Pensijų fonduose – milijardai eurų, o lietuvių laukia skaudi realybė

Beveik pusė dalyvių nusprendė pasitraukti, bet naujausi skaičiai stebina

Dar metų pradžioje lietuviai masiškai traukėsi iš antrosios pensijų pakopos, tačiau dabar situacija smarkiai pasikeitė. Naujausi duomenys rodo, kad pasitraukimo mastas sumažėjo beveik 11 kartų, nors nuo reformos pradžios kaupimą nutraukti nusprendė jau 46 proc. dalyvių. Tuo metu apie 730 tūkst. gyventojų toliau kaupia pensijai, o jų fonduose per devynis mėnesius uždirbta daugiau kaip pusė milijardo eurų investicinės grąžos.

Tačiau už įspūdingų skaičių slypi ir gerokai skaudesnė realybė. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 747 eurus, nors vidutinis atlyginimas į rankas artėja prie 1,6 tūkst. eurų. Beveik keturi iš dešimties vyresnio amžiaus gyventojų susiduria su skurdo rizika, o visuomenei senstant klausimas, iš ko gyvensime išėję į pensiją, tampa vis aktualesnis.

Pasitraukimo banga slūgsta: ką rodo naujausi skaičiai?

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį iš II pensijų pakopos pasitraukė 47,8 tūkst. gyventojų. Tai sudarė apie 3,4 proc. metų pradžioje buvusių kaupimo dalyvių. Palyginti su antruoju ketvirčiu, pasitraukusiųjų skaičius sumažėjo 2,2 karto, o palyginti su pirmuoju – beveik 11 kartų.

Vis dėlto nuo reformos pradžios kaupimą nutraukti nusprendė jau 46 proc. dalyvių. Nepaisant to, sistemoje lieka apie 730 tūkst. žmonių, o iki spalio 15 dienos buvo sudaryta apie 38 tūkst. naujų kaupimo sutarčių.

LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad didžiausia pasitraukimo banga buvo užfiksuota metų pradžioje, o vėliau gyventojų aktyvumas nuosekliai mažėjo. Jo vertinimu, naujų sutarčių skaičius taip pat rodo, kad dalis žmonių ir toliau mato prasmę papildomai kaupti senatvei.

Gyventojams išmokėta daugiau kaip 351 mln. eurų

Trečiąjį ketvirtį kaupimą nutraukusio gyventojo pensijų sąskaitoje vidutiniškai buvo sukaupta apie 10,1 tūkst. eurų. Tačiau ne visa ši suma pateko į žmogaus banko sąskaitą. Vidutiniškai apie 7,4 tūkst. eurų buvo išmokėta dalyviui, o maždaug 2,8 tūkst. eurų pervesta į „Sodrą“ ir paversta papildomais pensijų apskaitos vienetais.

Įdomu tai, kad didesnę išmokėtos sumos dalį sudarė investicinė grąža. Vidutiniškai gyventojas atgavo apie 3,2 tūkst. eurų savo įmokų ir dar 4,2 tūkst. eurų investicijų prieaugio.

Iš viso trečiąjį ketvirtį pasitraukusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų. Iš jų 149,7 mln. eurų sudarė pačių dalyvių įmokos, o 201,6 mln. eurų – investicinė grąža. Dar 132,1 mln. eurų buvo pervesta į „Sodrą“.

Taigi pasitraukusiems gyventojams išmokėtas investicijų prieaugis jų pačių įmokas viršijo beveik 52 mln. eurų. Vis dėlto ankstesni investavimo rezultatai negarantuoja tokios pat grąžos ateityje.

Pensijų fondai per devynis mėnesius uždirbo 542 mln. eurų

Per pirmuosius devynis metų mėnesius II pakopos pensijų fondai uždirbo 542 mln. eurų investicinės grąžos. Vidutinė svertinė fondų grąža nuo metų pradžios siekė 10,2 proc., o bendra fonduose likusio turto vertė trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 5,3 mlrd. eurų.

LIPFA duomenimis, nuo 2019 metų gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinė sukaupta investicinė grąža siekė 111,5 proc., o kai kurių akcijų fondų prieaugis viršijo 135 proc. Tačiau kiekvieno gyventojo asmeninis rezultatas priklauso nuo įmokų dydžio, kaupimo trukmės ir investavimo laikotarpio.

Reforma taip pat suteikė daugiau galimybių disponuoti sukauptomis lėšomis. Trečiąjį ketvirtį 851 gyventojas jas atsiėmė dėl sunkios ligos, apie 4,3 tūkst. pasinaudojo galimybe baigti kaupimą artėjant pensijai, o dar 2,7 tūkst. atsiėmė ketvirtadalį sukauptos sumos ir toliau liko sistemoje.

Skaudi pensininkų realybė: pajamos nesiekia nė pusės atlyginimo

Nors diskusijose daug dėmesio skiriama galimybei atsiimti sukauptus pinigus, ne mažiau svarbus klausimas – kokių pajamų gyventojai gali tikėtis senatvėje. Rugpjūtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė apie 747 eurus, o vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo beveik 1,6 tūkst. eurų. Taigi vidutinė pensija sudarė tik apie 47 proc. vidutinio atlyginimo.

Dar didesnį nerimą kelia skurdo statistika. „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais skurdo riziką patyrė apie 39 proc. Lietuvos gyventojų, sulaukusių 65 metų ir daugiau. Europos Sąjungos vidurkis siekė apie 16 proc.

LIPFA pateikia pavyzdį, kad žmogus, nuo 2004 metų uždirbęs vidutinį šalies atlyginimą ir nuosekliai kaupęs II pakopoje, šiuo metu būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų. Asociacijos skaičiavimais, tokia suma galėtų užtikrinti bent 94 eurų papildomų mėnesinių pajamų senatvėje. Tai modelinis pavyzdys, todėl reali išmoka kiekvienam gyventojui gali skirtis.

Ateities prognozės kelia dar daugiau klausimų

Lietuvos banko prognozės rodo, kad iki 2050 metų 63 metų ir vyresnių gyventojų dalis šalyje gali padidėti nuo 23 iki 34 proc. Tuo metu darbingo amžiaus žmonių dalis sumažėtų nuo 55 iki 51 proc. Tai reiškia, kad ateityje mažesnei dirbančiųjų daliai teks prisidėti prie vis didesnio pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus išlaikymo.

Tarptautinis valiutos fondas taip pat yra raginęs Lietuvą užtikrinti II pakopos pensijų sistemos stabilumą ir išlaikyti paskatas papildomai kaupti. Kitos šalys šioje srityje renkasi skirtingus modelius: Airijoje pradėjo veikti automatinio kaupimo sistema „MyFutureFund“, Australijoje darbdaviai į pensijų fondus perveda 12 proc. darbuotojų atlyginimo, o Švedijoje į fondus nukreipiama 2,5 proc. pensijai skaičiuojamų pajamų.

Pasitraukti ar likti – sprendimas, kurio pasekmės išryškės vėliau

Naujausi duomenys rodo, kad didžiausia pasitraukimo iš II pakopos banga jau nuslūgo, tačiau gyventojų sprendimai išlieka labai skirtingi. Vieniems sukauptų pinigų atsiėmimas gali padėti išspręsti dabartinius finansinius sunkumus, kitiems ilgalaikis kaupimas gali tapti svarbia papildomų pajamų dalimi senatvėje.

Vis dėlto vienas faktas nesikeičia – vidutinė pensija Lietuvoje vis dar gerokai atsilieka nuo darbo pajamų, o visuomenės senėjimas ateityje gali šį iššūkį dar labiau padidinti. Todėl sprendžiant, ką daryti su II pakopoje sukauptais pinigais, svarbu įvertinti ne tik šiandien gaunamą sumą, bet ir tai, kokių pajamų gali prireikti po kelių dešimtmečių.