Tuja: vakarinė tuja – ‘Smaragd’, ‘Brabant’, gyvatvorė, rudavimas ir ar tuja nuodinga

Vakarinę tują Lietuvoje matome kone kiekviename žingsnyje: ji juosia naujų namų sklypus tankia žalia siena, stovi siauromis kolonomis kapinėse, puošia įėjimus apskritais kamuoliais. Dėl to daug kas ją laiko savu medžiu, nors tuja kilusi iš Šiaurės Amerikos – ten ji auga pelkėtuose miškuose ir ant uolų skardžių, o seniausi jos medžiai gyvena ilgiau nei tūkstantį metų. Lietuvos medžių gido tujos kortelėje rasite, kaip ją atpažinti, kuo skiriasi dažniausios veislės, ko tujai reikia sode ir kodėl jos šakelių negalima vartoti.

Mokslinis pavadinimas	Thuja occidentalis
Kokiai šeimai priklauso	kiparisinių (Cupressaceae)
Kas tai per augalas	visžalis spygliuotis, į Lietuvą atvežtas
Iš kur kilusi	rytinė Kanada ir šiaurės rytų JAV
Kiek užauga	paprastai iki 15 m, išimtiniai laukiniai medžiai – iki 38 m
Lapų tipas	smulkūs žvyneliai ant suplotų šakelių
Kankorėžių dydis	maždaug 1 cm (0,8–1,4 cm), 6–10 žvynų; sėklos bręsta rugsėjį
Ar nuodinga	taip – šakelėse, kankorėžiuose ir medienoje yra tujono

Kaip atpažinti tują

Tai kūgiškos formos medis arba stambus krūmas, turintis vieną ar kelis kamienus. Jo šakos neilgos, tankios ir auga beveik horizontaliai. Laisvėje tuja paprastai pasiekia apie 15 m, tačiau soduose ji dažniausiai kerpama, o žmonės renkasi žemiau augančias veisles. Gimtinėje ji įsikuria ten, kur didesni medžiai jai netrukdo: drėgnuose, pelkėtuose spygliuočių miškuose, uolėtuose šlaituose ir skardžiuose.

Lapai

Tai, ką vadiname tujos spygliais, iš tiesų yra smulkūs žvyniški lapeliai. Kiekvienas jų vos kelių milimetrų, tvirtai priglunda prie šakelės ir iš dalies uždengia gretimą, panašiai kaip stogo čerpės. Suplotos šakelės auga pakaitomis ir susideda į vėduokles primenančias plunksnas. Iš viršaus jos tamsiai žalios ir kiek blizga, iš apačios – šviesesnės ir matinės. Patrynus šakelę tarp pirštų, pasklinda stiprus savitas kvapas. Šaltuoju metų laiku žvyneliai parusvėja, bet pavasarį vėl tampa žali. Kitų spygliuočių lapus palyginti galite medžių lapų atlase.

Kankorėžiai

Ant vieno tujos augalo auga ir vyriški, ir moteriški žiedai; jie pasirodo pavasarį šakelių galuose ir yra tokie maži, kad lengvai lieka nepastebėti. Kankorėžiai stati, pailgo kiaušinio formos, maždaug centimetro ilgio (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 0,8 iki 1,4 cm). Juos sudaro 6–10 plonų žvynų, jauni kankorėžiai žalsvi, subrendę – rudi. Rugsėjį subręsta plokščios, apie 3 mm ilgio sėklos su sparneliais, ir dauguma jų netrukus iškrenta. Gausiai derančios tujos būna tiek apkibusios kankorėžiais, kad iš tolo atrodo parudavusios.

Žievė

Kamieną dengia plona, rausvai ar pilkai ruda pluoštinė žievė, kuri suaižėja ir atsilupa ilgais siaurais išilginiais rėžiais. Senų tujų kamienai neretai būna susisukę ir išvagoti. Panašią žievę turi ir kadagys – abu augalai yra kiparisinių giminaičiai.

Tuja, kadagys ar kukmedis?

Požymis	Vakarinė tuja	Paprastasis kadagys	Europinis kukmedis
Kokie lapai	smulkūs žvyneliai, prigludę prie suplotų šakelių	dygūs spygliai, augantys po tris	minkšti plokšti spygliai, išsidėstę dviem eilėmis
Ką brandina	nedidelius rudus kankorėžius	mėlynai juodas kankorėžiuoges	ryškiai raudonus antsėklius
Iš kur	atvežta iš Šiaurės Amerikos	vietinis augalas	gamtoje išnaikintas, auginamas soduose
Ar nuodingas	taip, dėl tujono	ne, uogos tinka prieskoniams	labai, visos dalys, išskyrus antsėklio minkštimą

Renkantis gyvatvorę tuja dažnai lyginama su kukmedžiu, geriau pakeliančiu pavėsį ir karpymą, bei su kadagiu, kuriam labiau tinka sausos ir saulėtos vietos. Be vakarinės, Lietuvos parkuose ir botanikos soduose auginamos dar dvi rūšys – didžioji ir korėjinė tujos.

Populiariausios tujų veislės

Išvesta daugiau kaip 300 vakarinės tujos veislių, kurios skiriasi forma, spalva ir užaugamu dydžiu. Europoje ši tuja auginama nuo maždaug 1540 m. ir šiandien sutinkama visur – kapinėse ji primena kiparisą, o soduose tarnauja kaip ištisus metus žaliuojanti užtvara.

Veislė	Kaip atrodo	Kur tinka
‘Smaragd’	tanki ir siaura, auga lėtai; užauga 3–5 m aukščio ir 1–2 m pločio; žiemą lieka žalia	siauroms gyvatvorėms ir pavieniui
‘Brabant’	tankiai šakotas kūgiškas medis, gerokai aukštesnis už ‘Smaragd’, lajos plotis 3–4 m; žiemą lieka žalia	aukštoms užtvaroms erdviuose sklypuose
‘Columna’	siaura kolona, 5–8 m aukščio ir 1–1,5 m pločio	alėjoms ir vertikaliems akcentams
‘Rheingold’	dažniausiai daugiakamienė, apie 4 m aukščio, šviesiai geltona, pavasarį beveik oranžinė	spalvos akcentams

Tujų gyvatvorė ir priežiūra

• Vieta ir dirva. Kadangi gamtoje tuja auga drėgnose vietose, sode jai reikia nuolat drėgnos, neperdžiūstančios žemės. Ji pakelia ir saulę, ir dalinį pavėsį, tačiau tankiausia užauga šviesoje.
• Laistymas. Didžiausias išbandymas tujai – sausra, todėl per vasaros karščius ir sausą rudenį ją verta gausiai palaistyti, o žemę aplink kamieną padengti mulčiu.
• Karpymas. Tujas kirpkite, kai nauji ūgliai jau baigia augti, ir nenukirpkite iki senos medienos be žvynelių – iš jos tuja beveik nebeatželia.
• Žiema. Ankstyvą pavasarį, kol žemė dar įšalusi, jaunas tujas verta pridengti nuo kaitrios saulės: šaknys vandens dar negauna, o šakelės jį jau garina.
• Apsauga nuo žvėrių. Žiemą minkštas tujų šakeles mielai skabo kanopiniai žvėrys. Tujos tėvynėje, Šiaurės Amerikoje, elnių tiek daug, kad jie tapo grėsme laukinėms tujoms, todėl ir Lietuvoje jaunus augalus žiemai verta aptverti ar apsaugoti tinkleliu.

Kodėl tuja nuodinga

Tujos mediena, kankorėžiai ir šakelių viršūnės turi eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – neurotoksiškas tujonas. Suvalgytos augalo dalys gali sudirginti gleivines, sukelti pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ir viduriavimą, o kartais ir pažeisti inkstus ar kepenis, sukelti traukulius. Kai kuriems žmonėms jau vien šakelių prisilietimas sukelia odos paraudimą ir niežėjimą, todėl tujas geriau karpyti su pirštinėmis. Gyvūnams tujų suėdimas gali baigtis mirtimi. Jei įtariate apsinuodijimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar veterinarą.

Su tuja susijęs ir garsus istorijos epizodas. Manoma, kad 1535–1536 m. žiemą Šiaurės Amerikos indėnai būtent tujos šakelių nuoviru išgydė nuo skorbuto prancūzų tyrinėtojo Jacques'o Cartier'o žmones – šakelėse daug vitamino C. Nuo tada tujai prigijo lotyniškas vardas arbor vitae, reiškiantis „gyvybės medis“. Vis dėlto dėl tujono tujos preparatų vartoti viduje nereikėtų, ypač ilgą laiką ar laukiantis.

Pavadinimas ir giminaitės

Žodis Thuja kildinamas iš graikiško žodžio, kuriuo vadinta kvapni mediena. Tujų gentyje yra penkios rūšys, augančios Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje. Anksčiau tujoms priskirta rytinė tuja dabar perkelta į atskirą tujūnų gentį. Apie kitus Lietuvoje sodinamus spygliuočius skaitykite kėnių, maumedžių ir eglės kortelėse.