Kaštonas: paprastasis kaštonas – lapai, žiedai, vaisiai ir ar kaštonai valgomi

Žydintis kaštonas gegužę ir blizgantys kaštonai po kojomis spalį – dvi akimirkos, kurias su šiuo medžiu sieja beveik kiekvienas lietuvis. Nors kaštonas Lietuvoje auga jau kelis šimtus metų, savaime jis čia niekada neaugo – tai atvežtas, sodinamas medis. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje – paprastojo kaštono kortelė: lapai, žiedai, vaisiai, žievė ir pumpurai, iš kur jis kilęs, ar kaštonai valgomi ir kodėl jų lapai vis dažniau ruduoja jau vasaros viduryje.

Lotyniškas pavadinimas	Aesculus hippocastanum
Šeima	sapindiniai (Sapindaceae), kaštoninių pošeimis
Grupė	lapuotis, introdukuota rūšis
Kilmė	pietų Balkanų kalnai (Graikija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija)
Aukštis	15–25 m, retai iki 36–39 m
Amžius	iki 300 metų
Žydi	gegužę
Vaisiai	spygliuotos dėžutės su 1–3 sėklomis, IX–X

Iš kur kaštonas atkeliavo į Lietuvą

Kadaise, prieš ledynmečius, paprastieji kaštonai augo daugelyje Europos vietų, tačiau iki šių dienų išliko tik nedidelė jų populiacija pietų Balkanų kalnuose, 250–1600 m aukštyje. XVI a. viduryje sėklos iš Osmanų imperijos pasiekė Vidurio Europą, ir per kelis šimtmečius kaštonas tapo vienu populiariausių parkų, aikščių ir gatvių medžių visame vidutinio klimato pasaulyje – auga net Reikjavike ir šiaurės Norvegijoje. Lietuvoje auginami keli kaštonai: paprastasis, rausvažiedis hibridas, geltonžiedis ir glotniavaisis, tačiau dažniausias – paprastasis.

Kaip atpažinti paprastąjį kaštoną

Kaštonas užauga į platų, daugiašakį medį su tankia, kupoliška laja, kurios šešėlis vasarą labai gilus. Jį sunku supainioti su kitu medžiu, jei žinote vos du požymius: sudėtinius pirštuotus lapus ir lipnius, blizgančius pumpurus.

Lapai

Kaštono lapas sudėtinis, delniškas: iš vieno ilgo lapkočio viršūnės skėstai išauga 5–7 stambūs, atvirkščiai kiaušiniški, dantyto krašto lapeliai, iš kurių vidurinieji ilgiausi – iki 30 cm. Lapai ant šakelių išsidėstę priešiniai, poromis. Rudenį jie pagelsta ar paruduoja, tačiau daug kur Lietuvoje kaštonų lapai paruduoja jau liepą–rugpjūtį – apie tai žemiau.

Žiedai

Gegužę kaštonas pasipuošia statūs, kūgiškais, 10–30 cm aukščio žiedynais, kuriuose būna 20–50 žiedų. Žiedai balti, raukšlėtais vainiklapiais, su ilgais išlinkusiais kuokeliais, o vainiklapio viduryje – dėmė. Jauno žiedo dėmė geltona: tai ženklas bitėms ir kamanėms, kad žiede yra nektaro. Kai žiedas apdulkinamas ir nektaro nebelieka, dėmė parausta. Žydintys kaštonai pritraukia daugybę vabzdžių.

Vaisiai ir sėklos

Rudenį iš žiedų išsivysto apvalios, žalios, minkštais spygliais apaugusios dėžutės. Prinokusios rugsėjį–spalį jos nukrinta, skyla į tris dalis, ir išbyra viena, rečiau dvi ar trys stambios, blizgančios kaštoninės spalvos sėklos su didele šviesia dėme – vietoje, kur sėkla buvo prisitvirtinusi. Būtent šias sėklas ir vadiname kaštonais. Jomis minta elniai ir kiti žvėrys, o vaikai jas renka žaidimams ir rankdarbiams.

Pumpurai ir žievė

Žiemą kaštoną išduoda dideli, tamsiai rausvai rudi, blizgantys ir lipnūs viršūniniai pumpurai – juos dengia sakai, saugantys nuo šalčio ir kenkėjų. Po pumpurais ant šakelių matyti stambūs pasagos formos lapų randai su taškelių eile – nukritusių lapų indų žymės. Seno kaštono žievė pilkai ruda, suskilinėjusi į plonas, netaisyklingas plokšteles, kurios pamažu atsilupa.

Ar kaštonai valgomi?

Ne. Paprastojo kaštono sėklos nevalgomos, o neapdorotos – nuodingos. VDU Botanikos sodo mokslininkė dr. Asta Malakauskienė pabrėžia, kad jas galima naudoti floristikai ar žaidimams, bet ne maistui. Su šiomis sėklomis dažnai painiojami valgomojo kaštainio vaisiai, kurie parduodami prekybos centruose ir kepami Kalėdų mugėse. Jei vaikas suvalgė kaštono sėklą ar jos gabalėlį, visą parą konsultuojamasi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos telefonu +370 5 236 2052, o sunkesniais atvejais – kviesti greitąją pagalbą.

Požymis	Paprastasis kaštonas	Valgomasis kaštainis
Šeima	sapindiniai	bukiniai (kaip ąžuolas, bukas)
Lapai	sudėtiniai, iš 5–7 lapelių	paprasti, pailgi, 16–28 cm, dantytu kraštu
Žiedai	gegužę, statūs balti žiedynai	birželį–liepą, gelsvi žirginėliai
Vaisius	dėžutė su retais minkštais spygliais, 1–3 apvalios sėklos	tankiai aštriais spygliais apaugęs goželis, 3–7 smailesni riešutai
Ar valgoma	ne, sėklos nuodingos	taip, iškeptos, išvirtos ar paskrudintos
Lietuvoje	labai dažnas	retas, auginamas botanikos soduose

Kaštone gausu escino ir eskulino – medžiagų, kurias naudoja farmacijos pramonė. Eskulinas turi įdomią savybę: ultravioletinėje šviesoje jis švyti ryškia melsva spalva. Manoma, kad ši medžiaga kaštonui padeda apsisaugoti nuo kenkėjų ir saugo pumpurus nuo ultravioletinių spindulių.

Kodėl kaštonų lapai ruduoja vasarą

Jei jūsų kieme kaštonas paruduoja jau liepą, greičiausiai kaltas ne sausra, o kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – mažas drugelis, kurio vikšrai gyvena lapo viduje ir išgraužia jame rusvas dėmes. Lietuvoje ji pirmą kartą aptikta 2002 m., o nuo 2005 m. išplito masiškai. Per sezoną išsivysto kelios kartos, todėl iki rugpjūčio lapai gali visiškai paruduoti ir nukristi. Kaštono tai nenužudo, bet silpnina. Keršakandės lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose, todėl veiksmingiausia priemonė – rudenį kruopščiai surinkti ir sunaikinti lapus. Lapų rudas dėmes gali sukelti ir grybinės ligos – lapų dėmėtligė bei miltligė.

Kaštonai rudens rankdarbiams

Blizgūs kaštonai – mėgstamiausia vaikų rudens medžiaga. Iš jų su degtukais ar dantų krapštukais lipdomi žmogeliukai ir gyvūnai, jais dekoruojami rudeniniai vainikai, o grupėse – skaičiuojama ir žaidžiama. Šviežiai nukritę kaštonai būna ryškiausi, bet greitai džiūsta, raukšlėjasi ir pamažu praranda blizgesį, todėl rankdarbius verta daryti per kelias dienas po surinkimo. Prieš surenkant kaštonus su vaikais verta priminti, kad jų ragauti negalima, o mažiausiems, kurie viską kiša į burną, jais žaisti tik prižiūrint. Kaštonai tinka ir floristikai: kartu su ąžuolų gilėmis, kankorėžiais ir rudens lapais iš jų sudaromos kompozicijos, kurios išsilaiko visą rudenį. Kaštonų nereikėtų rinkti nuo gatvių pakraščių, kur jie apdulkėję ir užteršti, – geriau ieškoti parkuose po dideliais medžiais.

Kaštonas mieste ir sode

Paprastasis kaštonas mėgsta saulėtą vietą ir derlingą, drėgnoką dirvą, gerai pakelia miesto sąlygas, bet nemėgsta druskos ir sausros. Jis užauga didelis ir meta gilų šešėlį, todėl mažame sklype greitai užgožia viską aplink. Mažesnėms erdvėms dažniau renkamasi rausvažiedį kaštoną – jis žemesnis ir paprastai mažiau kenčia nuo keršakandės. Kaštoną nesunku užsiauginti iš sėklos: rudenį pasodinta sveika sėkla pavasarį dažniausiai sudygsta. Daugiau apie medžių sėklas – medžių sėklų ir vaisių straipsnyje.