Jonavos rajono savivaldybė: laikinasis meras, gyventojai, seniūnijos, pramonė ir naujienos

Kas yra Jonavos rajono savivaldybė

Jonavos rajono savivaldybė yra Lietuvos viduryje, abipus Neries, maždaug už 30 km nuo Kauno. Centras – Jonava, kurioje gyvena du trečdaliai rajono žmonių; mieste susikerta geležinkelio linijos iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos krypčių, o netoliese eina A6 kelias Kaunas–Zarasai.

Rajono veidą lemia stambi pramonė – Jonavoje veikia didžiausia Lietuvos azoto trąšų gamykla „Achema“ – ir kariuomenė: Rukloje dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai ir NATO sąjungininkų pajėgos.

Jonavos skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Jonava – pramoninis rajonas su stipria ekonomika, bet nelengva darbo rinka. Vidutinė bruto alga (apie 2 383 eurai 2026 m. II ketv.) yra 11-a šalyje, o 2025 m. į rajoną atsikėlė daugiau žmonių nei išvyko. Kartu registruotas nedarbas (10,9 %) yra vienas didžiausių tarp savivaldybių (56-a vieta iš 60, kai 1 – mažiausias nedarbas), o veikiančių įmonių tūkstančiui gyventojų – palyginti nedaug: kelios stambios įmonės sukuria daug darbo vietų, tačiau smulkusis verslas silpnesnis nei kitur.

Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo mažiau nei 5 % – tai vienas geresnių rezultatų tarp rajonų savivaldybių. 2026 m. paskelbti dideli investiciniai projektai – gynybos ir pramonės logistikos parkas bei automatizuota malkų gamykla – gali dar labiau sustiprinti rajono pramoninį profilį.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Jonavos rajonui su pertraukomis nuo 2011 m. vadovavo Mindaugas Sinkevičius (LSDP). 2024 m. rudenį, įsiteisėjus Apeliacinio teismo nuosprendžiui vadinamojoje „čekiukų“ byloje, jis neteko mero posto, tačiau 2025 m. pavasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąją bylą nutraukė, konstatavęs galimą tarnybinį nusižengimą, ir M. Sinkevičius grįžo į mero pareigas. 2026 m. liepą M. Sinkevičius buvo paskirtas Ministru Pirmininku, o VRK liepos 9 d. panaikino jo mero įgaliojimus. Kadangi iki eilinių rinkimų liko mažiau nei metai, naujas meras nerenkamas: liepos 14 d. taryba nusprendė, kad savivaldybei laikinai vadovaus iki tol administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Valdas Majauskas, tą dieną davęs tarybos nario priesaiką.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 17
• Liberalų sąjūdis – 2
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2
• Politinis komitetas „Mūsų Jonava“ – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 4,8 % – nuo 43 468 iki 41 382. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 15-ą vietą tarp 60. Daugiau nei pusė gyventojų – 63,6 % – gyvena miestuose (šalyje – 68,5 %).

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,2 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 22,6 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 222 vaikai (5,4 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –347. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų: neto migracija siekė +134, iš jų vidaus migracijos saldo – –49.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 383 € (neto – 1 470 €). Tai 91 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 11-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 13,7 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 56-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo mažesnis – 9,4 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 2 483 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 1 293 ūkio subjektai – 31,2 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 12 435 samdomi darbuotojai, arba 300 tūkstančiui gyventojų.

Svarbiausias darbdavys – azoto trąšų gamintoja „Achema“ Jonalaukyje, aplink kurią veikia logistikos ir aptarnavimo įmonės. Jonavos pramonės parke kuriasi gamybos ir sandėliavimo įmonės, 2026 m. paskelbta apie kanadiečių gynybos ir pramonės logistikos parko projektą bei automatizuotos malkų gamyklos statybas rajone. Rukloje esanti karinė bazė sukuria papildomų darbo vietų ir paslaugų paklausą. Miškai dengia beveik 40 % rajono ploto, todėl svarbi ir miškininkystė.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 104,2 mln. eurų pajamų – 2 518 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 36). Palyginti su 2021 m. (59,3 mln. eurų), pajamos išaugo 76 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 48,8 % pajamų, valstybės dotacijos – 42,8 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 107,6 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (38,4 %), socialinei apsaugai (18,8 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (12,6 %).

Geografija ir gamta

Didelė rajono dalis yra Neries žemupio plynaukštėje, šiaurės vakarai – Nevėžio lygumoje. Aukščiausia vieta – Kulvos ozo gūbrys (113 m), žemiausia – Neries ir Šventosios slėnis (28 m). Per rajoną teka Neris, Šventoji, Lankesa ir Širvinta, telkšo 7 ežerai ir 4 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Bareišių, Būdų, Gaižiūnų ir Pageležių. Įdomu tai, kad rajone yra keli kaimai su užsienietiškais vardais – Šveicarija, Paryžius, Londonas, Venecija; vienas jų, Šveicarija, net yra seniūnijos centras.

Ribojasi su Kaišiadorių rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė.

Istorija

Jonava įkurta XVIII a. viduryje – 1750 m. ją dvaro žemėse įsteigė Antanas Kosakovskis. Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d., 1962 m. prijungtas prie Kauno rajono, bet 1965 m. sausio 7 d. atkurtas. 1989 m. kovo 20 d. „Azoto“ gamykloje įvyko amoniako avarija, dėl kurios buvo evakuoti tūkstančiai Jonavos rajono ir kaimyninių vietovių gyventojų. 1995 m. įkurta Jonavos rajono savivaldybė, 1997 m. – Ruklos seniūnija, kuri vėliau panaikinta; 2009 m. sudarytos 48 seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – aštuonios seniūnijos. Jonavos seniūnijoje (miestas su priemiesčiais) 2021 m. gyveno daugiau nei 27 tūkst. žmonių, kitose – nuo maždaug 1,1 iki 2,2 tūkst. Didžiausios kaimiškosios seniūnijos – Šveicarijos ir Užusalių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Jonavos senamiestis – Šv. Jokūbo bažnyčia, Neries krantinė ir pėsčiųjų tiltas.
• Kulvos ozas ir Neries kilpų apylinkės.
• Upninkai, Žeimiai, Bukonys – senieji miesteliai su bažnyčiomis ir dvarvietėmis.
• Jonavos krašto muziejus ir rajono istorijos ekspozicijos.
• Neries ir Šventosios santaka ties Jonava – baidarių maršrutai ir pakrančių takai.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 8 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.