Sveikatos apsaugai – beveik 4,9 mlrd. eurų: žada daugiau paslaugų ir trumpesnes eiles pas gydytojus

Sveikatos sistemai – šimtai milijonų papildomai

Milijardai eurų sveikatos apsaugai, o pacientai vis dar priversti laukti eilėse pas gydytojus. Kitąmet valdžia žada pokyčius – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas išaugs net 554 mln. eurų, o papildomos lėšos turėtų padėti trumpinti eiles ir užtikrinti daugiau medicinos paslaugų. Tačiau tai dar ne viskas: nuo 2027 metų keisis ir gydymo įstaigų finansavimo taisyklės, kurios palies tiek valstybines ligonines, tiek privačias klinikas.

Apie 2027 metų sveikatos apsaugos finansavimo planus ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

Pristatytame biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui, jų prieinamumui regionuose ir galimybei gydymo įstaigoms suteikti daugiau paslaugų, nei numatyta jų sutartyse su ligonių kasa.

Biudžetas didės 554 mln. eurų

Sveikatos apsaugos ministro L. Kukuraičio teigimu, kitų metų PSDF biudžeto pajamos turėtų siekti 4,86 mlrd. eurų – 12,9 proc. daugiau nei 2026 metais.

„Milijonais tai atrodytų, kad tai 554 mln. eurų papildomai įplaukos į biudžetą. Tai tikrai yra didžiulis pasiekimas, didinant pajamas sveikatos apsaugos sistemai“, – kalbėjo ministras.

Planuojamos fondo išlaidos sudarytų 4,76 mlrd. eurų. Tai 10,5 proc. daugiau nei šiais metais.

Vis dėlto ministras pabrėžė, kad didesnis finansavimas dar nereiškia, jog Lietuva pasiekė kitų Europos valstybių sveikatos apsaugos finansavimo lygį.

Pasak L. Kukuraičio, Lietuvos sveikatos sistema vis dar finansuojama maždaug trečdaliu mažiau, nei reikėtų vertinant Europos vidurkį.

Dėl šios priežasties, jo teigimu, būtina nuosekliai didinti finansavimą, kad pacientai Lietuvoje galėtų gauti panašios apimties ir kokybės paslaugas kaip kitose regiono valstybėse.

Daugiau pinigų paslaugoms, kurių pacientai laukia ilgiausiai

Didžiausia PSDF biudžeto išlaidų dalis – 3,41 mlrd. eurų – būtų skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Palyginti su šiais metais, šiam tikslui numatoma beveik 357 mln. eurų daugiau.

Papildomas finansavimas pirmiausia būtų nukreiptas į tas sveikatos priežiūros sritis, kuriose paslaugų trūksta, o pacientams tenka laukti ilgiau.

„Papildomos lėšos bus skiriamos paslaugų plėtrai, ypač toms paslaugoms, kurių trūksta, kur matome, kad eilės yra didesnės“, – sakė L. Kukuraitis.

Vienas numatomų sprendimų – sudaryti galimybes viešosioms gydymo įstaigoms teikti daugiau vadinamųjų viršsutartinių paslaugų.

Tai yra paslaugos, kurių gydymo įstaiga suteikia daugiau, nei iš pradžių numatyta jos sutartyje su ligonių kasa.

Papildomas jų apmokėjimas leistų įstaigoms priimti daugiau pacientų, jeigu jos turi tam reikalingų specialistų ir kitų išteklių.

Vis dėlto konkretus poveikis pacientų laukimo laikui priklausys ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo gydymo įstaigų galimybių suteikti daugiau paslaugų.

Rezerve – dar 100 mln. eurų

Planuojama, kad apie 100 mln. eurų papildys PSDF rezervą.

Šias lėšas būtų galima panaudoti būtinoms viršsutartinėms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Pasak ministro, tai suteiktų papildomų galimybių didinti pacientams teikiamų paslaugų apimtį.

„100 mln. esančių rezerve kaip galimybė naudoti juos viršsutartinėms paslaugoms iš tiesų atidaro mums dar daugiau galimybių daryti išlaidas (…) ir suteikti daugiau paslaugų pacientams, ypač tų, kurių labiausiai reikia“, – teigė L. Kukuraitis.

Ministras taip pat nurodė, kad 2026 metais viršsutartinėms sveikatos priežiūros paslaugoms planuojama skirti apie 170 mln. eurų.

Tai rodo, kad papildomai suteikiamų paslaugų apmokėjimas jau yra svarbi sveikatos priežiūros finansavimo dalis, o kitąmet šiai sričiai numatoma daugiau finansinio lankstumo.

Regionų ligoninėms – naujas finansavimo modelis

Dar viena svarbi numatomų pokyčių kryptis – sveikatos priežiūros paslaugų išsaugojimas regionuose.

Tam planuojama skirti apie 50 mln. eurų baziniams mokėjimams.

Šiuo metu dalis gydymo įstaigų finansavimo tiesiogiai priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus. Tačiau regionuose, kur gyventojų mažiau, toks modelis ne visada leidžia užtikrinti svarbių skyrių veiklą.

Siūlomi baziniai mokėjimai reikštų, kad tam tikrą finansavimą gydymo įstaiga gautų už pačios būtinos paslaugos prieinamumo užtikrinimą, o ne vien už faktiškai suteiktas paslaugas.

„Baziniai mokėjimai, tai reiškia mokama ne pagal paslaugas, bet duodama suma pagal tai, kad egzistuoja konkretus skyrius. Tai leidžia išlaikyti pagrindines paslaugas ir papildomai tada už paslaugas mokama“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.

Tokiu būdu būtų siekiama išlaikyti svarbias sveikatos priežiūros paslaugas ir ten, kur pacientų srautai nėra dideli, tačiau gyventojams būtina galimybė gauti medicinos pagalbą.

Šiam modeliui įgyvendinti reikalingos prezidento Gitano Nausėdos Seimui pateiktos įstatymo pataisos.

Jomis siūloma įteisinti mišrų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimą: gydymo įstaigos gautų ir mokėjimus už suteiktas paslaugas, ir papildomą fiksuotą metinį finansavimą tam tikrų paslaugų prieinamumui užtikrinti.

Vien iškabos ant durų nepakaks

VLK direktorius G. Bendorius pabrėžė, kad baziniai mokėjimai nebus automatiškai skiriami visoms gydymo įstaigoms.

Norint gauti tokį finansavimą, reikės atitikti nustatytus reikalavimus, pirmiausia susijusius su personalo skaičiumi ir galimybe realiai teikti paslaugas.

„Vien tai, kad ant durų bus užrašyta pediatrinis skyrius, nereiškia, kad ligonių kasos sumokės pilną bazinį mokėjimą“, – sakė G. Bendorius.

Pasak jo, gydymo įstaiga turės užtikrinti pakankamą gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų skaičių visą parą.

Tai reiškia, kad vien formaliai išlaikyti skyrių nepakaks – įstaiga turės būti pasirengusi iš tikrųjų suteikti pacientams reikalingą pagalbą.

Tokiais reikalavimais siekiama, kad papildomas finansavimas būtų susietas su realiu paslaugų prieinamumu ir pacientų saugumu.

Gydytojams – didesnis dėmesys gydymo rezultatams

Pristatant kitų metų finansavimo kryptis taip pat pranešta apie planus indeksuoti bazines sveikatos priežiūros paslaugų kainas.

Be to, numatoma plėsti apmokėjimą už gerus gydymo rezultatus.

VLK vadovo teigimu, tai atitinka tarptautinę tendenciją sveikatos priežiūros sistemoje daugiau dėmesio skirti ne tik suteiktų paslaugų skaičiui, bet ir jų rezultatams.

„Čia bendra pasaulio tendencija – verte grįsta medicina ir bandymas mokėti už gerus rezultatus, paskatinti tuos gydytojus, konkrečiai šeimos gydytojus, kurie pasiekia gerų gydymo rezultatų“, – sakė G. Bendorius.

Tokiu modeliu siekiama skatinti gydymo kokybę ir efektyvumą, o finansines paskatas labiau susieti su pacientų sveikatos rezultatais.

Tačiau konkrečios papildomo apmokėjimo sąlygos ir jo taikymo apimtis pateiktoje informacijoje nedetalizuojamos.

Nuo 2027 metų keisis ir privačių klinikų finansavimo tvarka

Svarbūs pokyčiai laukia ir gydymo įstaigų finansavimo iš PSDF lėšų.

Nuo 2027 metų įsigalios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, pagal kurias skirstant fondo lėšas prioritetas bus teikiamas valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.

Pagal naująją tvarką VLK sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negalės užtikrinti kitos įstaigos.

Tai reikš, kad viešasis sektorius įgis aiškesnį prioritetą sudarant PSDF lėšomis finansuojamų paslaugų sutartis.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila tokį sprendimą grindė viešųjų gydymo įstaigų vaidmeniu užtikrinant sveikatos priežiūros sistemos veikimą.

„Viešasis sektorius yra mūsų sveikatos sistemos stuburas ir tinkamas finansavimas iš tikrųjų jam privalomai turi būti skirtas, nes viešasis sektorius užtikrina paslaugų teikimą krizių atveju“, – kalbėjo A. Busila.

Jo teigimu, viešosios gydymo įstaigos teikia paslaugas visiems pacientams, o privatus sektorius turėtų papildyti jų veiklą.

Ligoninės tikina galinčios priimti daugiau pacientų

Spaudos konferencijoje dalyvavę gydymo įstaigų vadovai taip pat išreiškė pasirengimą didinti paslaugų apimtį.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius ir Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė teigė, kad viešasis sektorius yra pasirengęs suteikti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų.

Vis dėlto, nors kitų metų PSDF biudžetas turėtų reikšmingai augti, planuojami pokyčiai dar negarantuoja, kad visose gydymo įstaigose eilės sumažės vienodai.

Tam reikės ne tik papildomų lėšų, bet ir pakankamo medicinos personalo, tinkamo paslaugų organizavimo bei numatytų finansavimo sprendimų įgyvendinimo.

Galutiniai 2027 metų PSDF biudžeto rodikliai priklausys nuo biudžeto patvirtinimo, o daliai planuojamų naujovių dar reikalingi teisės aktų pakeitimai.