Kaštonas: paprastasis kaštonas – lapai, žiedai, vaisiai ir ar kaštonai valgomi
- Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) savaime auga tik pietų Balkanų kalnuose, o Lietuvoje jis – sodinamas parkų ir gatvių medis.
- Lapai sudėtiniai, iš 5–7 stambių lapelių, išaugančių iš vieno ilgo lapkočio.
- Žydi gegužę baltais, geltonomis ir rausvomis dėmėmis pažymėtais žiedais, sutelktais į 10–30 cm „žvakes“.
- Rudenį spygliuotose dėžutėse sunoksta blizgios rudos sėklos – jos nevalgomos ir neapdorotos nuodingos.
- Valgomieji kaštainiai – visai kitos šeimos medžiai, giminingi ąžuolams ir bukams.

Ši dalis – 77.lt Lietuvos medžių gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.
Žydintis kaštonas gegužę ir blizgantys kaštonai po kojomis spalį – dvi akimirkos, kurias su šiuo medžiu sieja beveik kiekvienas lietuvis. Nors kaštonas Lietuvoje auga jau kelis šimtus metų, savaime jis čia niekada neaugo – tai atvežtas, sodinamas medis. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje – paprastojo kaštono kortelė: lapai, žiedai, vaisiai, žievė ir pumpurai, iš kur jis kilęs, ar kaštonai valgomi ir kodėl jų lapai vis dažniau ruduoja jau vasaros viduryje.
| Lotyniškas pavadinimas | Aesculus hippocastanum |
|---|---|
| Šeima | sapindiniai (Sapindaceae), kaštoninių pošeimis |
| Grupė | lapuotis, introdukuota rūšis |
| Kilmė | pietų Balkanų kalnai (Graikija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija) |
| Aukštis | 15–25 m, retai iki 36–39 m |
| Amžius | iki 300 metų |
| Žydi | gegužę |
| Vaisiai | spygliuotos dėžutės su 1–3 sėklomis, IX–X |

Iš kur kaštonas atkeliavo į Lietuvą
Kadaise, prieš ledynmečius, paprastieji kaštonai augo daugelyje Europos vietų, tačiau iki šių dienų išliko tik nedidelė jų populiacija pietų Balkanų kalnuose, 250–1600 m aukštyje. XVI a. viduryje sėklos iš Osmanų imperijos pasiekė Vidurio Europą, ir per kelis šimtmečius kaštonas tapo vienu populiariausių parkų, aikščių ir gatvių medžių visame vidutinio klimato pasaulyje – auga net Reikjavike ir šiaurės Norvegijoje. Lietuvoje auginami keli kaštonai: paprastasis, rausvažiedis hibridas, geltonžiedis ir glotniavaisis, tačiau dažniausias – paprastasis.

Kaip atpažinti paprastąjį kaštoną
Kaštonas užauga į platų, daugiašakį medį su tankia, kupoliška laja, kurios šešėlis vasarą labai gilus. Jį sunku supainioti su kitu medžiu, jei žinote vos du požymius: sudėtinius pirštuotus lapus ir lipnius, blizgančius pumpurus.
Lapai
Kaštono lapas sudėtinis, delniškas: iš vieno ilgo lapkočio viršūnės skėstai išauga 5–7 stambūs, atvirkščiai kiaušiniški, dantyto krašto lapeliai, iš kurių vidurinieji ilgiausi – iki 30 cm. Lapai ant šakelių išsidėstę priešiniai, poromis. Rudenį jie pagelsta ar paruduoja, tačiau daug kur Lietuvoje kaštonų lapai paruduoja jau liepą–rugpjūtį – apie tai žemiau.

Žiedai
Gegužę kaštonas pasipuošia statūs, kūgiškais, 10–30 cm aukščio žiedynais, kuriuose būna 20–50 žiedų. Žiedai balti, raukšlėtais vainiklapiais, su ilgais išlinkusiais kuokeliais, o vainiklapio viduryje – dėmė. Jauno žiedo dėmė geltona: tai ženklas bitėms ir kamanėms, kad žiede yra nektaro. Kai žiedas apdulkinamas ir nektaro nebelieka, dėmė parausta. Žydintys kaštonai pritraukia daugybę vabzdžių.

Vaisiai ir sėklos
Rudenį iš žiedų išsivysto apvalios, žalios, minkštais spygliais apaugusios dėžutės. Prinokusios rugsėjį–spalį jos nukrinta, skyla į tris dalis, ir išbyra viena, rečiau dvi ar trys stambios, blizgančios kaštoninės spalvos sėklos su didele šviesia dėme – vietoje, kur sėkla buvo prisitvirtinusi. Būtent šias sėklas ir vadiname kaštonais. Jomis minta elniai ir kiti žvėrys, o vaikai jas renka žaidimams ir rankdarbiams.

Pumpurai ir žievė
Žiemą kaštoną išduoda dideli, tamsiai rausvai rudi, blizgantys ir lipnūs viršūniniai pumpurai – juos dengia sakai, saugantys nuo šalčio ir kenkėjų. Po pumpurais ant šakelių matyti stambūs pasagos formos lapų randai su taškelių eile – nukritusių lapų indų žymės. Seno kaštono žievė pilkai ruda, suskilinėjusi į plonas, netaisyklingas plokšteles, kurios pamažu atsilupa.


Ar kaštonai valgomi?
Ne. Paprastojo kaštono sėklos nevalgomos, o neapdorotos – nuodingos. VDU Botanikos sodo mokslininkė dr. Asta Malakauskienė pabrėžia, kad jas galima naudoti floristikai ar žaidimams, bet ne maistui. Su šiomis sėklomis dažnai painiojami valgomojo kaštainio vaisiai, kurie parduodami prekybos centruose ir kepami Kalėdų mugėse. Jei vaikas suvalgė kaštono sėklą ar jos gabalėlį, visą parą konsultuojamasi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos telefonu +370 5 236 2052, o sunkesniais atvejais – kviesti greitąją pagalbą.
| Požymis | Paprastasis kaštonas | Valgomasis kaštainis |
|---|---|---|
| Šeima | sapindiniai | bukiniai (kaip ąžuolas, bukas) |
| Lapai | sudėtiniai, iš 5–7 lapelių | paprasti, pailgi, 16–28 cm, dantytu kraštu |
| Žiedai | gegužę, statūs balti žiedynai | birželį–liepą, gelsvi žirginėliai |
| Vaisius | dėžutė su retais minkštais spygliais, 1–3 apvalios sėklos | tankiai aštriais spygliais apaugęs goželis, 3–7 smailesni riešutai |
| Ar valgoma | ne, sėklos nuodingos | taip, iškeptos, išvirtos ar paskrudintos |
| Lietuvoje | labai dažnas | retas, auginamas botanikos soduose |
Kaštone gausu escino ir eskulino – medžiagų, kurias naudoja farmacijos pramonė. Eskulinas turi įdomią savybę: ultravioletinėje šviesoje jis švyti ryškia melsva spalva. Manoma, kad ši medžiaga kaštonui padeda apsisaugoti nuo kenkėjų ir saugo pumpurus nuo ultravioletinių spindulių.
Kodėl kaštonų lapai ruduoja vasarą
Jei jūsų kieme kaštonas paruduoja jau liepą, greičiausiai kaltas ne sausra, o kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – mažas drugelis, kurio vikšrai gyvena lapo viduje ir išgraužia jame rusvas dėmes. Lietuvoje ji pirmą kartą aptikta 2002 m., o nuo 2005 m. išplito masiškai. Per sezoną išsivysto kelios kartos, todėl iki rugpjūčio lapai gali visiškai paruduoti ir nukristi. Kaštono tai nenužudo, bet silpnina. Keršakandės lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose, todėl veiksmingiausia priemonė – rudenį kruopščiai surinkti ir sunaikinti lapus. Lapų rudas dėmes gali sukelti ir grybinės ligos – lapų dėmėtligė bei miltligė.
Kaštonai rudens rankdarbiams
Blizgūs kaštonai – mėgstamiausia vaikų rudens medžiaga. Iš jų su degtukais ar dantų krapštukais lipdomi žmogeliukai ir gyvūnai, jais dekoruojami rudeniniai vainikai, o grupėse – skaičiuojama ir žaidžiama. Šviežiai nukritę kaštonai būna ryškiausi, bet greitai džiūsta, raukšlėjasi ir pamažu praranda blizgesį, todėl rankdarbius verta daryti per kelias dienas po surinkimo. Prieš surenkant kaštonus su vaikais verta priminti, kad jų ragauti negalima, o mažiausiems, kurie viską kiša į burną, jais žaisti tik prižiūrint. Kaštonai tinka ir floristikai: kartu su ąžuolų gilėmis, kankorėžiais ir rudens lapais iš jų sudaromos kompozicijos, kurios išsilaiko visą rudenį. Kaštonų nereikėtų rinkti nuo gatvių pakraščių, kur jie apdulkėję ir užteršti, – geriau ieškoti parkuose po dideliais medžiais.
Kaštonas mieste ir sode
Paprastasis kaštonas mėgsta saulėtą vietą ir derlingą, drėgnoką dirvą, gerai pakelia miesto sąlygas, bet nemėgsta druskos ir sausros. Jis užauga didelis ir meta gilų šešėlį, todėl mažame sklype greitai užgožia viską aplink. Mažesnėms erdvėms dažniau renkamasi rausvažiedį kaštoną – jis žemesnis ir paprastai mažiau kenčia nuo keršakandės. Kaštoną nesunku užsiauginti iš sėklos: rudenį pasodinta sveika sėkla pavasarį dažniausiai sudygsta. Daugiau apie medžių sėklas – medžių sėklų ir vaisių straipsnyje.
Dažniausi klausimai
Ar kaštonai valgomi?
Paprastojo kaštono sėklos – tie blizgūs rudi „kaštonai“, kuriuos rudenį renka vaikai, – nevalgomos, o neapdorotos yra nuodingos. Valgomi yra valgomojo kaštainio riešutai: jie mažesni, smailesni, su kuokšteliu viršūnėje, o jų dėžutės apaugusios tankiais, aštriais spygliais.
Kada žydi kaštonai?
Gegužę. Paprastojo kaštono žiedai susitelkę į statūs, kūgiškus 10–30 cm aukščio žiedynus, kuriuose būna 20–50 baltų žiedų su geltonomis, vėliau rausvomis dėmėmis.
Kada krinta kaštonai?
Vaisiai sunoksta rugsėjį–spalį: žalios spygliuotos dėžutės pradeda kristi, skyla į tris dalis ir išbyra 1–3 blizgios rudos sėklos su šviesia dėme.
Kodėl kaštonų lapai paruduoja jau vasarą?
Dažniausiai dėl kaštoninės keršakandės – smulkaus drugio, kurio vikšrai išgraužia takus lapų viduje. Lietuvoje ji pirmą kartą aptikta 2002 m., o nuo 2005 m. plinta masiškai. Lapų rudumą sukelia ir grybinės ligos. Veiksmingiausia priemonė – rudenį surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus.
Kuo skiriasi kaštonas ir kaštainis?
Jie priklauso skirtingoms šeimoms: kaštonas – sapindinių, o kaštainis – bukinių, todėl jis artimesnis ąžuolams ir bukams. Kaštono lapai sudėtiniai, iš 5–7 lapelių, kaštainio – paprasti, pailgi, dantyti. Kaštainio sėklos valgomos, kaštono – ne.
Kas yra rausvažiedis kaštonas?
Paprastojo ir Šiaurės Amerikos raudonžiedžio kaštono hibridas su rausvais ar raudonais žiedais. Jis auga lėčiau, užauga mažesnis ir paprastai mažiau kenčia nuo kaštoninės keršakandės, todėl vis dažniau sodinamas miestuose.
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.