Klevas: paprastasis klevas – lapai, žiedai, sparnavaisiai ir kiti klevai Lietuvoje

Klevas – rudens medis: spalį jo laja nusidažo tokiomis ryškiai geltonomis ir oranžinėmis spalvomis, kad parkuose ir gatvėse jį pastebi kiekvienas. Vaikai klevo sparnavaisius vadina „sraigtasparniais“ ir lipdo sau ant nosies. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje – paprastojo klevo kortelė: kaip atrodo jo lapai, žiedai, vaisiai, žievė ir pumpurai, o taip pat kaip atskirti kitus Lietuvoje sodinamus klevus, tarp jų ir invazinį uosialapį.

Lotyniškas pavadinimas	Acer platanoides
Šeima	sapindiniai (Sapindaceae), anksčiau – kleviniai
Grupė	lapuotis, vietinė Lietuvos rūšis
Aukštis	20–30 m, kartais iki 38 m
Amžius	150–250 metų
Žydi	balandžio pabaigoje, prieš lapus ar jiems skleidžiantis
Vaisiai	poriniai sparnavaisiai, prinoksta IX–X
Kur auga	mišrūs lapuočių ir eglių miškai, parkai, gatvės

Kaip atpažinti paprastąjį klevą

Paprastasis klevas užauga į didelį medį su tankia, plačiai ovalia ar pusrutuliška laja ir tiesiu kamienu. Miške jis grynų klevynų beveik nesudaro – auga pavieniui ar grupelėmis tarp eglių, ąžuolų, uosių ir liepų, daugiau rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje. Visiems klevams būdingas vienas požymis, kurį verta įsiminti: lapai, pumpurai ir šakelės išsidėstę priešiniai – poromis vienas prieš kitą. Iš Lietuvos lapuočių tai būdinga dar uosiui ir kaštonui, bet jų lapai sudėtiniai, todėl supainioti sunku.

Lapai

Lapai stambūs, 5–18 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio, širdišku pamatu, su 5–7 skiautėmis. Kiekviena skiautė baigiasi keliais ilgais, smailiais, tarsi ištemptais dantimis, o tarpai tarp skiaučių suapvalėję. Viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė – šviesesnė. Lapkotis ilgas, ir jei jį nulaušite, išsunks baltų pieniškų sulčių lašelis – paprasčiausias būdas paprastąjį klevą atskirti nuo platanalapio. Rudenį lapai tampa geltoni, oranžiniai ar rausvi.

Žiedai

Paprastasis klevas pražysta anksti – vidutiniškai apie balandžio 26 d., kai lapai dar tik skleidžiasi, todėl žydinčio klevo laja atrodo gelsvai žalia. Žiedai smulkūs, gelsvai žali, penkialapiai, medaus kvapo, susitelkę statūs, skėtiški žiedynai. Žydėjimas trunka apie dvi savaites. Juos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai: klevas laikomas geru medingu augalu, kurio nektaras ypač svarbus pavasario pradžioje.

Sparnavaisiai

Klevo vaisius – dvisėklis sparnavaisis: dvi plokščios sėklos, kiekviena su ilgu, gyslotu sparneliu, suaugusios poromis. Paprastojo klevo sparnavaisiai 4–6 cm ilgio, gelsvai rudi, o sparneliai išskėsti plačiu, apie 130–140° kampu – beveik tiesia linija. Vaisiai prinoksta rugsėjį–spalį ir netrukus pradeda kristi, sukdamiesi ore. Atviroje vietoje augantys klevai pradeda derėti 15–30 metų. Klevo sėklas mėgsta lesti kryžiasnapiai.

Žievė ir pumpurai

Jaunų klevų žievė lygi, šviesiai rusva, senų – tamsiai pilka ar kiek rusva, smulkiai ir taisyklingai suaižėjusi siauromis išilginėmis vagelėmis, bet nesilupanti plokštelėmis (platanalapio klevo žievė su amžiumi atsilupinėja). Pumpurai rausvai violetiniai ar tamsiai rusvi, blizgantys. Šoniniai prigludę prie šakelės ir auga poromis, o viršūninis pumpuras dvigubai stambesnis ir briaunotas.

Kiti klevai Lietuvoje: kaip atskirti

Pasaulyje yra apie 150 klevų rūšių. Lietuvoje savaime auga tik paprastasis klevas, bet parkuose, gatvėse ir soduose sodinama dar keliolika. Dvi rūšys – platanalapis ir trakinis klevai – savaime auga visai netoli Lietuvos pietvakarinių ir pietinių ribų, todėl šylant klimatui gali pradėti plisti ir pas mus.

Klevas	Lapai	Žiedai ir vaisiai	Pastaba
Paprastasis (A. platanoides)	5–7 skiautės su ilgais smailiais dantimis, pieniškos sultys	statūs gelsvi žiedynai; sparneliai beveik tiesia linija	vietinis
Platanalapis, jovaras (A. pseudoplatanus)	10–25 cm, bukesnės nelygiai dantytos skiautės, sultys bespalvės	kabančios 10–20 cm kekės; sparneliai statesniu kampu	introdukuotas, plinta savaime
Sidabrinis (A. saccharinum)	giliai suskaldyti, apačia sidabriškai balta	rausvi žiedai kovo–balandžio mėn.; vaisiai krinta jau birželį	iš Šiaurės Amerikos
Trakinis (A. campestre)	maži, su 5 bukomis skiautėmis	sparneliai išskėsti horizontaliai	žemas medis, iki 15 m
Uosialapis (A. negundo)	sudėtiniai, iš 3–5 (7) lapelių	dvinamis; ilgos sparnavaisių kekės laikosi žiemą	invazinis, naikintinas

Platanalapio klevo mediena laikoma viena vertingiausių – iš jos gaminami smuikų ir kitų instrumentų korpusai, parketas. Jis atsparus vėjui, druskai ir taršai, todėl sodintas pakelėse, bet kai kuriose šalyse dėl savaiminio plitimo laikomas invaziniu. Sidabrinis klevas auga labai sparčiai, tačiau jo mediena trapi ir menkavertė – stipresnis vėjas laužo šakas. Stambiausias Lietuvoje sidabrinis klevas auga Taujėnų parke Ukmergės rajone. Uosialapis klevas Lietuvoje įrašytas į invazinių rūšių sąrašą: jis greitai užkariauja upių pakrantes, pamiškes ir apleistus sklypus. Jo sodinti nereikėtų, o savaiminius medelius verta šalinti.

Klevo mediena, sula ir medus

Paprastojo klevo mediena gelsva, kieta, lanksti, žvilganti ir gražios tekstūros – iš jos gaminami baldai, fanera, parketas, muzikos instrumentai, įrankių kotai, ji tinka drožybai. Tirpstant sniegui iš klevų pradeda tekėti saldi sula; ji nustoja tekėti likus kelioms savaitėms iki lapų skleidimosi. Paprastojo klevo suloje yra apie 2,5–4 % cukraus, ją kaitinant gaunamas sirupas ir net klevo cukrus. Kanadoje ir JAV sirupas verdamas iš cukrinio klevo sulos, kurioje cukraus daugiau – būtent cukrinio klevo lapas pavaizduotas Kanados vėliavoje. Apie lietuvišką klevų sulą skaitykite 77.lt straipsnyje.

Kodėl klevo lapai rudenį tokie ryškūs

Vasarą lapai žali dėl chlorofilo. Rudenį, trumpėjant dienoms, medis chlorofilą suskaido ir susigrąžina vertingas medžiagas, todėl išryškėja visą laiką lapuose buvę geltoni ir oranžiniai karotinoidai. Raudoni atspalviai atsiranda dėl antocianų, kurie susidaro rudenį, ypač saulėtomis dienomis ir vėsiomis naktimis. Todėl giedras, sausas ruduo būna spalvingesnis už lietingą. Plačiau apie lapų spalvas ir jų atpažinimą – medžių lapų atlase.

Klevas sode ir mieste

Paprastasis klevas gerai auga puriuose, derlinguose, neužmirkusiuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose, pakenčia dalinį pavėsį ir miesto sąlygas. Jis tinka alėjoms, gatvėms ir šlaitams tvirtinti, o soduose populiarios jo dekoratyvinės formos – rutuliška laja, raudoni ar margi lapai. Klevas užaugina tankią lają ir plačias paviršines šaknis, todėl po juo sunkiai auga žolė. Mažiems sklypams labiau tinka žemi klevai – ginalinis, totorinis ar japoniniai klevai, kurie vis dažniau auginami ir Lietuvoje.