Lietuvoje pirmą kartą prabilo „Leopard“ tankų pabūklai: kariuomenė ruošiasi dideliems pokyčiams

Lietuvoje nuaidėjo istoriniai šūviai: prasideda naujas kariuomenės etapas

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šalies kariai Lietuvos teritorijoje atidengė ugnį iš galingų vokiškų „Leopard“ tankų. Generolo Silvestro Žukausko poligone nuaidėję koviniai šūviai tapo ne eilinėmis pratybomis, o istoriniu momentu Lietuvos kariuomenei. Iki šiol savo tankų bataliono neturėjusi šalis pradėjo naują etapą, kuris iš esmės pakeis jos karines galimybes. Kariuomenės vadovybė neslepia – tai tik pradžia, o didžiausi pokyčiai dar laukia.

Lietuva ruošiasi tam, ko iki šiol neturi nei Latvija, nei Estija – nuosavam tankų batalionui, kurį sudarys 44 modernūs „Leopard 2A8“ tankai. Pirmoji technika Lietuvą turėtų pasiekti 2028 metais, tačiau karių rengimas jau įsibėgėjo. Penktadienį poligone keturios lietuvių įgulos pirmą kartą atliko kovinius šūvius, o vienas tankistų atvirai pripažino, kad pirmasis šūvis sukėlė baimę. Generolai tuo metu kalba apie visiškai naują kariuomenės pajėgumą, kuriam pasirengti prireiks ne vienų metų.

Istorinis momentas poligone: Lietuvos tankistai pirmą kartą atidengė ugnį

Generolo Silvestro Žukausko poligone surengtose pratybose dalyvavo keturios Lietuvos karių tankų įgulos. Naudodamos vokiškus „Leopard 2A6“ tankus, jos atliko manevrus ir kovinius šūvius į taikinius. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius pabrėžė, kad tai yra reikšmingas etapas kuriant iki šiol Lietuvos kariuomenėje neegzistavusį pajėgumą.

„Lietuvos poligone pirmą kartą Lietuvos teritorijoje lietuvių komandos atliko šūvius iš vokiškų tankų. Tai yra ilgo kelio pirmas žingsnis, pirma tokia data, kada mes tikrai galime pasakyti – štai, nuo čia prasideda mūsų tankų bataliono gyvenimas“, – žurnalistams penktadienį sakė N. Stankevičius.

Pasak brigados generolo, šios pratybos svarbios tuo, kad kariai savo gebėjimus išbandė ne teoriniuose užsiėmimuose, o realiomis lauko sąlygomis. „Tai yra lietuvių tankų vieneto pirmieji koviniai žingsniai. Ne administraciniai, ne kažkokie klasėje, o būtent poligone, būtent lauke atlikti koviniai šūviai“, – akcentavo Sausumos pajėgų vadas.

Pirmųjų tankų Lietuva laukia 2028 metais

Nors Lietuvos kariai jau mokosi valdyti „Leopard“ tankus, nuosavos naujosios technikos dar teks palaukti. N. Stankevičiaus teigimu, pirmieji Lietuvai skirti tankai turėtų atvykti 2028 metų antrąjį pusmetį. Iki tol kariuomenė siekia parengti pakankamai specialistų, kurie galėtų iš karto pradėti eksploatuoti atvykstančią techniką.

„Iki to momento turime būti paruošę įgulas, kurios jau pilnai ateinančius tankus ir operuos. Įgulų rengimas yra suderintas su tankų atėjimu“, – aiškino brigados generolas. Jis patikino, kad tankų bataliono kūrimas vyksta pagal numatytą grafiką, o šiuo metu jau užpildyta apie pusė būsimo karinio vieneto etatų. Norinčiųjų tarnauti naujajame batalione, pasak kariuomenės atstovų, netrūksta.

Svarbią vietą šiame procese užima bendradarbiavimas su Vokietijos kariuomene. Pirmieji Vokietijoje parengti Lietuvos tankistai ateityje patys taps instruktoriais ir galės rengti naujas įgulas Lietuvoje. Taip siekiama palaipsniui sukurti savarankišką tankų specialistų rengimo sistemą, kuri būtų reikalinga ne tik bataliono formavimo pradžioje, bet ir ilgalaikiam jo veikimui.

Tankistų rengimas užtrunka mėnesius: laukia dar daugiau įgulų

Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ atstovas, tankų bataliono projekto karininkas majoras Vytis Šciukas atskleidė, kad šiuo metu jau parengtos keturios pilnos Lietuvos tankų įgulos. Jau kitą savaitę turėtų prasidėti dar keturių įgulų rengimas, todėl karių, gebančių valdyti šią sudėtingą techniką, skaičius nuosekliai augs.

„Kol kas viskas yra pagal planą. Mūsų kariai lanko kursus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turime parengtus instruktorius, turime didelę sąjungininkų paramą“, – sakė V. Šciukas.

Tanko įgulos nariu tapti nėra paprasta, nes kiekviena pareigybė reikalauja specialaus pasirengimo. Pasak majoro, bazinis tanko taikytojo, užtaisytojo ir operatoriaus rengimo kursas trunka 12 savaičių. Norint tapti tanko vairuotoju, papildomai reikia keturių savaičių mokymų, o tanko vadui numatytas dar 18 savaičių rengimas.

V. Šciukas pabrėžė, kad Lietuva tankų pajėgumą kuria praktiškai nuo nulio, todėl neužtenka vien įsigyti modernios karinės technikos. Būtina parengti įgulas, instruktorius ir kitus specialistus, užtikrinti jų bendradarbiavimą bei sukurti sąlygas nuolatiniam koviniam rengimui. „Mano pagrindinis tikslas yra, kad šitas vienetas būtų įsteigtas sėkmingai, sklandžiai ir 2030 metais galėtų veikti pagal aukščiausius NATO standartus“, – teigė majoras.

Lietuva turės tai, ko neturi Latvija ir Estija

Sausumos pajėgų vadas N. Stankevičius pabrėžė, kad tankų bataliono atsiradimas reikšmingai pakeis Lietuvos kariuomenės galimybes. Iki šiol Lietuvos kariuomenė tokio vieneto neturėjo, todėl naujasis batalionas suteiks papildomą manevro ir ugnies galią, kuri būtina kuriant sunkiąją mechanizuotąją brigadą.

„Lietuvos kariuomenė tankų bataliono niekada neturėjo. Turime suprasti, kad turėsime didelę manevro ir ugnies galią turintį batalioną, todėl reikalingas pokytis ir mąstyme“, – sakė brigados generolas.

Jo teigimu, tankų batalionas taps vienu iš sunkiosios mechanizuotosios brigados vienetų ir suteiks Lietuvos kariuomenei naujų puolamųjų pajėgumų. Tokia technika leis geriau derinti šarvuotųjų vienetų manevrus ir ugnies paramą, tačiau kartu reikalaus naujų įgūdžių bei kitokio karinių operacijų planavimo.

N. Stankevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Latvija ir Estija tokių tankų batalionų neturi. Todėl Lietuva, įgyvendinusi šį projektą, taps pirmąja iš trijų Baltijos valstybių, turinčia tokio pobūdžio karinį vienetą.

Pirmasis šūvis sukėlė jaudulį: „Nežinai, ko tikėtis“

Istorinėse pratybose dalyvavusiems kariams ši diena buvo ne mažiau svarbi nei kariuomenės vadovybei. Tanko užtaisytojo pareigas atlikęs vyresnysis eilinis Dovydas Vaiciukas pasakojo, kad didžiausią įspūdį jam paliko pirmasis kovinis šūvis, kurį lydėjo natūralus jaudulys.

„Sunkiausia gal buvo pirmas šūvis. Tiksliau ne tai, kad sunkiausia, o pats jaudulys, ta pirmo šūvio baimė, kai nežinai, ko tikėtis“, – prisiminė D. Vaiciukas.

Anksčiau kariuomenėje paramediku tarnavęs karys atskleidė, kad tankisto profesiją pasirinko pirmiausia dėl komandinio darbo. Jo teigimu, tanko įgulos sėkmė priklauso nuo kiekvieno nario gebėjimo tiksliai atlikti savo užduotis ir veikti išvien su kitais.

„Tankas yra kaip vienas organizmas, vienas mechanizmas ir visa komanda turi dirbti kaip vienas mechanizmas. Tai turbūt labiausiai mane ir motyvavo – būti tos komandos dalimi“, – pasakojo karys.

Pusmetis Vokietijoje ir viena svarbiausių pamokų

Vienas pirmųjų Lietuvos tankistų, vyresnysis leitenantas Jurgis Bekampis, per pastaruosius metus Vokietijoje mokymuose praleido apie pusmetį. Karininkas neslėpė, kad galimybė prisidėti prie visiškai naujo Lietuvos kariuomenės pajėgumo kūrimo buvo vienas svarbiausių motyvacijos šaltinių.

„Svarbiausia buvo galimybė pradėti kurti Lietuvos tankų batalioną. Tai buvo varančioji jėga įvykdyti visus kursus, grįžti į Lietuvą, perduoti patirtį ir tą pajėgumą kelti“, – sakė J. Bekampis.

Vis dėlto pirmosios pratybos parodė, kad vien individualaus karių pasirengimo nepakanka. Pasak karininko, vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio uždavinių bus įgulų tarpusavio susidirbimas, nes tankas yra sudėtinga kovos sistema, kurios galimybes galima išnaudoti tik darniai veikiant visai komandai.

„Pagrindinė spraga – reikalingas laikas pasiekti tą pilną pajėgumą, susidirbimą komandoje, kad galėtume pilnai išnaudoti visas tanko galimybes. Tiesiog treniruotis, treniruotis, treniruotis“, – kalbėjo J. Bekampis.

Vien tankų neužteks: šiuolaikiniame mūšio lauke būtina sąveika su dronais

Kalbėdamas apie tankų vaidmenį šiuolaikiniame kare, J. Bekampis pabrėžė, kad net ir moderniausia šarvuotoji technika negali veikti izoliuotai. Tankų efektyvumas priklauso nuo to, kaip jie bendradarbiauja su pėstininkais, artilerija, inžineriniais vienetais ir bepiločių orlaivių sistemomis.

„Nėra vienos mūšio sistemos, kuri galėtų dominuoti mūšio lauke. Tankui, kad atskleistų visas jo galimybes, ugnies galią, manevrą, šarvą, reikalinga derinti veiksmus su kitais kariniais vienetais – pėstininkais, artilerija, inžinieriais, dronais“, – akcentavo karininkas.

Tai reiškia, kad Lietuvos tankų bataliono kūrimas apima gerokai daugiau nei naujos technikos įsigijimą ir karių mokymą šaudyti. Kariuomenei reikės užtikrinti, kad tankai galėtų veikti kartu su kitais vienetais ir būtų tinkamai integruoti į bendrą gynybos sistemą. Būtent tokio pasirengimo siekiama kuriant naująją Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją.

Lietuva įsigis 44 „Leopard 2A8“ tankus

ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės tankų batalionas pradėtas kurti 2024 metais, glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos kariuomenės 93-iuoju tankų batalionu. Šis bendradarbiavimas suteikia Lietuvos kariams galimybę mokytis iš patyrusių sąjungininkų ir ruoštis būsimos technikos naudojimui dar iki jos pristatymo.

Planuojama, kad naujasis Lietuvos tankų batalionas bus apginkluotas 44 Vokietijoje pagamintais pagrindiniais kovos tankais „Leopard 2A8“. Tai naujesnė modifikacija nei „Leopard 2A6“, kuriais Lietuvos karių įgulos atliko pirmuosius kovinius šūvius Generolo Silvestro Žukausko poligone.

Tankų bataliono kūrimas yra Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos vystymo dalis, o jo pajėgumai prisidės prie Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ transformacijos į sunkiąją brigadą. Pagal šiuo metu numatytą grafiką pirmieji tankai Lietuvą turėtų pasiekti 2028 metų antrąjį pusmetį, o 2030 metais siekiama turėti pagal aukščiausius NATO standartus veikiantį tankų vienetą.

Penktadienį atlikti pirmieji koviniai šūviai žymi tik šio kelio pradžią, tačiau Lietuvos kariuomenei tai istorinis momentas. Iki šiol neturėjusi tankų bataliono, Lietuva pradeda formuoti pajėgumą, kuris ateityje taps svarbia sunkiosios brigados ir visos šalies gynybos sistemos dalimi.