Ragamuffin (ragamafinas): didelė švelni kelių katė – kilmė, skirtumai nuo ragdolo ir priežiūra

Jei ragdolas jums patinka, bet norėtumėte, kad katė galėtų būti bet kokios spalvos, susipažinkite su ragamafinu. Tai didelė, sunkių kaulų, pusiau ilgaplaukė katė su pliušiniu kailiu, primenančiu triušio, didelėmis riešuto formos akimis ir putliomis ūsų pagalvėlėmis, kurios suteikia veidui saldžią išraišką. CFA rašo, kad ragamafinai „sukurti glaustis“. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite ragamafino (angl. Ragamuffin) kilmę, skirtumus nuo ragdolo, būdą ir priežiūrą.

Kilmė	JAV, iš Ann Baker IRCA kačių
Pripažinimas	UFO ir ACFA 1994 m.; CFA registras 2003 m., čempionų statusas 2011 m.; GCCF; FIFe – nepripažįsta
Svoris	patinai iki ~9 kg, patelės iki ~6,8 kg
Kūnas	stačiakampis, plati krūtinė, sunkūs kaulai
Galva	platus modifikuotas pleištas, apvalūs kontūrai, nosies įduba
Kailis	pusiau ilgas, tankus, šilkinis, pliušinis
Spalvos	visos spalvos ir raštai, su balta ar be jos
Akys	didelės, riešuto formos, bet kokios vientisos spalvos
Kailio priežiūra	1–2 kartus per savaitę

Ragamafinas ir ragdolas – bendros šaknys, skirtingi keliai

Ragamafinų istorija neatsiejama nuo ragdolų. 7-ajame dešimtmetyje Kalifornijoje Ann Baker išvedė ragdolus, užregistravo pavadinimus „Ragdoll“ ir „Cherubim“ kaip prekės ženklus ir įkūrė savo IRCA registrą su griežtomis taisyklėmis. Ragdolų veislė remiasi IRCA linijomis, vystytomis 1971–1975 m., o ragamafinų pagrindu tapo platesnis „Cherubim“ kačių būrys, vystytas 1971–1994 m., įskaitant „Miracle Ragdolls“, „Honey Bears“ ir „Maxamillion“ linijas.

1994 m. grupė IRCA veisėjų, nepatenkintų didėjančiais apribojimais, pasitraukė ir sukūrė savo programą. Kadangi senųjų pavadinimų naudoti negalėjo, kates pervadino ragamafinais. Siekdami geresnės sveikatos ir genetinės įvairovės, veisėjai ribotai kryžmino su ilgaplaukėmis naminėmis katėmis, atitinkančiomis standartą, vėliau – su persais. Pirmoji pilną čempionų statusą suteikė UFO organizacija, tais pačiais metais – ACFA, o CFA ragamafinus priėmė 2003 m. ir čempionų statusą suteikė 2011 m.

Visos spalvos ir riešuto formos akys

Akivaizdžiausias skirtumas nuo ragdolo – spalvos. Ragdolai visada turi tamsias žymes, o ragamafinai gali būti bet kokios spalvos ir rašto: vientisi, rainos, dėmėti, su baltais lopais, juodi, melsvi, raudoni, kreminiai, šokoladiniai, alyviniai, cinamono ar mišrūs. CFA ir GCCF tamsiažymius ragamafinus leidžia registruoti ir veisti, bet ne rodyti parodose. Akys gali būti bet kokios vientisos spalvos, kai kurių – skirtingos. Kačiukai paprastai gimsta balti, o raštas išryškėja augant.

Kūnas stačiakampis, plačios krūtinės ir pečių, su raumeningais, tokiais pat plačiais kaip pečiai užpakaliais; pilvo apačioje laukiama riebalų raukšlės. Galva – platus modifikuotas pleištas su apvalia kakta, trumpu snukiu ir aiškia nosies įduba. Kailis tankus, šilkinis, aplink kaklą ir veido kraštus ilgesnis, sudarantis apykaklę. Standarte pabrėžiama, kad ragamafino akys didelės, apvalios, riešuto formos, o ragdolo – siauresnės, migdolo formos.

Būdas: tikras kelių kačiukas

CFA rašo, kad ragamafinai garsėja labiau mielumu nei ypatingu protu, nors ir nėra kvaili: noriai įtinka šeimininkui, todėl daug jų išmoksta vaikščioti su petnešomis, kai kurie – atnešti žaislus. Nors jie gali būti žaismingi, dauguma laimingiausi atlikdami „kelių katės“ vaidmenį ir valandų valandas glausdamiesi prie mylimo žmogaus.

Ragamafinai labai sukalbami, todėl puikiai tinka šeimoms su mažais vaikais ir vieniems gyvenantiems žmonėms. Jie pasitiki kitais ir mėgsta šunų bei kitų kačių draugiją, tačiau kadangi retai būna agresyvūs, juos reikia atsargiai supažindinti, kad kiti gyvūnai jų neužguitų. Kalbasi draugiškai, bet nėra itin kalbūs.

Sveikata: tvirta veislė su bendrais kačių testais

CFA pažymi, kad dėl įvairios kilmės ragamafinai paprastai tvirti ir sveiki, veislei būdingų genetinių ligų nežinoma. Vis dėlto visoms katėms pasitaikančias paveldimas ligas – hipertrofinę kardiomiopatiją ir policistinę inkstų ligą – veisėjai tikrina genetiniais testais. Kadangi ragamafinai susiję su ragdolais, verta paklausti ir apie HCM testus, o dėl persų kraujo – apie PKD. Didelės, ramios katės lengvai nutunka, todėl porcijas būtina kontroliuoti.

Priežiūra: šukos 1–2 kartus per savaitę

• Kailis. CFA nuomone, ilgas kailis atsparus vėloms, todėl užtenka 1–2 kartus per savaitę iššukuoti ilgadantėmis šukomis. Maudyti paprastai nereikia.
• Svoris. Sverkite porcijas ir kasdien žaiskite su meškere ar kamuoliukais.
• Erdvė. Dideliam katinui – platūs guoliai, tvirti stovai ir didelis tualetas.
• Saugumas. Pasitikinčiam, neagresyviam ragamafinui saugiausia gyventi namuose ar aptvertame balkone.

Ragamafinas, ragdolas ir Birmos katė

Požymis	Ragamafinas	Ragdolas	Birmos katė
Spalvos	visos	tik su tamsiomis žymėmis	žymės su baltomis letenomis
Akys	bet kokios vientisos spalvos	mėlynos	mėlynos
Kailis	pliušinis	šilkinis arba pliušinis	šilkinis
FIFe	nepripažįsta	pripažįsta	pripažįsta

Kasdienybė su stambia ir ramia kate

Iki 9 kg sverianti katė namuose reikalauja kitokių daiktų nei vidutinė: didelės, žemo krašto kraiko dėžės, tvirto, prie sienos pritvirtinto draskyklės stovo ir plataus gulto. Kadangi ragamafinai ramūs ir mažiau juda nei aktyvios veislės, porcijas verta sverti, o žaisti su jais kasdien bent kelias trumpas sesijas – tai padeda išlaikyti formą. Ramus būdas nereiškia, kad katė mėgsta vienatvę: ilgai būnant ne namie, jai geriausia kompanija – kita draugiška katė.

Kaip išsirinkti ragamafino kačiuką

Ragamafinų dar nedaug, todėl kačiuko gali tekti ieškoti užsienyje. Kadangi FIFe veislės nepripažįsta, Europoje ragamafinai registruojami kitose organizacijose, pavyzdžiui, CFA ar GCCF, – paklauskite, kokie dokumentai bus išduoti. Paprašykite tėvų HCM ir PKD testų rezultatų. Atminkite, kad kačiukas gimsta šviesus, o tikrasis raštas išryškės vėliau. Lietuvoje privalomą ženklinimą ir registraciją aptarėme gido įžangoje.

Giminingą veislę rasite ragdolo kortelėje, o kitą didelę švelnią pusiau ilgaplaukę – meinkūno aprašyme.