Medžiai žiemą: kaip atpažinti medžius be lapų pagal pumpurus ir žievę

Žiemą miškas atrodo kaip juodai baltas brėžinys: lapų nebėra, ir atrodo, kad visi lapuočiai panašūs. Tačiau kiekvienas medis turi savo žiemos „parašą“ – lajos siluetą, žievės raštą, pumpurų formą ir spalvą, ant šakų likusius vaisius. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje rasite žiemos atpažinimo vadovą: į ką žiūrėti, kaip skaityti pumpurus ir lapų randus, kurie vaisiai ir žirginiai lieka ant šakų ir kaip medžiai apskritai išgyvena šaltį. Vasaros požymius rasite medžių lapų atlase.

Į ką žiūrėti žiemą

1. Siluetas. Iš tolo medžius atskiria lajos forma ir šakų kryptis. Ąžuolas – platus, su storomis, kampuotai išlinkusiomis šakomis; beržas – lieknas, su plonomis nusvirusiomis šakelėmis; liepa ir klevas – tankios, apvalios lajos; uosis – aukšta, reta, su storomis, į viršų išlenktomis šakomis; drebulė ir tuopos – šakos nukreiptos aukštyn.
2. Žievė. Balta tošis – beržas; lygi šviesiai pilka – baltalksnis, skroblas (su „raumenų“ vagomis), jauni klevai ir liepos; žalsvai pilka – drebulė; tamsi, giliai išvagota – senas ąžuolas, juodalksnis; rombų tinklas – uosis; plokštelėmis besilupanti – kaštonas, platanalapis klevas.
3. Pumpurai. Ar jie auga poromis, ar pakaitomis, kokios spalvos ir formos, ar lipnūs, plaukuoti, kotuoti.
4. Kas liko ant šakų. Vaisiai, kankorėžiai, žirginiai, sausi lapai.
5. Kur auga. Prie vandens – alksniai ir gluosniai, sausuose smėlynuose – pušys ir beržai, derlingose žemėse – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai.

Pumpurai – svarbiausias žiemos raktas

Pumpuras – tai neišsiskleidęs ūglys su užuomazginiais lapais ar žiedais, apsaugotas pumpurų žvyneliais. Rudenį medis susiformuoja visus kitų metų pumpurus, todėl žiemą jie jau dideli ir gerai matomi. Pirmiausia nustatykite išsidėstymą: jei pumpurai auga poromis, vienas prieš kitą (priešiniai), tai beveik tikrai klevas, uosis ar kaštonas. Jei pakaitomis (pražangiai) – vienas iš kitų lapuočių. Tada žiūrėkite į spalvą, formą ir paviršių.

Žiemos atpažinimo lentelė

Medis	Pumpurai	Žievė	Kas lieka ant šakų
Ąžuolas	pakaitiniai, kiaušiniški, rudi, kuokštelis šakelės gale	tamsi, giliai išilgai išvagota	jaunų medžių sausi lapai
Beržas	pakaitiniai, smulkūs, smailūs, kiek lipnūs	balta tošis, apačioje juoda	maži vyriški žirginiai šakelių galuose
Liepa	pakaitiniai, raudoni, blizgantys, 2–3 žvyneliai	pilka, smulkiai išvagota	riešutėliai su žiedynlapiu
Paprastasis klevas	priešiniai, rausvai violetiniai, viršūninis stambesnis	tamsiai pilka, taisyklingai smulkiai suaižėjusi	kartais sparnavaisiai
Uosis	priešiniai, juodi, aksominiai	pilka, rombų tinklas	pavienių sparnavaisių kekės
Kaštonas	priešiniai, stambūs, lipnūs, tamsiai raudonai rudi	pilkai ruda, lupasi plokštelėmis	stambūs pasagos formos lapų randai
Juodalksnis	pakaitiniai, kotuoti, violetiniai	tamsi, smulkiomis plokštelėmis	„kankorėžėliai“ ir vyriški žirginiai
Baltalksnis	pakaitiniai, kotuoti, buki	šviesiai pilka, lygi, blizganti	„kankorėžėliai“ ir žirginiai
Skroblas	pakaitiniai, siauri, smailūs, prigludę	lygi, pilka, „raumeningai“ išvagota	dažnai sausi lapai, vaisių kekės
Šermukšnis	pakaitiniai, stambūs, violetiniai, plaukuota viršūnė	lygi, pilka, blizganti	neiškritusios uogos
Drebulė	pakaitiniai, smailūs, kiek lipnūs, rudi	žalsvai pilka, lygi, su tamsiais rombais	–
Gluosniai	pakaitiniai, prigludę, dengti vienu žvyneliu	senų – giliai išvagota	blindės pumpurai jau vasarį brinksta „kačiukais“
Lazdynas	pakaitiniai, apvalūs, žalsvai rudi	lygi, rusva, blizganti	vyriški žirginiai, dulka jau vasario pabaigoje–kovą
Bukas	pakaitiniai, ilgi, ploni, smailūs, iki 2–3 cm	lygi, sidabriškai pilka	dažnai sausi lapai

Kas lieka ant šakų žiemą

Daugelis medžių vaisius ir sėklas paleidžia palaipsniui per visą žiemą, todėl jie padeda atpažinti medį. Uosis laiko dideles pavienių sparnavaisių kekes, liepa – riešutėlius ant žiedynlapių, alksniai – sumedėjusius „kankorėžėlius“, šermukšnis – paukščių dar nenuskintas uogas, maumedis – mažus stačius kankorėžius. Beržai, alksniai ir lazdynai jau rudenį užaugina vyriškus žirginius, kurie žiemą kabo šakelių galuose ir pavasarį pirmieji išsiskleidžia.

Dar vienas žiemos ženklas – sausi lapai. Jauni ąžuolai, skroblai ir bukai dažnai išlaiko paruduotus lapus iki pavasario, todėl žiemos miške jie atrodo rusvi. Šis reiškinys vadinamas lapų išsilaikymu: rudenį lapo pamate iki galo nesusiformuoja atskiriamasis sluoksnis, ir lapus nustumia tik pavasarį besiskleidžiantys pumpurai.

Lapų randai

Kur nukrito lapas, ant šakelės lieka lapo randas, o jame – smulkūs taškeliai, buvusių indų, kuriais tekėjo vanduo ir maisto medžiagos, pėdsakai. Kiekvienos rūšies randai savitos formos. Stambiausi ir lengviausiai pastebimi – kaštono: pasagos formos, su taškelių eile, todėl kartais sakoma, kad būtent dėl jų angliškai kaštonas vadinamas „arklio kaštonu“. Uosio lapų randai pusmėnulio formos po juodais pumpurais, šermukšnio – siauri, pailgi.

Spygliuočiai žiemą

Spygliuočius žiemą atpažinti lengviau – spygliai lieka. Pušies spygliai auga poromis, eglės – po vieną aplink šakelę ir yra keturbriauniai, kadagio – po tris ir labai dygūs, kukmedžio – plokšti, minkšti, dviem eilėmis. Maumedis vienintelis būna plikas, tačiau jį išduoda gumbuoti trumpaūgliai ir statūs kankorėžiai. Žiemą eglių ir pušų kankorėžiai išbarsto sėklas – giedromis, šaltomis dienomis sniegas po jais pabarstytas sparnuotomis sėklomis.

Pėdsakai sniege

Po medžiais sniege galima rasti ir daugiau užuominų. Iki kotelio nugraužti eglių kankorėžiai ir žvyneliai – voverės pietūs. Pušies kankorėžiai, įspausti į kamieno plyšį, – genio „kalvė“, kurioje jis išlukštena sėklas. Ant sniego išbarstytos smulkios sparnuotos sėklos ir triskiautės plėvelės išduoda netoliese augantį beržą, rudi riešutėliai – alksnį.

Kaip medžiai išgyvena žiemą

Rudenį lapuočiai numeta lapus: žiemą šaknys iš įšalusios žemės vandens beveik negauna, o platūs lapai jį garintų. Medžiai pereina į ramybės būseną – augimas sustoja, o pumpurai nepabus net per atodrėkį, kol medis negaus pakankamai šalčio ir ilgesnės dienos. Ląstelėse padaugėja cukrų ir kitų medžiagų, kurios veikia kaip natūralus antifrizas, o dalis vandens pasitraukia iš ląstelių į tarpus tarp jų – ten užšalęs ledas ląstelių nesuardo. Pumpurus saugo kieti žvyneliai, kaštono – sakai, šermukšnio – plaukeliai, o spygliuočių spyglius – storas vaško sluoksnis. Pavojingiausi medžiams ne stiprūs šalčiai vidury žiemos, o staigūs atšalimai po šiltų dienų ir vėlyvosios pavasario šalnos, kai pumpurai jau pradėję skleistis.