Erelis žuvininkas iš Suomijos perėjo Asvejos regioniniame parke: pirmas žinomas toks atvejis Lietuvoje

Asvejos regioniniame parke Molėtų rajone šiemet sėkmingai perėjo ir du jauniklius išaugino erelis žuvininkas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo žieduotas Suomijoje. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) teigimu, tai pirmasis žinomas atvejis Lietuvoje, kai čia perintis šios rūšies paukštis atsekamas iš Suomijos. Nuo gimtojo lizdo iki perimvietės Lietuvoje jis nuskrido apie 650 kilometrų.

Erelis žuvininkas iš Suomijos Asvejos parke išaugino du jauniklius

Ornitologams ši vasara Asvejos regioniniame parke atnešė netikėtą atradimą. Lizde perėjęs ir du jauniklius užauginęs erelis žuvininkas turėjo žiedą, uždėtą Suomijoje. Iki šiol Lietuvoje perinčių erelių žuvininkų kilmė dažniau būdavo siejama su kaimynine Latvija, todėl toks ryšys su Suomija – reta žinia.

Asvejos regioninis parkas driekiasi aplink Asvejos ežerą ties Dubingiais. Tai viena iš vietų Lietuvoje, kur erelis žuvininkas ne tik lankosi, bet ir peri. Tinkamos sąlygos saugomos parko Šakymo gamtiniame rezervate, kuriame auga brandūs ąžuolynai.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro duomenimis, Suomijoje paukštį žiedavo prof. P. Saurola – ilgametis Europos paukščių žiedavimo centrų sąjungos (EURING) prezidentas ir buvęs Suomijos paukščių žiedavimo centro vadovas. Jis yra sužiedavęs apie 5,5 tūkst. erelių žuvininkų, o vien šiemet – 115 šios rūšies jauniklių.

Siųstuvas parodė: rugsėjo viduryje erelis jau buvo Kamerūne

Ornitologai dr. Gintarė Grašytė ir dr. Rimgaudas Treinys ereliui žuvininkui uždėjo siųstuvą, kuris leidžia stebėti paukščio migracijos kelią ir fiksuoti, kur jis sustoja pailsėti. Būtent sekimo duomenys leido tiksliai nustatyti, iš kur paukštis atkeliavo gyventi į Lietuvą.

VSTT duomenimis, rugsėjo viduryje erelis žuvininkas jau buvo įveikęs Viduržemio jūrą ir Sacharos dykumą ir pasiekęs Kamerūną Vakarų Afrikoje. Tikimasi, kad ten paukštis sėkmingai peržiemos, o pavasarį vėl sugrįš į Lietuvą. Tolesnę jo kelionę socialiniuose tinkluose žada skelbti asociacija „Padėkime ereliams“.

Erelio žuvininko duomenys	Informacija
Perimvietė	Asvejos regioninis parkas, Molėtų r.
Žieduotas	Suomijoje (prof. P. Saurola)
Atstumas nuo gimtojo lizdo	apie 650 km
Jauniklių šiemet	2
Žiemojimo vieta	Kamerūnas (rugsėjo vidurys)
Perinčių porų Lietuvoje (2019 m.)	30–50
Apsauga	Lietuvos raudonoji knyga, ES saugoma rūšis

Šakymo rezervate Asvejos parke peri ereliai žuvininkai ir juodieji pesliai

Asvejos regioninis parkas įkurtas 1992 m. ir užima daugiau nei 12 tūkst. hektarų Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Parko specialistės L. Leškevičiūtės teigimu, siaura Asveja su penkiomis salomis driekiasi 22 kilometrus, o pridėjus Žalktynės ir Vyriogalos įlankas – 30 kilometrų. Didžiausias ežero gylis siekia 50,2 metro.

Miškai sudaro 56 % parko teritorijos, vandenys – 16 %. Čia peri reti paukščiai, tarp jų lėliai, gervės ir tetervinai, kartais užklysta net jūriniai ereliai. Šakymo gamtinis rezervatas, užimantis mažiau nei pusantro šimto hektarų pusiasalyje, laikomas viena vertingiausių ir natūraliausių Lietuvos ekosistemų. Jame auga brandūs ąžuolynai, peri reti ereliai žuvininkai ir juodieji pesliai, dažnai lankosi juodieji gandrai. Lankytojams į rezervatą įžengti draudžiama – jį galima apžvelgti tik iš tolo, plaukiant pro šalį valtimi ar baidare.

Lietuvoje 2019 m. perėjo 30–50 erelių žuvininkų porų

Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir saugomas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos mastu. Raudonosios knygos duomenimis, 2019 m. Lietuvos populiacija buvo vertinama 30–50 perinčių porų. Pastaraisiais metais gausumas išliko stabilus, nors porų skaičius svarbiausiose radavietėse svyruoja.

2007 m. buvo registruotos 45–55 perinčios poros, beveik visos ežeringuose miškų masyvuose Aukštaitijoje ir pietų Lietuvoje. Didžiausia perinti populiacija buvo Labanoro girioje – ne mažiau kaip 15 porų. Pagrindinės grėsmės rūšiai – rekreacijos keliamas trikdymas lizdavietėse, lizdams tinkamų medžių trūkumas, paukščių žūtys atsitrenkus į elektros linijas ir konkurencija su jūriniu ereliu.

Žuvininkas neria į vandenį iš kelių dešimčių metrų aukščio

Erelis žuvininkas puikiai prisitaikęs medžioti vandenyje. Stiprūs, lenkti nagai ir šiurkštus pėdų paviršius leidžia tvirtai sugriebti slidžią žuvį. Pastebėjęs grobį, paukštis dažnai neria į vandenį iš kelių dešimčių metrų aukščio ir iškyla su laimikiu naguose. VSTT pabrėžia, kad žuvininkas laikomas švarių ir vertingų gamtinių ekosistemų indikatoriumi.

Raudonosios knygos duomenimis, patelė paprastai padeda 1–4 kiaušinius ir peri apie 38 dienas. Jaunikliai lizde išbūna 52–64 dienas ir dažniausiai jį palieka trečiąjį liepos dešimtadienį. Sėkmingai perinčios poros vidutiniškai užaugina 2,6 jauniklio. Maitintis žuvininkas gali nuskristi net keliolika kilometrų nuo lizdo.

Erelis žuvininkas yra kosmopolitinė rūšis: perėjimo ar migracijos metu jis aptinkamas beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Eurazijoje jo arealas tęsiasi nuo Škotijos, pietų Norvegijos, Švedijos ir Suomijos iki šiaurės rytų Vokietijos ir Lenkijos. VSTT pabrėžia, kad Lietuvoje perinčių erelių žuvininkų nėra daug, todėl, siekiant išsaugoti šią retą rūšį, ypatingas dėmesys skiriamas jos buveinių apsaugai ir perėjimo vietų išsaugojimui. Asvejos paukščio istorija rodo, kad saugomos teritorijos svarbios ne tik vietiniams paukščiams, bet ir atvykėliams iš kaimyninių šalių.

Kitas Lietuvoje perintis žuvininkas žieduotas Latvijoje ir žiemoja Nigerijoje

Panašią istoriją anksčiau papasakojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Jo darbuotojai GPS siųstuvu pažymėjo erelį žuvininką, kuris šiemet Širvintų rajone esančiame lizde išaugino tris jauniklius. Dedant siųstuvą ant paukščio kojų rasta žiedų: paaiškėjo, kad prieš vienuolika metų, dar būdama jauniklis, ši patelė buvo apžieduota Latvijoje.

Paukščio kelionė į žiemavietę nebuvo lengva. Nuo rugpjūčio pabaigos patelė leido dienas Alžyre prie didelės užtvankos ir dykumą kirsti mėgino tris kartus. Tik trečiasis bandymas pavyko: nuo Alžyro ji įveikė daugiau nei 3500 km ir pasiekė žiemavietę Nigerijoje. Tokie siųstuvai ir žiedavimas ornitologams leidžia vis tiksliau atsekti, iš kur Lietuvoje įsikuria ereliai žuvininkai.