Seniausi medžiai Lietuvoje: Stelmužės ąžuolas, Laukių ąžuolas ir kiti rekordininkai

Lietuvoje auga medžių, kurie mena Lietuvos krikštą, Žalgirio mūšį ar net dar senesnius laikus. Dauguma jų – ąžuolai, nes tai ilgaamžiškiausias mūsų medis, bet tarp rekordininkų yra ir maumedžių, pušų, liepų. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje surinkome seniausius, storiausius ir aukščiausius Lietuvos medžius: kur jie auga, kokio jie dydžio ir amžiaus, kuo garsūs ir kaip juos aplankyti.

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvos medis

Zarasų rajone, Imbrado seniūnijos Stelmužės kaime, auga garsiausias Lietuvos medis – Stelmužės ąžuolas. Jis laikomas seniausiu ir storiausiu Lietuvoje augančiu paprastuoju ąžuolu ir vienu seniausių ąžuolų Europoje. Dažniausiai minimas apie 1500 metų amžius, tačiau tai tik vertinimas: spėjimai svyruoja nuo 1000 iki 2000 metų, o tuščiaviduriam kamienui rievių suskaičiuoti neįmanoma.

Išmatuota kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 9,58 m, medžio aukštis – 19 m, lajos skersmuo – apie 20 m. Ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o 2016 m. išrinktas Lietuvos metų medžiu. Pirmą kartą jis tvarkytas dar 1916 m., kai buvo apkalta jo drevė ir pastatyta tvora. Šiandien senolio būklė sunki: kamieną pažeidę grybai ir infekcijos, todėl lankytojams draudžiama vaikščioti šaknų zonoje, o specialistai rekomenduoja aplinką mulčiuoti ir nugenėti nulūžti galinčias šakas.

Apie Stelmužės ąžuolą sukurta daug padavimų: sakyta, kad per jo drevę galima nusileisti į požemių pasaulį, kad po šaknimis paslėptas lobis, o po šakomis kadaise degė šventoji ugnis. Stelmužė garsi ne tik ąžuolu – netoliese stovi sena medinė bažnyčia (apie Stelmužės šventoves), todėl kelionę verta suplanuoti visam pusdieniui. Naujienos apie ąžuolą – Stelmužės ąžuolo temoje.

Laukių ąžuolas – 2026 m. Europos metų medis

Laukių ąžuolas auga Skuodo rajone, Šačių seniūnijos Rukų kaime, apie 6 km į rytus nuo Mosėdžio, buvusioje Laukių giminės sodyboje. Pasak legendos, ąžuolą prieš daugiau kaip 350 metų pasodino Laukių šeima, kad jis augtų kartu su penkiais sūnumis ir saugotų žemę. Medį puoselėja jau šeštoji giminės karta ir kaimo bendruomenė, kuri 2025 m. sutvarkė jo aplinką: nutiesė taką, apjuosė ąžuolą akmenine tvorele, pastatė suolą ir informacinę lentą.

Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 5,1 m, aukštis – apie 27 m, lajos plotis – apie 28 m, amžius vertinamas 350–400 metų. 2025 m. jis tapo Lietuvos metų medžiu, o 2026 m. kovo 24 d. Briuselyje paskelbta, kad Laukių ąžuolas laimėjo Europos metų medžio konkursą. LRT duomenimis, jis surinko 6153 taškus, Slovakijos obelis – 4766, Lenkijos guoba – 4720. Tai pirmas kartas per 15 konkurso metų, kai laimėjo Lietuvos medis. Vikipedijos duomenimis, 2026 m. Laukių ąžuolas dar nebuvo įrašytas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Apie konkursą skaitykite: Laukių ąžuolas iškovojo 1-ąją vietą, taip pat Laukių ąžuolo temoje.

Kiti seni ir garsūs ąžuolai

Stakų ąžuolas auga pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, Dieveniškių istorinio regioninio parko Stakų miške. Jo amžius vertinamas apie 1000 metų. 2017 m. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad ąžuolas yra 24 m aukščio, jo kamieno apimtis – apie 5 m, o kamienas ir laja visiškai sveiki. Valstybės saugomas nuo 2003 m.

Seniausias Vilniaus ąžuolas auga Bernardinų sode (Sereikiškių parke). LRT rašė, kad jam spėjama beveik 500 metų – jis perpus lieknesnis ir gal triskart jaunesnis už Stelmužės ąžuolą. Statant transformatorinę medis neteko didžiosios dalies šaknyno, todėl atnaujinant parką arboristai nugenėjo didžiąsias šakas ir suformavo stuobrį, kad ąžuolas neišvirstų ant lankytojų.

Storiausių Lietuvos ąžuolų sąraše po Stelmužės ąžuolo minimi Lenkaičių ąžuolas Rietavo savivaldybėje (apimtis iki 8,98 m), Kybarčių ąžuolas Šiaulių rajone (8,40 m) ir Mingėlos ąžuolas Plungės rajone (8,10 m). Aukščiausias žinomas Lietuvos ąžuolas auga Jūravos miške ir siekia apie 38 m. Iš viso Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 145 ąžuolai gamtos paminklai. Daugiau apie šią rūšį – paprastojo ąžuolo kortelėje.

Aukščiausi Lietuvos medžiai

Aukščiausias Lietuvos medis – ne pušis ir ne eglė, o europinis maumedis. Prienų rajone esančio Degsnės miško pakraštyje pirmieji maumedžiai pasodinti dar 1849 m., ir šiandien maumedynas užima 2,7 ha. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, vidutinis medžių aukštis Degsnės maumedyne – apie 42 m, aukščiausi medžiai siekia 45 m ir daugiau, o aukščiausias maumedis pasiekė 49 m. Maumedynas saugomas nuo 1960 m.

Aukščiausia žinoma Lietuvos pušis – 44 m Kiauneliškio dviviršūnė pušis Kiauneliškio gamtiniame rezervate, apie 30 m aukštyje išsišakojusi į dvi viršūnes. Iki 2014 m. aukščiausia buvo laikoma 42,5 m Punios šilo pušis Nemuno kilpų regioniniame parke. Abi rūšys aprašytos pušies kortelėje. Aukščiausia Lietuvoje užfiksuota atvežtinė veimutinė pušis siekia 42 m.

Rekordas	Medis	Vieta	Duomenys
Seniausias, storiausias	Stelmužės ąžuolas	Zarasų r.	~1500 m., apimtis 9,58 m
Aukščiausias medis	Degsnės maumedis	Prienų r.	49 m
Aukščiausia pušis	Kiauneliškio dviviršūnė pušis	Kiauneliškio gamtinis rezervatas	44 m, ~200 m.
Aukščiausias ąžuolas	Jūravos miško ąžuolas	Jūravos miškas	~38 m
Europos metų medis 2026	Laukių ąžuolas	Skuodo r., Rukai	~350–400 m., ~27 m
~1000 metų ąžuolas	Stakų ąžuolas	Šalčininkų r.	24 m, apimtis ~5 m
Daugiausia kamienų	Spraudės miško liepa	Rietavo sav.	30 kamienų

Garsios liepos

Liepos – antros po ąžuolų pagal tai, kiek senų ir garsių medžių turime. Ilgai daugiausia kamienų turinčia Lietuvos liepa laikyta Papilės liepa su 13 kamienų, kol 2010 m. Spraudės miške, Rietavo savivaldybėje, rasta net 30 kamienų liepa. Liepa „Motinėlė“ Braziūkų kaime Kauno rajone – viena seniausių ir storiausių šalies liepų. 2018 m. Lietuvos metų medžiu buvo išrinkta Raudonės liepa. Kauno marių regioniniame parke tarp konglomeratų atodangų auga 25 m aukščio Žiegždrių liepa, kurios kamieno apimtis 4,3 m. Daugiau apie liepas – liepos kortelėje.

Lietuvos ir Europos metų medis

Europos metų medžio konkursą nuo 2011 m. rengia Aplinkos partnerystės fondas. Jame vertinamas ne medžio dydis ar amžius, o jo istorija ir ryšys su žmonėmis. Į europinį etapą patenka nacionalinių konkursų nugalėtojai, o balsuoti internetu gali kiekvienas. Lietuvos metų medžio rinkimus organizuoja Lietuvos arboristikos centras. Lietuvos metų medžiais yra tapę Stelmužės ąžuolas (2016 m.), Raganų eglė (2017 m.), Raudonės liepa (2018 m.) ir Laukių ąžuolas (2025 m.).

Kaip medžiai tampa saugomi

Išskirtiniai pavieniai medžiai – seni, stori, aukšti ar istoriškai svarbūs – gali būti paskelbti botaniniais gamtos paveldo objektais. Tokie objektai įrašomi į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, juos prižiūri saugomų teritorijų direkcijos, o savivaldybės gali skelbti ir vietinės reikšmės saugotinus medžius. Saugomo medžio negalima kirsti, žaloti ar genėti be leidimo, todėl prieš tvarkydami seną medį savo sklype pasidomėkite, ar jis nėra įtrauktas į sąrašus.

Kaip nustatomas medžio amžius

Tiksliausias būdas – suskaičiuoti metines rieves: kiekvienais metais medis užaugina vieną šviesesnį pavasarinį ir vieną tamsesnį vasarinį medienos sluoksnį. Gyvo medžio rievės skaičiuojamos specialiu prieaugio grąžtu paimtame plonyčiame mėginyje. Tačiau seni ąžuolai ir liepos dažniausiai būna tuščiaviduriai, todėl jų amžius nustatomas apytiksliai – pagal kamieno apimtį, tos rūšies augimo greitį vietovėje ir istorinius dokumentus. Dėl to tam pačiam medžiui skirtinguose šaltiniuose galima rasti labai skirtingų skaičių.

Kaip lankyti senus medžius

Seniems medžiams labiausiai kenkia ne vėjas, o žmonės: suminta žemė aplink kamieną, nuplėšta žievė, į dreves sukištos šiukšlės. Prie garsių medžių laikykitės įrengtų takų, nelipkite ant šaknų ir kamieno, nekurkite laužų po laja. Šaknų zona plyti mažiausiai tiek, kiek siekia laja, todėl net vaikščiojimas aplink kamieną per kelerius metus gali susilpninti medį.