Druskininkų savivaldybė: laikinoji merė, gyventojai, kurortas, seniūnijos ir naujienos

Kas yra Druskininkų savivaldybė

Druskininkų savivaldybė yra pietų Lietuvoje, abipus Nemuno, prie Baltarusijos ir Lenkijos pasienio regiono. Ją sudaro Druskininkų kurortas, du miesteliai – Viečiūnai ir Leipalingis – bei apie 60 kaimų. Dabartinėmis ribomis savivaldybė sukurta 1999 m., kai prie Druskininkų miesto prijungtos gretimos Lazdijų ir Varėnos rajonų dalys.

Druskininkai – vienas žinomiausių Lietuvos SPA ir sveikatinimo kurortų, garsėjantis mineraliniais šaltiniais, gydomuoju purvu, pušynais ir ištisus metus veikiančia infrastruktūra: vandens parku, uždaru slidinėjimo kompleksu ir lynų keliu per Nemuną.

Druskininkų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Pagal turistų skaičių Druskininkai yra trečia Lietuvos savivaldybė po Vilniaus ir Palangos: 2025 m. apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 445 tūkst. svečių – maždaug 22 kiekvienam gyventojui. Tai lemia ir savivaldybės išlaidų struktūrą: ekonomikai (keliams, kurorto infrastruktūrai, turizmo projektams) skiriama apie 21 % biudžeto – ketvirta didžiausia dalis šalyje, o socialinei apsaugai – viena mažiausių.

Druskininkai ilgus dešimtmečius buvo siejami su vienu vadovu – Ričardu Malinausku, kuris savivaldybei vadovavo daugiau kaip du dešimtmečius, o 2023 m. išrinktas su savo politinio komiteto „Už Druskininkus“ sąrašu, laimėjusiu 17 iš 25 tarybos vietų. 2026 m. rugsėjį Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl prekybos poveikiu, VRK jo mero įgaliojimus panaikino. Kadangi iki eilinių rinkimų liko mažiau nei metai, naujo mero rinkimai nerengiami: rugsėjo 21 d. taryba laikinai eiti mero pareigas pavedė tarybos narei Violetai Grigorienei.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Iki 2026 m. rugsėjo savivaldybės meras buvo Ričardas Malinauskas (politinis komitetas „Už Druskininkus“). Jo įgaliojimai panaikinti 2026 m. rugsėjo 17 d., įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rinkimų mero pareigas laikinai eina tarybos narė Violeta Grigorienė.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Politinis komitetas „Už Druskininkus“ – 17
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2
• Lietuvos socialdemokratų partija – 2
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 4,5 % – nuo 20 779 iki 19 837. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 14-ą vietą tarp 60. Daugiau nei pusė gyventojų – 64,3 % – gyvena miestuose (šalyje – 68,5 %).

Vaikai iki 15 metų sudaro 12,8 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 27,0 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 100 vaikų (5,0 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –187. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –57, iš jų vidaus migracijos saldo – –87.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 117 € (neto – 1 336 €). Tai 81 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 35-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 11,6 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 7,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 14-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 9,9 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 739 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 903 ūkio subjektai – 45,5 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 8 730 samdomų darbuotojų, arba 440 tūkstančiui gyventojų.

Druskininkų ekonomika – kurortas: sanatorijos, reabilitacijos ir SPA centrai, viešbučiai, maitinimas, pramogos ir konferencijos. Darbo vietų tūkstančiui gyventojų čia daugiau nei daugumoje savivaldybių, o registruotas nedarbas (7,9 %) mažesnis už šalies vidurkį. Vis dėlto vidutinė alga (apie 2 117 eurų 2026 m. II ketv.) yra žemiau šalies vidurkio – paslaugų sektoriaus atlyginimai mažesni nei pramonės ar finansų.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 52,8 mln. eurų pajamų – 2 663 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 18). Palyginti su 2021 m. (35,8 mln. eurų), pajamos išaugo 48 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 48,6 % pajamų, valstybės dotacijos – 35,6 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 56,9 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (39,0 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (21,0 %), socialinei apsaugai (11,4 %).

Geografija ir gamta

Savivaldybė išsidėsčiusi Dainavos lygumoje, kur Nemunas suka į šiaurę; pietuose plyti Nemuno slėnio išplatėjimas Raigardas, garsus legenda apie nugrimzdusį miestą. Iš rytų į Nemuną įteka Ratnyčėlė. Savivaldybėje telkšo 49 ežerai, didžiausi – Aviris, Juodasis ir Baltasis Bilsai, Grūtas, Vilkas ir Latežeris. Rytinę dalį dengia Dainavos girios pušynai.

Ribojasi su Varėnos rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Elektrėnų savivaldybė, Visagino savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė.

Istorija

Druskininkų mineraliniai šaltiniai minimi nuo XVIII a., o 1837 m. vietovė oficialiai paskelbta gydomąja. XIX–XX a. čia kūrėsi gydyklos ir vilos; Druskininkuose užaugo dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. 1953 m. Druskininkai tapo respublikinio pavaldumo miestu, 1995 m. sudaryta Druskininkų miesto savivaldybė, o 1999 m. gruodžio 21 d., prijungus Leipalingio, Viečiūnų ir gretimas vietoves, – dabartinė Druskininkų savivaldybė, veikianti nuo 2000 m.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Savivaldybėje yra dvi seniūnijos – Viečiūnų ir Leipalingio, apimančios kaimiškąsias teritorijas. Druskininkų miesto gyventojus aptarnauja savivaldybės administracija. Didžiausios gyvenvietės po kurorto – Viečiūnai, Leipalingis ir Neravai.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus – menininko šeimos namai Druskininkuose.
• Grūto parkas – sovietinių skulptūrų ekspozicija Grūto kaime.
• Gydyklų ir K. Dineikos sveikatingumo parkai, mineralinių šaltinių biuvetės ir Nemuno krantinė.
• Snow Arena ir lynų kelias per Nemuną, vandens parkas.
• Antano Česnulio skulptūrų parkas Naujasodėje ir miško muziejus „Girios aidas“.
• Raigardo slėnis – kraštovaizdžio draustinis su apžvalgos aikštele.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 2 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vilniaus al. 18, LT-66119, Druskininkai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.