Gynybai kitąmet – per 4,8 mlrd. eurų: ministras tikina, kad divizijos terminas lieka 2030 m.

Vyriausybė, svarstydama kitų metų biudžetą, pritarė, kad krašto apsaugai būtų skirta kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai skiriama 5,38 proc. BVP, tad procentinė dalis mažėja. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas penktadienį tvirtino, kad divizijos išvystymo terminas dėl to nesikeičia, tačiau gali keistis tai, kokia ginkluote ji bus aprūpinta.

Procentas mažesnis, o eurai – ne

BVP – tai visų šalyje per metus pagamintų prekių ir paslaugų vertė. Todėl gynybos dalis nuo BVP ir suma eurais nėra tas pats dalykas. Ministras pabrėžė, kad kitų metų finansavimas absoliučiais skaičiais nemažėja.

„Jis absoliučiais skaičiais nėra mažesnis negu šių metų. Tai yra pagrindinis tikslas, kad mes galėtume turėti tąsą darbų, kuri yra labai svarbi“, – sakė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras (15min).

Šaltiniuose nurodoma, kad eurais kitų metų suma yra šiek tiek mažesnė, nei buvo numatyta, tačiau tikslių palyginamųjų skaičių nėra, todėl jų neskaičiuojame. Verta žinoti ir tai, kad tai dar ne galutinis biudžetas: Vyriausybės pritarimas yra tik vienas jo rengimo etapų.

Divizija: 2030-ųjų terminas ir 5–6 proc. tikslas

Pernai sausį gynybos pareigūnai sutarė vystyti diviziją dėl išaugusios Rusijos grėsmės. Divizijai pasiekti 2026–2030 metais numatyta skirti 5–6 proc. BVP. Kitų metų 5 proc. patenka į šio intervalo apatinę ribą. Iš turimos informacijos neaišku, ar šie du ketinimai laikomi pilnai suderintais, nors kritikų nuomone, įsipareigojimas nevykdomas.

„Divizijos išvystymo terminas iki 2030 metų nesikeičia“, – teigė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras (15min).

Pasak ministro, keisis ne planai, o jų įgyvendinimo būdai:

„Planai nesikeičia. Tačiau pobūdis ir, sakykime, konceptas, kaip tuos planus įgyvendinti ir kokiomis priemonėmis, jis peržiūrimas yra nuolat“, – sakė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras (15min).

Kodėl gali būti renkamasi ne pati moderniausia ginkluotė

Didžiausia terminų rizika, pasak ministro, yra ne pinigai, o gamintojų galimybės. Dalis projektų jau užsitęsė iki metų pabaigos dėl derinimų su gamyklomis ir pramonės atstovais.

„Mes ir dabar turime projektus metų pabaigoje – jie jau užsitęsė iki metų pabaigos dėl įvairių derinimų, dėl derinimo su gamyklomis, dėl derinimo su pramonės atstovais. Jų gebėjimas pristatyti viską laiku šiandien yra ganėtinai ribotas. Ir kai mes užsakome naujus radarus, naują ginkluotę, ji neatvyksta per pusmetį. Ji atvyksta per metus, dvejus, nors mes norėtume per pusmetį“, – sakė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras (15min).

Todėl prioritetas – ginkluotė, kuri gali atvykti greitai. Ministras aiškino, kad nebūtinai verta rinktis pačią moderniausią techniką, kuri dar yra prototipinio lygio.

„Tik, žinot, yra galimybė, kokia ginkluote tai vystysim. Ir šioje vietoje, man atrodo, mums svarbiausia yra sutarti, kad svarbu įsigyti tą ginkluotę, kuri greitai galėtų atvykti, ir nebūtinai gal visada žiūrėti į pačią moderniausią, kuri dar yra prototipinio lygio. Todėl čia mes tą balansą ir turėsime surasti“, – sakė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras (15min).

Kokia konkreti ginkluotė bus perkama ir kas tiksliai keisis, kol kas neskelbiama. Nenurodyta ir tai, kurie projektai yra užsitęsę.

Oro gynyba – pirmoje vietoje

Vienintelę konkrečią sritį ministras įvardijo aiškiai: oro gynyba. Planuojama kurti vieningą oro gynybos sistemą.

„Ypač didelį dėmesį toliau kreipsime oro gynybos apsaugai, būtent – vieningos oro gynybos sistemos kūrimui, ko nebuvo daroma anksčiau“, – sakė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras (15min).

Paprastam gyventojui tai reiškia, kad didžioji dalis dėmesio bus skiriama apsaugai nuo skrydžių iš oro, o ne vien sausumos pajėgoms. Dėl papildomų lėšų ministras kalbėjo atsargiai: „galbūt dar rasime papildomus sprendimus“. Ar jų tikrai bus rasta, nenurodoma.

Ką tai gali reikšti piniginei

Oficialiuose pareiškimuose nėra nurodyta, kad gynybos finansavimas lems naujus mokesčius ar kainų pokyčius, todėl to teigti negalima. Apie spaudimą biudžetui jau kalbėjo ir premjeras: jo teigimu, kitąmet deficitas greičiausiai viršys 3 proc. BVP, nes reikia ir gynybai, ir pensijoms, vaiko pinigams, mokytojų atlyginimams. Plačiau – straipsnyje apie deficitą. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad simbolinių 5 proc. nepakaks.

Kas laukia biudžeto

Vyriausybės pritarimas nėra paskutinis žingsnis: kitų metų biudžetą dar turės svarstyti ir tvirtinti Seimas. Tikslios svarstymo datos šaltiniuose nėra, todėl jos nenurodome. Skaičiai gali keistis, kol galutinį sprendimą priims parlamentas.