Maumedis: spyglius metantis spygliuotis – spygliai, kankorėžiai ir rūšys

Spalio pabaigoje tarp tamsių eglių ir pušų staiga sužiba auksiniai medžiai – tai maumedžiai, vieninteliai mūsų spygliuočiai, kurie kasmet numeta spyglius. Būtent maumedis yra aukščiausias Lietuvos medis, o mokslininkai iki šiol ginčijasi, ar jis čia vietinis, ar atvežtas. Šioje Lietuvos medžių gido dalyje – maumedžių kortelė: kaip atrodo jų spygliai, žiedai, kankorėžiai ir žievė, kuo skiriasi europinis, sibirinis ir japoninis maumedžiai, kur auga garsiausi Lietuvos maumedžiai.

Lotyniškas pavadinimas	Larix decidua (europinis), L. sibirica (sibirinis), L. kaempferi (japoninis)
Šeima	pušiniai (Pinaceae)
Grupė	spyglius metantis spygliuotis
Statusas Lietuvoje	europinis – ginčytinas (reintrodukuotas), kiti – introdukuoti
Aukštis	europinis 20–40 m, Lietuvoje iki 49 m
Amžius	europinis – iki 500–600 metų ir daugiau
Žydi	balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje
Kankorėžiai	statūs, 2,5–4 cm, sunoksta IX–X

Kaip atpažinti maumedį

Europinis maumedis – aukštas medis su reta, kūgiška laja, kuri su amžiumi platėja ir tampa netaisyklinga. Šoninės šakos ilgos, laibos, dažnai nusvirusios žemyn. Maumedžiai šviesamėgiai, auga greitai ir turi ilgas, gilias šaknis, todėl atsparūs vėjavartoms. Kadangi kasmet meta spyglius, jie geriau už kitus spygliuočius pakelia dūmus ir dujas. Genties pavadinimas Larix kildinamas iš lotyniško žodžio, reiškusio taukus, – taip lygintas lipnus maumedžio sakas.

Spygliai

Maumedžio spygliai minkšti, ploni, nedygūs, šviesiai žali, 10–30 mm, kartais iki 40 mm ilgio. Ant ilgųjų, tų metų ūglių jie auga po vieną, o ant trumpų, gumbuotų šoninių ūglių – tankiais kuokšteliais po 30–40. Pavasarį maumedis sužaliuoja vienas pirmųjų, o spalio pabaigoje spygliai tampa ryškiai geltoni ir nukrenta. Žiemą maumedis stovi plikas, ir jį lengva palaikyti nudžiūvusiu medžiu.

Žiedai

Maumedžiai – vienanamiai. Jie pražysta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, kartu skleidžiantis spygliams. Moteriški kankorėžėliai statūs, ryškiai rausvi ar žalsvi, panašūs į mažas rožes – dėl jų žydintis maumedis atrodo papuoštas. Vyriški kankorėžėliai geltoni, smulkūs, nusvirę; išbarstę žiedadulkes nukrinta.

Kankorėžiai

Kankorėžiai kiaušiniški, šviesiai rudi, 2,5–4 cm, kartais iki 6 cm ilgio, su glaudžiai susiglaudusiais žvynais. Jie stovi ant šakų, sunoksta tų pačių metų rugsėjį–spalį, o išbarstę sėklas dar kelerius metus laikosi ant šakų, kol supūva – todėl žiemą plikos maumedžio šakos būna nusėtos kankorėžiais. Lenkinio maumedžio, kuris auga Lietuvoje, kankorėžiai smulkiausi – 1,5–2,5 cm. Atskirai augantys maumedžiai pradeda derėti 12–15 metų, medynuose – 30–40 metų. Maumedžių sėklų daigumas prastas.

Žievė

Maumedžio žievė stora, rausvai ruda su violetiniu ar purpuriniu atspalviu, giliai ir vertikaliai suaižėjusi. Ūgliai gelsvi, šiaudų spalvos, pumpurai pliki, žvilgantys, plačiai kiaušiniški ar rutuliški.

Europinis, sibirinis ar japoninis maumedis?

Lietuvoje dažniausias europinio maumedžio lenkinis varietetas. Parkuose ir miškuose auginami ir sibirinis bei japoninis maumedžiai, o soduose – jų veislės, pavyzdžiui, svyrantys maumedžiai, skiepyti ant aukšto kamieno.

Požymis	Europinis	Sibirinis	Japoninis
Spygliai	1–3 cm, šviesiai žali, po 30–40	3–4 cm, šviesiai žali, po 30–50	2–5 cm, melsvai žali
Kankorėžiai	2,5–4 cm (Lietuvoje augančio lenkinio varieteto – 1,5–2,5 cm), kiaušiniški, žvynai tiesūs	apie 3 cm, žvynai tankiai plaukuoti	2–3,5 cm, žvynai atlenkti – panašūs į rožytes
Ūgliai	gelsvi	gelsvi, kiek plaukuoti	rausvi
Kilmė	Vidurio Europos kalnai, Lenkijos lygumos	Vakarų Sibiras, europinė Rusijos dalis	Japonija, Honšiū kalnai
Mediena	tvirta, sakinga	dar kietesnė ir patvaresnė	lengvesnė

Ar maumedis – Lietuvos medis?

Europinio maumedžio statusas Lietuvoje – vienas įdomiausių mūsų dendrologijos klausimų. Daugelyje šiuolaikinių šaltinių jis laikomas introdukuotu, į Lietuvą parvežtu XIX a. pradžioje. Tačiau istoriniai šaltiniai teigia, kad XIV–XVI a. lenkinis maumedis savaime augo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o dar XIX a. pirmoje pusėje negausios jo giraitės minėtos Kalvarijos, Marijampolės apskrityse, apie Prienus ir Vištytį. Senų žiedadulkių radiniai durpynuose prie Anykščių ir už Jonavos rodo, kad priešistoriniais laikais maumedžiai buvo paplitę dar plačiau. Todėl tiksliausia europinį maumedį vadinti reintrodukuota rūšimi – kadaise augusia, iškirsta ir vėl sugrąžinta.

Degsnės maumedynas – aukščiausi Lietuvos medžiai

Prienų rajone, Nemuno kilpų regioniniame parke esančio Degsnės miško pakraštyje pirmieji maumedžiai pasodinti 1849 m. Šiandien maumedynas užima 2,7 ha, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, vidutinis medžių aukštis jame – apie 42 m, aukščiausi siekia 45 m ir daugiau. Aukščiausias maumedis pasiekė 49 m – tai aukščiausias Lietuvos medis. Jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 1,86 m, aukštis iki žalių šakų – 29 m, o amžius 2002 m. buvo vertinamas apie 150 metų. Degsnės maumedynas saugomas nuo 1960 m., o pats aukščiausias medis – botaninis gamtos paveldo objektas nuo 2002 m. Įdomu, kad čia maumedžiai dauginasi savaime, kas Lietuvos platumose jiems nebūdinga. Lietuvoje saugomi ir Aukštadvario dvaro parko, Žiglos, Gruževskių dvaro ir kiti maumedžiai. Daugiau – seniausių ir aukščiausių Lietuvos medžių dalyje.

Maumedžio mediena

Maumedžio mediena kieta, tvirta ir sakinga, todėl ilgai nepūva net drėgmėje. Dėl šios savybės ji nuo seno vertinama statybai, laivams, poliams, o šiandien – terasų lentoms, fasadų apdailai, lauko baldams. Sibirinio maumedžio mediena dar kietesnė ir patvaresnė, tinkanti net povandeniniams įrenginiams. Lenkinis maumedis auga greičiau už paprastąją pušį ir eglę: pirmus porą metų – vos 10–15 cm per metus, bet vėliau – po 50–60 cm ir net 1 m per metus. Tačiau maumedžių plantacijos turi ir silpnybių: 20–25 metų medžiai kartais masiškai džiūsta, o juos puola maumedžių vėžys, spygliakritė ir spyglių rūdys, ypač plintančios ten, kur netoliese auga beržai.

Maumedis sode

Maumedis tinka didesnėms sodyboms, kur yra vietos aukštam medžiui ir daug saulės: pavėsyje jis neauga. Jam reikia derlingo, pakankamai drėgno, bet laidaus dirvožemio. Maumedis greitai auga ir rudenį kasmet atneša auksinių spalvų, o žiemą neužstoja šviesos. Mažesniems sklypams renkamasi svyrančių, žemaūgių ar skiepytų formų. Kadangi spygliai nukrenta, žiemą maumedis neapsaugo nuo vėjo – užuovėjai geriau tinka eglė ar kadagys.

Pavadinimo kilmė

Žodį maũmedis kalbininkas Ernstas Frenkelis laikė netiksliu lenkiško modrzew vertiniu: pirmoji dalis pakeista į lietuviškai skambančią mau-, o -drzew suprasta kaip „medis“. Lotyniškas rūšies pavadinimas decidua reiškia „metantis“ – taip pabrėžta, kad šis spygliuotis kasmet numeta spyglius.