėjo. Vyriški žirginiai stori, nusvirę, iki 12 cm ilgio, ryškūs dėl tamsiai raudonų dulkinių – žydinčios tuopos šakos atrodo tarsi apkarstytos raudonais vikšrais. Moteriški žirginiai žalsvi, plonesni, peržydėję ilgėja.

Pūkai ir sėklos

Moteriškų žirginių dėžutės sunoksta gegužės pabaigoje–birželį ir atsiveria, išleisdamos daugybę smulkučių sėklų su baltais šilkiniais plaukeliais. Vėjas jas nuneša toli nuo medžio, ir tik maža dalis nusileidžia ant drėgno smėlio ar dumblo upių pakrantėse, kur gali sudygti.

Žievė ir siluetas

Jaunų tuopų žievė lygi, pilkšva ar žalsva. Senos juodosios tuopos žievė tamsiai pilka, beveik juoda, stora, giliai suaižėjusi, kamienai dažnai gumbuoti, o laja plati, netaisyklinga, iš kelių storų šakų. Baltosios tuopos jaunų medžių žievė balsvai pilka su tamsiais rombo formos ženklais, o senų kamienų apačia patamsėja ir suaižėja. Ryškiausias siluetas – piramidinės tuopos: siauros, aukštos kolonos, kurių šakos auga beveik lygiagrečiai kamienui.

Tuopų rūšys Lietuvoje

Tuopa	Kilmė	Kaip atpažinti
Juodoji (P. nigra)	vietinė, labai reta	tamsi gumbuota žievė, blizgantys trikampiški lapai, plati laja
Piramidinė (P. nigra ‘Italica’)	juodosios tuopos veislė	siaura kolonos formos laja; vyriškas klonas, nepūkuoja
Baltoji (P. alba)	atvežtinė	lapai apačioje balti, veltiniški, ilgųjų ūglių – skiautėti
Pilkoji (P. × canescens)	baltosios tuopos ir drebulės hibridas	lapai apačioje pilkšvi, mažiau skiautėti nei baltosios
Balzaminė (P. balsamifera)	Šiaurės Amerika	lipnūs kvapnūs pumpurai, odiški lapai apačioje pilkšvi
Kanadinė (P. × canadensis)	juodosios ir amerikinės tuopų hibridas	labai aukšta, plačiai kolonos formos, lapai stambūs, 8–14 cm

Juodoji tuopa – be drebulės, vienintelė vietinė Lietuvos tuopa, tačiau ji labai reta: per mūsų šalį eina šiaurinė jos paplitimo riba, todėl kiek dažniau ji pasitaiko pietuose, upių salpose. Į Lietuvos raudonąją knygą ji neįtraukta, bet, pavyzdžiui, Vokietijoje laikoma nykstančia – natūralias salpas pakeitė žmonės, o grynos juodosios tuopos kryžminasi su plantacijose auginamomis hibridinėmis tuopomis. 2006 m. Vokietijoje ji buvo paskelbta metų medžiu, kad būtų atkreiptas dėmesys į jos nykimą.

Piramidinė tuopa atrinkta XVII a. šiaurės Italijoje, Lombardijoje. Tai vyriškas klonas, todėl pūkų jis neturi. Ji gerai auga karštose, sausose vasarose, o drėgname klimate dažnai serga grybinėmis ligomis, po 40–50 metų pradeda mėtyti šakas ir lengvai išvartoma vėjo. Kanadinė tuopa – XVIII a. Prancūzijoje atsiradęs juodosios ir amerikinės tuopų hibridas, užaugantis 40–45 m aukščio; būtent tokios tuopos dažniausiai sodinamos greitai augančiose plantacijose.

Garsiausios tuopos Lietuvoje

Viena įspūdingiausių – Pajūrio tuopa Šilalės rajone. Tai baltoji tuopa, kurios kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 6,55 m, o aukštis siekia apie 40 m. 2006 m. ji paskelbta savivaldybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Panašaus dydžio baltoji tuopa auga ir Atkočiuose Ukmergės rajone. Tokie milžinai liudija, kad baltoji tuopa gali gyventi kelis šimtus metų: jos amžius paprastai siekia 300–400 metų, o kai kurių Europos medžių – ir daugiau. Daugiau apie Lietuvos medžių rekordininkus rasite seniausių ir didžiausių medžių dalyje.

Pumpurai, pikis ir mediena

Balzaminės ir juodosios tuopų pumpurai pavasarį apsitraukia lipnia, kvapnia derva. Ją renka bitės – tuopų derva yra viena bičių pikio (propolio) sudedamųjų dalių. Pumpuruose gausu salicilo junginių (salicino, populino) ir eterinių aliejų; liaudies medicinoje jų ištraukos vartotos išoriškai, o pumpurų aliejus naudojamas kosmetikoje ir parfumerijoje. Vaistinei žaliavai tinka tik lapiniai pumpurai, renkami vasarį–balandį, prieš sprogstant lapams.

Tuopų mediena balta, lengva ir minkšta. Ji naudojama celiuliozei ir popieriui, degtukams, faneros ir pakavimo dėžėms. Juodųjų ir balzaminių tuopų šakelės rišamos į pirties vantas.

Tuopa mieste ir sodyboje

• Greitis. Tuopos auga labai greitai ir per kelis dešimtmečius užauga į milžinus, todėl tinka užuovėjoms ir dykvietėms apželdinti. Balzaminė tuopa nereikli ir atspari užterštam orui.
• Trapumas. Daugelio tuopų mediena trapi ir greit pūva – balzaminių tuopų kamienuose puvinys atsiranda jau 21–30 metų amžiaus. Senų tuopų šakos lūžta per audras, todėl prie namų, kelių ir aikštelių jas reikia prižiūrėti arba keisti.
• Atžalos. Baltoji tuopa, kaip ir drebulė, plinta šaknų atžalomis, todėl aplink seną medį ilgainiui gali išaugti visa giraitė jaunų medelių.
• Pūkai. Sodinant naujas tuopas miestuose, parenkami vyriški klonai, kurie pūkų nebarsto.

Tuopos – gluosnių giminaitės, todėl joms būdingi panašūs žirginiai ir pūkuotos sėklos; plačiau – gluosnių kortelėje. Kaip tuopas atpažinti žiemą pagal pumpurus ir siluetą, rašome medžių žiemą vadove.