Medžių lapai: kaip atpažinti Lietuvos medžius pagal lapus (atlasas)

Ruduo – geriausias metas mokytis atpažinti medžius: lapai krenta po kojomis, juos galima paimti į rankas, palyginti ir net parsinešti į namus. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje rasite medžių lapų atlasą: kokiais požymiais remtis, kaip atskirti dažniausius Lietuvos medžius pagal lapus, kodėl rudenį lapai keičia spalvą ir kaip pasidaryti lapų herbariumą. Atlasas tinka ir suaugusiems, ir mokiniams, kuriems rudenį dažnai užduodama surinkti lapų rinkinį.

Iš ko susideda lapas

Tipišką medžio lapą sudaro lapalakštis – plokščioji, plačiausia dalis, lapkotis, kuriuo lapas prisitvirtina prie šakelės ir kuris leidžia jam pasisukti į šviesą, ir lapo pamatas. Lapalakštį išvagoja gyslos – vandens ir maisto medžiagų kanalai, kartu veikiantys kaip lapo griaučiai. Gyslos gali eiti plunksniškai (nuo vidurinės gyslos į šonus, kaip ąžuolo ar beržo lape) arba delniškai (iš vieno taško į kelias puses, kaip klevo lape). Lapas – pagrindinis medžio mitybos organas: jame vyksta fotosintezė, per jį medis garina vandenį ir keičiasi dujomis.

Trys pagrindiniai klausimai

1. Paprastas ar sudėtinis lapas?

Paprasto lapo lapalakštis vientisas, net jei jis giliai iškarpytas skiautėmis (ąžuolas, klevas). Sudėtinis lapas sudarytas iš kelių atskirų lapelių, prisitvirtinusių prie bendro lapkočio. Jie gali būti plunksniški – lapeliai išsidėstę poromis abipus ašies, viršūnėje vienas neporinis (uosis, šermukšnis), arba pirštuoti – visi lapeliai išauga iš vieno taško (kaštonas). Pagrindinis būdas atskirti sudėtinio lapo lapelį nuo paprasto lapo – pažiūrėti, kur yra pumpuras: jis visada būna lapkočio pažastyje, bet niekada – lapelio pažastyje.

2. Kaip lapai išsidėstę ant šakelės?

Dauguma Lietuvos medžių lapus išaugina pražangiai – pakaitomis, po vieną skirtingose šakelės vietose. Priešiniai lapai, kai du lapai auga vienas prieš kitą tame pačiame aukštyje, iš dažnų medžių būdingi tik klevams, uosiams ir kaštonams. Šis požymis veikia ir žiemą: pumpurai išsidėstę taip pat kaip lapai.

3. Kokia lapo forma ir kraštas?

Lapo kontūras gali būti širdiškas (liepa), trikampis ar rombiškas (karpotasis beržas), apvalus (drebulė), elipsiškas (bukas), atvirkščiai kiaušiniškas – plačiausias aukščiau vidurio (ąžuolas, juodalksnis), lancetiškas – siauras ir ilgas (gluosniai). Kraštas būna lygus (bukas), pjūkliškas – su į viršūnę palinkusiais danteliais (liepa, skroblas, guoba), dvigubai dantytas – stambesni dantys patys dantyti (beržas, lazdynas), banguotas (drebulė) arba suskaidytas skiautėmis (ąžuolas, klevas).

Lapų atpažinimo raktas

1. Spygliai ar žvynai? – Spygliuočiai, žr. lentelę žemiau. Platūs lapai – eikite į 2.
2. Lapas sudėtinis? – Lapeliai iš vieno taško: kaštonas. Plunksniškas, lapai priešiniai: uosis. Plunksniškas, lapai pražangūs, 9–15 dantytų lapelių: šermukšnis. Lapas paprastas – eikite į 3.
3. Lapai priešiniai, skiautėti? – Klevas. Lapai pražangūs – eikite į 4.
4. Lapas skiautėtas apvaliomis skiautėmis? – Ąžuolas. Neskiautėtas – eikite į 5.
5. Lapas širdiškas, smulkiai dantytas, nesimetriško pamato? – Liepa. Trikampis ar rombiškas, dvigubai dantytas, ant ilgo lapkočio – beržas. Apvalus, banguoto krašto, ilgu suplotu lapkočiu, virpa vėjyje – drebulė. Atvirkščiai kiaušiniškas, buka ar įlenkta viršūne, lipnus – juodalksnis. Siauras ir ilgas – gluosnis. Kitais atvejais žr. lentelę.

Dažniausių Lietuvos lapuočių lapai

Medis	Lapo tipas ir išsidėstymas	Forma ir kraštas	Rudens spalva
Paprastasis ąžuolas	paprastas, pražangus, susitelkę šakelių galuose	4–6 poros apvalių skiaučių, labai trumpas lapkotis su auselėmis	gelsvai ruda, dalis lieka žiemai
Paprastasis klevas	paprastas, priešinis	5–7 skiautės su ilgais smailiais dantimis, lapkotyje pieniškos sultys	geltona, oranžinė, rausva
Mažalapė liepa	paprastas, pražangus dviem eilėmis	širdiškas, smulkiai pjūkliškas, 4–8 cm	geltona
Karpotasis beržas	paprastas, pražangus	trikampis ar rombiškas, dvigubai dantytas	šviesiai geltona
Paprastasis kaštonas	sudėtinis pirštuotas, priešinis	5–7 stambūs dantyti lapeliai	geltona, ruda
Paprastasis uosis	sudėtinis plunksniškas, priešinis	7–15 smailių pjūkliškų lapelių	dažnai nukrinta dar žali
Juodalksnis	paprastas, pražangus	atvirkščiai kiaušiniškas, buka ar įlenkta viršūnė, jauni lipnūs	krinta žali
Drebulė	paprastas, pražangus	apvalus, banguotas kraštas, ilgas plokščias lapkotis	geltona, oranžinė, raudona
Paprastasis skroblas	paprastas, pražangus	kiaušiniškas, dvigubai pjūkliškas, ryškios lygiagrečios gyslos	geltona, sausi lapai laikosi žiemą
Guoba ir vinkšna	paprastas, pražangus	nesimetriško pamato, dvigubai pjūkliškas, šiurkštus	geltona
Paprastasis lazdynas	paprastas, pražangus	beveik apvalus, širdiškas pamatas, dvigubai dantytas, plaukuotas	geltona
Paprastasis šermukšnis	sudėtinis plunksniškas, pražangus	9–15 pailgų pjūkliškų lapelių	oranžinė, raudona
Gluosniai	paprastas, pražangus	lancetiškas, siauras, ilgas	geltona
Paprastoji ieva	paprastas, pražangus	elipsiškas, smulkiai pjūkliškas, smaili viršūnė	geltona, rausva
Paprastasis bukas	paprastas, pražangus	elipsiškas, lygiu ar banguotu blakstienotu kraštu	vario ruda

Spygliuočių spygliai

Spygliai – taip pat lapai, tik siauri, standūs ir padengti storu vaško sluoksniu, kad žiemą mažiau garintų vandens. Spygliuočius lengviausia atskirti pagal tai, kaip spygliai išauga iš šakelės.

Medis	Kaip auga spygliai	Kiti požymiai
Paprastoji pušis	po 2 iš bendros makštelės, 4–8 cm	melsvai žali, kiek susisukę, laikosi 2–3 metus
Paprastoji eglė	po vieną, aplink visą šakelę	trumpi, keturbriauniai, smailūs
Maumedis	kuokšteliais po 20–40 ant trumpų ūglių	minkšti, šviesiai žali, rudenį pagelsta ir nukrinta
Paprastasis kadagys	po 3 menturiais	labai dygūs, viršuje su balta juostele
Europinis kukmedis	po vieną, išsidėstę dviem eilėmis	plokšti, minkšti, tamsiai žali, visos augalo dalys, išskyrus raudoną antsėklį, nuodingos
Vakarinė tuja	žvyniški lapeliai, prigludę prie plokščių šakelių	sutrinti kvepia, iš tikrųjų tai ne spygliai, o žvynai

Kodėl rudenį lapai keičia spalvą

Vasarą lapai žali, nes juose daugiausia chlorofilo – pigmento, sugeriančio saulės šviesą fotosintezei. Lapuose visą laiką yra ir geltonųjų bei oranžinių karotinoidų, tik vasarą juos užgožia žalia spalva. Rudenį, trumpėjant dienoms ir vėstant, medis nustoja gaminti chlorofilą, suskaido jį ir vertingas medžiagas, pirmiausia azotą, sugrąžina į šakas ir šaknis. Žaliai spalvai nykstant, išryškėja geltona ir oranžinė – taip pagelsta beržai, liepos, drebulės.

Raudonos ir purpurinės spalvos kilmė kita: antocianai rudenį lapuose susidaro naujai iš cukrų. Daugiausia jų pasigamina saulėtomis dienomis ir vėsiomis, bet nešaltomis naktimis, todėl giedras, sausas ruduo būna ryškiausias. Raudonai rausta klevai, šermukšniai, drebulės, atvežtiniai raudonieji ąžuolai. Ruda spalva – jau negyvų ląstelių ir taninų spalva: taip ruduoja ąžuolų ir bukų lapai.

Kodėl medžiai numeta lapus

Žiemą šaknys iš įšalusios žemės vandens beveik negauna, o platūs lapai jį garintų – medis išdžiūtų. Be to, sniegas ant lapuoto medžio laužytų šakas. Todėl rudenį lapkočio pamate susidaro atskiriamasis sluoksnis: jo ląstelės silpnėja, lapas atsiskiria ir nukrenta, o vietoje lieka kamštiniu audiniu užsitraukęs lapo randas. Jauni ąžuolai, bukai ir skroblai dažnai išlaiko sausus lapus iki pavasario – jų atskiriamasis sluoksnis susiformuoja tik prieš pat naujų lapų skleidimąsi. Nukritę lapai neša naudą miškui: suirę jie grąžina į dirvą maisto medžiagas.

Kaip pasidaryti lapų herbariumą

1. Rinkite sausą dieną sveikus, nesudraskytus lapus, geriausia kartu su lapkočiu. Sudėtinio lapo neardykite – džiovinkite visą.
2. Išdėliokite lapus tarp sugeriančio popieriaus lapų – laikraščio, piešimo ar filtrinio popieriaus, kad lapai nesiliestų vienas su kitu.
3. Prislėkite sunkiomis knygomis ar lentele su svoriu. Pirmas dienas popierių keiskite kasdien, kad lapai nepelytų.
4. Po 1–2 savaičių išdžiūvusius lapus priklijuokite ar pritvirtinkite popieriaus juostelėmis prie storo lapo.
5. Užrašykite medžio pavadinimą, lotynišką pavadinimą, rinkimo vietą ir datą – taip daro ir tikrų herbariumų botanikai.

Ryškias rudens spalvas geriau išlaiko lapai, išdžiovinti greitai. Norintiems, kad lapai liktų lankstūs, kai kas juos trumpai palaiko glicerino ir vandens tirpale, bet mokykliniam herbariumui pakanka paprasto spaudimo.

Lapai pagal metų laikus

Pavasarį pirmieji sužaliuoja ievos, beržai, gluosniai ir lazdynai, o ąžuolai ir uosiai – vieni paskutinių. Vasarą lapus geriausia lyginti birželį, kai jie jau visiškai išsiskleidę, bet dar nepažeisti kenkėjų. Rudenį lapai keičia spalvą ne vienu metu: anksčiausiai, dar rugsėjį, pagelsta beržai ir liepos, spalio viduryje – klevai ir drebulės, o ąžuolai paruduoja vėliausiai. Žiemą medžius atpažinsite pagal pumpurus, žievę ir siluetą – apie tai rašome kiekvienos rūšies kortelėje, pavyzdžiui, ąžuolo, beržo ar liepos.