Prie Turkijos rastos seniausios žinomos laivo nuolaužos: amforoms – 4700 metų

Prie Kekovos salos Antalijos provincijoje, pietinėje Turkijos pakrantėje, povandeninės archeologijos ekspedicija iškėlė amforas iš laivo nuolaužų, kurių amžius vertinamas 4400–4700 metų. Tai ankstyvasis bronzos amžius – maždaug tas pats laikas, kai Egipte buvo statoma Didžioji Gizos piramidė. Turkijos kultūros ir turizmo ministras radinį pavadino seniausių pasaulyje laivo nuolaužų pėdsakais, o BBC rašo, kad Kekovos laivas dabar pirmauja seniausių žinomų nuskendusių laivų sąraše.

Kekovos laivo nuolaužos datuojamos 4400–4700 metų senumu

Pasak BBC, apie 10 metrų ilgio prekybinis laivas gabeno krovinį per Viduržemio jūrą ir nuskendo prie pat Kekovos salos kranto. Jo liekanos išsibarsčiusios povandeniniame šlaite vos 30 metrų gylyje. Narai rado tris didelius akmeninius inkarus ir daugiau nei 30 keraminių laikymo indų – amforų.

Medinė laivo konstrukcija neišliko, todėl amžiaus nebuvo galima nustatyti radiokarboniniu metodu, kuris matuoja anglies izotopą organinėse medžiagose. Archeologai rėmėsi amforų forma: Kekovos indai turi dvi rankenas, gūbrį per vidurį ir plokščią dugną. Ekspedicijai vadovavęs Akdeniz universiteto Viduržemio jūros povandeninio kultūros paveldo skyriaus vadovas profesorius Hakanas Önizas BBC sakė, kad toks dizainas sutampa su Egipte ir Artimuosiuose Rytuose rastomis amforomis, kurių amžius – 4400–4700 metų.

„Laivo nuolaužos – tai laiko kapsulė jūros dugne“, – sakė H. Önizas. Pasak jo, ekspedicijos nariai yra pirmieji žmonės, palietę šiuos daiktus per maždaug 5000 metų.

Iki šiol seniausiomis laikytos Dokos salos nuolaužos Graikijoje

BBC primena, kad iki šiol rekordininkės buvo laivo nuolaužos prie Dokos salos pietų Graikijoje, datuojamos maždaug 4200 metų senumu. Seniausias žinomas nepažeistas laivas, kurio mediena išliko, rastas Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų – jo amžius apie 2400 metų.

Laivo nuolaužos	Vieta	Apytikslis amžius
Kekovos laivas	Kekovos sala, Antalija, Turkija	4400–4700 metų
Dokos laivas	Dokos sala, pietų Graikija	apie 4200 metų
Seniausias išlikęs medinis laivas	Juodoji jūra, prie Bulgarijos	apie 2400 metų

Amforos galėjo būti pagamintos Jordano slėnio dirbtuvėse

„Euronews“ duomenimis, amforose greičiausiai buvo gabenamas alyvuogių aliejus arba vynas. Molio analizė rodo, kad indai tikriausiai pagaminti Jordano slėnio dirbtuvėse. Panašių amforų rasta Egipte prie Gizos, Sakaros ir Abusiro piramidžių, taip pat Trojoje ir Kretoje. Tai rodo, kad laivo krovinys galėjo būti plataus prekybos tinklo dalis.

Tyrėjai mano, kad laivas išplaukė iš uosto Levanto pakrantėje ir plaukė arba į Troją dabartinės Turkijos šiaurės vakaruose, arba pas mino civilizacijos žmones Kretoje.

Australijos Macquarie universiteto archeologė dr. Karin Sowada, apžiūrėjusi iškeltas amforas, BBC pasakojo nustebusi, kad kai kuriuose nepažeistuose induose išliko klampių, blizgių nuosėdų. „Tai gali būti alyvuogių aliejus, vynas ar medžių sakai“, – sakė ji. „Pažvelgiau vidun ir vos nenualpau. Negalėjau patikėti, kiek daug [nuosėdų] matyti“, – BBC pasakojo mokslininkė. Pasak archeologės, nuosėdos gali būti ir pakartotinio indų naudojimo pėdsakas, nes tokios didelės amforos buvo naudojamos daugelį metų.

„Molio analizės rodo, kad amforos greičiausiai pagamintos Jordano slėnio dirbtuvėse. Panašių pavyzdžių radimas Egipte, Trojoje ir Kretoje yra labai svarbus norint suprasti prekybos tinklus, kurie jūra jungė skirtingus regionus“, – sakė ministras M. N. Ersoy. Tai reiškia, kad dar prieš beveik penkis tūkstantmečius rytinė Viduržemio jūros dalis buvo sujungta prekybos keliais, kuriais keliavo aliejus, vynas ir kitos prekės.

Pirminiai kasinėjimų rezultatai jau aprašyti moksliniame žurnale „Journal of Maritime Archaeology“: H. Önizas ir Ceyda Öztosun paskelbė preliminarią ataskaitą apie ankstyvojo bronzos amžiaus laivo nuolaužas Kekovos regione.

Amfora su devyniais ženklais galėjo būti naudojama sviestui ar sūriui gaminti

Viena iš rastų amforų išsiskiria: jos korpuse yra dvi skylės ir devyni skirtingi ženklai. Pirminiai tyrimai rodo, kad tai galėjo būti mušamoji amfora, naudota sūriui ar sviestui gaminti. Jei ši prielaida pasitvirtintų, tai reikštų, kad to meto jūreiviai tolimose kelionėse galėjo vežtis ožkas, melžti jas laive ir patys gamintis pieno produktų.

Todėl radiniai svarbūs ne tik prekybos istorijai. Jie padeda suprasti ir kasdienį jūreivių gyvenimą, jų mitybą bei kelionių jūra sąlygas ankstyvajame bronzos amžiuje.

Povandeninė archeologija prie Kekovos pradėta 2026 metais

Laivo liekanas ankstesniais metais per povandeninius tyrimus aptiko Akdeniz universiteto mokslininkai. Paimti amforų pavyzdžiai parodė, kad laivas gali būti iš ankstyvojo bronzos amžiaus. Gavus Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos leidimus, kasinėjimai pradėti 2026 m., jiems vadovauja Antalijos muziejaus direkcija.

BBC rašo, kad dėl gylio narai prie nuolaužų vienu metu galėjo praleisti tik po 30 minučių. Plaukioti aplink Kekovos salą buvo pavojinga dėl stiprių srovių ir vėjų, todėl šioje vietovėje yra šimtai nuskendusių laivų. Juos tiria ir Viduržemio jūros archeologijos asociacija, kurios ekspedicijai vadovavo H. Önizas.

Ministras Mehmetas Nuri Ersoy socialiniuose tinkluose rašė, kad tyrimai ir toliau atskleis Anatolijos jūrinę istoriją, o povandeninis kultūros paveldas bus išsaugotas ateities kartoms. „Mūsų „Mėlynojoje tėvynėje“ atskleidžiame seniausių pasaulyje laivo nuolaužų pėdsakus“, – rašė jis.

Radiniai bus eksponuojami naujame Antalijos povandeninės archeologijos muziejuje

Nuolaužos priklauso Turkijos kultūros ministerijai. BBC duomenimis, ministras patikino, kad iškelti radiniai bus eksponuojami naujame Viduržemio jūros povandeninės archeologijos muziejuje Antalijoje, kai jis bus atidarytas artimiausiais mėnesiais. Tuo metu mokslininkai toliau tiria, kas tiksliai buvo gabenama amforose: laboratoriniai nuosėdų tyrimai turėtų atsakyti, ar tai buvo aliejus, vynas, ar medžių sakai, ir patikslinti, iš kur atkeliavo laivo krovinys.

H. Önizas sako, kad nardydamas prie nuolaužų dažniausiai galvoja apie žmones, susijusius su šiuo laivu: jūreivius, amforų gamintojus ir tuos, kurie krantuose laukė negrįžusių artimųjų.