Prancūzija ir Vokietija derina taršos taisyklių švelninimą: ką tai gali reikšti naujų automobilių pirkėjams

Prancūzija ir Vokietija paskelbė suderinusios bendrą požiūrį į Europos automobilių pramonės ateitį. Jame – tolesnis ES taršos taisyklių švelninimas, mažesnė biurokratinė našta ir platesnė „pagaminta Europoje“ sąvoka. Susitarimas preliminarus: jį dar turi galutinai patvirtinti Berlynas, o sprendimus teks priimti ES lygmeniu. Vairuotojams tai kol kas nereiškia nei pigesnių, nei brangesnių automobilių – tai kryptis, kuri gali paveikti pasiūlą ateinančiais metais.

Ką iš tikrųjų sutarė Paryžius ir Berlynas

Šalys paruošė siūlymus ES politikos formuotojams Briuselyje. Susitarimas, anot šaltinių, pasiektas ketvirtadienį, o penktadienį abi vyriausybės paskelbė bendrą pareiškimą. Jame rašoma: „Mūsų bendras tikslas aiškus – sėkmingai pertvarkyti automobilių pramonę, kartu išsaugant mūsų klimato srities užmojus ir užtikrinant, kad ateities automobiliai būtų gaminami Europoje“ (LRT cituojamas pareiškimas).

Prancūzija siekė išsaugoti klimato tikslus, Vokietija – švelnesnių išmetamųjų teršalų reikalavimų ir platesnės „pagaminta Europoje“ sampratos. Dokumente taip pat numatomos paskatos investicijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai, gamybai Europoje bei tiekimo grandinių atsparumui.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas LRT cituojamas sakęs: „Gera diena vairuotojams ir darbo vietoms Vokietijoje, Prancūzijoje bei Europoje. Tai signalas pramonei investuoti“.

90 proc. vietoj 100 proc.: ką keistų CO2 taisyklės

Šaltiniuose minimi du skaičiai, susiję su CO2 reikalavimais gamintojams:

• 90 proc. – tiek siūloma sumažinti vidutinį gamintojų parduodamų automobilių CO2 kiekį;
• 10 proc. – likusi dalis, kurią pagal Europos Komisijos siūlymą reikėtų kompensuoti kreditais; pagal Paryžiaus ir Berlyno susitarimą jos kompensuoti nebūtų reikalaujama.

Paprasčiau tariant, gamintojams būtų lengviau įvykdyti normas ir ilgiau parduoti automobilius su vidaus degimo varikliais. Pasiūlymai gali prisidėti ir prie ES plano sušvelninti draudimą prekiauti naujais vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, kuris buvo svarstomas nuo 2035 metų. Ar tai reikštų visišką draudimo atsisakymą, ar tik išimtis, šaltiniuose neaišku. Galutinio teisinio sprendimo kol kas nėra.

Kodėl į „pagaminta Europoje“ siūloma įtraukti Britaniją

Komisija kovo mėnesį buvo pateikusi siauresnį apibrėžimą, pagal kurį statusas būtų taikomas tik 27 ES valstybėse pagamintiems automobiliams. Paryžiaus ir Berlyno pozicija platesnė – į sąvoką numatoma įtraukti Jungtinę Karalystę. To prašė ir Europos gamintojai, nes jų tiekimo grandinės su britų gamyklomis glaudžiai susijusios.

Tokį statusą turinčios prekės galėtų turėti pranašumą gaunant valstybės paramą ar viešuosiuose pirkimuose. Apie šį ginčą anksčiau rašėme atskirame tekste. Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Andy Burnhamo biuras pareiškė, kad toks žingsnis „būtų gera žinia JK automobilių pramonei bei jos remiamoms darbo vietoms ir investicijoms visoje JK“.

Ką tai gali reikšti pirkėjui Lietuvoje

Lietuvoje naujų automobilių gamyklų nėra, todėl šalies rinka priklauso nuo ES gamintojų ir importuotojų sprendimų. Galimos pasekmės kol kas yra tik prielaidos:

• Pasirinkimas. Jei taisyklės bus švelnesnės, salonuose ilgiau gali likti benzininių, dyzelinių ir hibridinių modelių, o ne vien elektromobiliai.
• Kainos. Mažesnės reguliavimo išlaidos teoriškai gali sulėtinti kainų augimą, bet jokių skaičiavimų ar gamintojų pažadų nėra. Kainas lemia ir žaliavos, paklausa bei mokesčiai.
• Importas. Daugelis Lietuvoje parduodamų automobilių atkeliauja iš Vokietijos ir kitų ES šalių, todėl pasiūlos pokyčiai ES paveiktų ir vietos pirkėjus. Tiesioginio poveikio importo tvarkai susitarimas neturi.
• Elektromobiliai. Švelnesni tikslai gali sumažinti gamintojų spaudimą skubiai siūlyti pigesnius elektrinius modelius. Tai taip pat tik galimybė, ne patvirtintas faktas.

Planuojantiems pirkti automobilį skubėti ar atidėti pirkimą vien dėl šios žinios nėra pagrindo. Verta lyginti galutinę kainą, ne tik reklaminę, ir pasitikslinti, kokias mokesčių ar registracijos sąlygas taiko Lietuva pasirinktai pavaros rūšiai.

Kas dar neaišku ir kada gali būti sprendimai

Susitarimas vadinamas preliminariu, o dalis detalių paremta diplomatiniais šaltiniais, AFP ir laikraščio „Handelsblatt“ pranešimais. Tai žiniasklaidos teiginiai, ne oficialus patvirtinimas. Šaltiniuose taip pat skiriasi sprendimų priėmėjo įvardijimas: vienur rašoma „Europos Komisija“, kitur – „Briuselis“. Oficialių Komisijos ar ES Tarybos komentarų šiuo metu nėra.

Konkrečių datų, kada bus priimti tolesni sprendimai, nepaskelbta. Žinoma tik tiek, kad Paryžius ir Berlynas siūlymus perduoda Briuseliui, o Emmanuelis Macronas LRT cituojamas viliasi, jog bendradarbiavimas „padės greitai pasiekti susitarimą su mūsų partneriais dėl mūsų darbo vietų ir pramonės“. Kad taisyklės pasikeistų, reikės daugumos paramos Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Parlamento. Pirmiausia verta stebėti, ar Berlynas galutinai patvirtins susitarimą ir ar Komisija pateiks pakoreguotą pasiūlymą.