Viduriavimas: kada jis normalus ir kada kreiptis į gydytoją

Viduriavimas dažnai pradedamas laikyti pavojingu per anksti arba, priešingai, ignoruojamas per ilgai. Pagrindinis orientyras yra trukmė ir skysčių likutis organizme. Suaugusiesiems vandeningos išmatos, kartojasi tris ir daugiau kartų per parą, paprastai praeina per 5-7 dienas, o vėmimas, jei jis būna, nurimsta per 1-2 dienas. Tokius terminus nurodo Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ir šios šalies klinikinių gairių institutas NICE.

Todėl ketvirtą ar penktą dieną skystos išmatos dar nėra nenormalios, jei žmogus geria, šlapinasi ir bendrauja kaip įprastai. Nerimauti verta tada, kai trukmė ilgėja arba pradeda trūkti skysčių.

Kiek dienų viduriavimas dar laikomas įprastu

Medicinoje viduriavimas skirstomas pagal trukmę. Iki 14 dienų jis vadinamas ūminiu. Jei trunka ilgiau, jis laikomas užsitęsusiu, o besitęsiantis kelias savaites jau yra lėtinis, ir jo priežasčių ieškoma tyrimais.

Praktinė taisyklė paprasta. Jei per savaitę nepagerėja, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Jei viduriuojama ilgiau nei dvi savaites, kreiptis būtina. Vemiant ilgiau nei dvi dienas arba nesilaikant net gurkšnio skysčių, pagalbos taip pat reikia, nurodo NHS.

Kodėl pirmiausia pykina, o paskui pradeda viduriuoti

Kai viduriavimas ir vėmimas prasideda kartu, tai beveik visada ūmus gastroenteritas. Taip vadinama virusų ar bakterijų sukelta skrandžio ir žarnyno infekcija. Dažniausiai kaltas virusas: vaikams rotavirusas, visoms amžiaus grupėms norovirusas.

Tipinė eiga tokia. Pirmiausia pykina ir pradedama vemti. Po kelių valandų prisideda skystos išmatos ir pilvo spazmai, gali pakilti nedidelė temperatūra. Vėmimas paprastai aprimsta pirmas.

Infekcija plinta per nešvarias rankas, užterštą maistą, vandenį ir tiesiogiai nuo sergančiojo. Todėl šeimoje dažnai suserga keli žmonės iš eilės. Dauguma atvejų yra virusiniai ar maisto sukelti, ir jiems nereikia nei antibiotikų, nei vaistų viduriavimui stabdyti.

Kodėl pavojingas ne pats tuštinimasis, o prarandami skysčiai

Skystos išmatos ir vėmimas iš organizmo išplauna vandenį bei druskas. Kai skysčių trūksta, tai vadinama dehidratacija. Ji yra pagrindinė viduriavimo komplikacija. Kai vemiama, skysčiai prarandami iš abiejų pusių, o išgerti jų pavyksta sunkiai.

Greičiausiai dehidratuoja maži vaikai, vyresni žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis. Kaip rašo Firmus Medicus, „svarbiausia yra ne sustabdyti viduriavimą, o nepalikti kūno be skysčių ir druskų“.

Paprasčiausias rodiklis namuose yra šlapimas. Jei žmogus šlapinasi kaip įprastai ir šlapimas šviesus, skysčių pakanka. Tamsus, nemalonaus kvapo šlapimas arba retesnis šlapinimasis yra pirmas skysčių trūkumo požymis. Mažiems vaikams požymis yra mažiau šlapių sauskelnių nei įprastai. NICE gairėse minimi ir sausos gleivinės, įdubusios akys, irzlumas bei mieguistumas.

Ką daryti namuose, kai skysčių pradeda trūkti

Pagrindinis gydymas yra skysčiai. Kaip rašo Firmus Medicus, „geriausias pasirinkimas viduriuojant yra vaistinėje parduodami rehidratacijos milteliai (ORS)“. Juos reikia ištirpinti švariame vandenyje pagal lapelį. Gerti reikia mažais, bet dažnais gurkšniais, nes didesnis kiekis gali išprovokuoti vėmimą.

Jei po gėrimo vėl vemiama, gerti nenustojama. Dalis skysčių vis tiek įsisavinama, todėl bandoma dar mažesnėmis porcijomis. Namie „savo“ sūraus ir saldaus tirpalo gaminti nerekomenduojama: per mažas ar per didelis druskos bei cukraus kiekis situaciją gali pabloginti. Jei miltelių nėra, tinka vanduo ar silpna arbata, o ORS reikia įsigyti kuo greičiau.

Sulčių, kolos ir kitų gaiviųjų gėrimų viduriuojant vengiama. Juose mažai natrio, daug cukraus, o tas cukrus žarnyne sulaiko vandenį ir viduriavimą gali sustiprinti. Taip rašo NHS ir NICE. Sportiniai bei energiniai gėrimai ORS taip pat nepakeičia.

Badauti nereikia. Dabartinėse gairėse griežta dieta nebėra pagrindinė. Valgyti galima, kai pavyksta: virtus ryžius, bulves, makaronus, duoną, košę, bananą, liesą mėsą ar jogurtą. Vengiama riebaus, aštraus ir kepto maisto, taip pat didelių alkoholio ir kavos kiekių. Prisiversti valgyti nebūtina, svarbiau gerti.

Kada aiškiai laikas pasitarti su specialistu, apibūdinta šaltinyje, kuriame aprašoma, kada dėl viduriavimo kreiptis į gydytoją. Suaugusiems ir vyresniems nei penkerių metų vaikams pagalba reikalinga tą pačią ar kitą dieną, jei dehidratacijos požymiai nepraeina išgėrus ORS, nuolat vemiama ir skysčiai nesilaiko, išmatose yra kraujo arba jos juodos, o viduriuojama ilgiau nei 7 dienas.

Kuo kūdikis ir vaikas skiriasi nuo suaugusiojo

Vaikai skysčių netenka greičiau, nes jų organizmo atsargos mažesnės. Principai tie patys: ORS, nenutraukiamas maitinimas ir jokių vaistų viduriavimui stabdyti. Žindomo kūdikio žindymas nenutraukiamas. Kūdikiui, maitinamam mišiniu, jis duodamas įprastos koncentracijos, neskiedžiamas.

Kūdikį, kuris viduriuoja ir vemia, gydytojui reikia rodyti tą pačią dieną. Tai ypač svarbu, jei jis atsisako žįsti ar gerti, turi mažiau šlapių sauskelnių, jo momenėlis įdubęs, jis verkia be ašarų ar neįprastai mieguistas. Karščiuojantį iki 3 mėnesių kūdikį (nuo 38 °C) reikia skubiai parodyti gydytojui.

Nėščiosioms, vyresniems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ar širdies liga, vartojantiems diuretikus ir turintiems nusilpusį imunitetą skysčių trūkumas atsiranda greičiau. Jiems kreiptis reikia anksčiau.

Kada vaistų nereikia ir kada skambinti 112

Dažna klaida yra bandymas kuo greičiau sustabdyti viduriavimą tablete. NICE vaikams vaistų nuo viduriavimo neduoti, o NHS jų nerekomenduoja jaunesniems nei 12 metų. Suaugusieji gali vartoti loperamidą, jei išmatose nėra kraujo ir nėra karščiavimo, laikydamiesi lapelio. Jei per 48 valandas nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją. Antibiotikai virusinės infekcijos nepagydo ir skiriami tik išimtiniais atvejais.

Skambinti 112 reikia, jei žmogus nereaguoja, sunku jį prikelti, jis alpsta ar ištiko traukuliai. Pavojaus ženklai yra blyški ar marmuriška oda, šaltos rankos ir kojos, labai greitas silpnas pulsas. Taip pat skambinama, kai kūdikis ar vaikas nebegeria ir yra apsnūdęs, vemiama krauju ar žalsvu skysčiu, o pilvo skausmas stiprus ir nuolatinis.

Po ligos nuo darbo, darželio ar mokyklos verta pasilikti namuose dar bent 48 valandas po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo, nes virusai plinta dar kelias dienas. Šią taisyklę nurodo ir NICE, ir NHS. Prieš valgį ir po tualeto reikia plauti rankas su muilu, nesidalyti rankšluosčiais, dezinfekuoti tualetą ir rankenas.