Danijoje robotai mokosi naktį krauti lentynas prekybos centre: „Salling Group“ bandymas

Danijos Lyngbiu miestelyje, į šiaurę nuo Kopenhagos, prekybos centre naktinėje pamainoje dirba neįprasti stažuotojai. Didžiausios Danijos mažmeninės prekybos grupės „Salling Group“ tinklo „Føtex“ parduotuvėje humanoidiniai robotai mokosi po uždarymo krauti prekes į lentynas. Grupė parduotuvių turi ir Lietuvoje, todėl šis bandymas aktualus ir mūsų prekybos centrams.

„Salling Group“ prekybos centre robotai mokosi naktį krauti lentynas

Bandymas yra kelerių metų projekto dalis. Juo siekiama, kad robotai perimtų rutininius darbus, o darbuotojai turėtų daugiau laiko padėti pirkėjams. Pasak danų startuolio „Hive Robots“, robotai su rankomis, kojomis ir pirštais gali dirbti žmonėms sukurtose erdvėse, todėl parduotuvėms nereikia keisti išplanavimo.

Mokymai „Føtex“ parduotuvėje prasidėjo birželį. „Salling Group“ valdo daugiau nei 2100 parduotuvių Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Programinę įrangą kuria ir robotus moko „Hive Robots“, o pačius robotus gamina Kinijos bendrovė „Unitree“.

Robotus moko žmogus su virtualios realybės akiniais

Kad robotai galėtų dirbti realioje aplinkoje, reikia mokymų ir darbo vietoje surinktų duomenų. Parduotuvės kampe operatorius, užsidėjęs virtualios realybės akinius ir laikydamas valdiklius rankose, vadovauja robotui, kai šis ima makaronų pakelius ir deda juos į lentyną. Jo demonstracijos tampa duomenimis, iš kurių robotai mokosi užduotis atlikti savarankiškai.

„Yra daug smulkmenų, apie kurias mes, žmonės, net negalvojame, bet kurių turime išmokyti robotą“, – sakė „Hive Robots“ roboto pilotas Rogeris Sala. Kol kas robotai dirba lėčiau nei prekybos centro darbuotojai, tačiau startuolis tikisi, kad dirbtinio intelekto pažanga padidins jų greitį ir tikslumą.

Specializuoto portalo „Rocking Robots“ duomenimis, „Hive Robots“ kuria platformą „Heimdall“, kuri sujungia nuotolinį valdymą, dirbtinio intelekto mokymą ir duomenų rinkimą. Įmonė taip pat lavina viso kūno valdymą, kad robotai galėtų pasilenkti, pasiekti žemutines lentynas ir tvarkyti prekes skirtingame aukštyje.

„Euronews“ vaizdo reportaže pabrėžiama, kad kol kas kiekvieną roboto judesį valdo žmonės, o dirbtinis intelektas iš to mokosi tvarkyti skirtingas prekes. „Hive Robots“ svetainėje nurodoma, kad jos robotai yra 182 cm aukščio ir gali pasiekti aukštas lentynas, juos valdo dirbtinis intelektas ir nuotoliniu būdu apmokyti robotų pilotai. Įmonė bendradarbiauja ne tik su prekybos tinklais: kartu su „Danfoss Power Solutions“ ji bando humanoidinius robotus surinkimo linijoje. Bendrovės vadovė Charlotte Blou Sand paslaugą pristatė ir Paryžiuje vykusioje prekybos parodoje NRF.

Savarankiškai krauti prekes robotai turėtų pradėti 2027 metų pradžioje

Danų startuolis tikisi, kad robotai kai kurias prekes naktį savarankiškai krauti galės iki 2027 m. pradžios, o parduotuvės už paslaugą mokės valandiniu tarifu. „Hive Robots“ svetainėje nurodoma, kad robotų parduotuvės nepirks – jos mokės už darbo valandas, o robotus valdys apmokyti operatoriai.

„Euronews“ pažymi, kad Danijos įstatymus tektų keisti, kol robotai galėtų savarankiškai dirbti tarp pirkėjų, todėl kol kas dėmesys skiriamas naktiniam darbui ir užduotims, kurios atliekamos be klientų.

Bandymo duomenys	Informacija
Vieta	„Føtex“ parduotuvė Lyngbyje, prie Kopenhagos
Prekybos grupė	„Salling Group“ – daugiau nei 2100 parduotuvių 6 šalyse, tarp jų Lietuvoje
Robotų programinė įranga ir mokymas	„Hive Robots“ (Danija)
Robotų gamintojas	„Unitree“ (Kinija)
Mokymų pradžia	2026 m. birželis
Savarankiško darbo tikslas	2027 m. pradžia, naktinė pamaina
Prekių krovimo dalis darbuotojų laike	40–50 %
Robotai visose „Føtex“ parduotuvėse	per iki 5 metų

Lentynų pildymas užima 40–50 % „Føtex“ darbuotojų laiko

„Føtex“ vertinimu, prekių krovimas užima 40–50 % darbuotojų darbo laiko. „Hive Robots“ teigimu, tinklui sunku rasti jaunų darbuotojų šiam darbui. „Salling Group“ pabrėžia, kad bandymo tikslas – padėti darbuotojams, o ne juos pakeisti.

„Føtex“ operacijų direktorius Simonas Kudskas sako, kad robotų įdiegimas kiekvienoje parduotuvėje gali užtrukti iki penkerių metų. Ateityje robotai galėtų atlikti ir kitas užduotis: aptikti trūkstamas ar ne savo vietoje padėtas prekes, išnešti tuščias kartonines dėžes ir tikrinti galiojimo datas. „Mūsų vizija arba svajonė – kad ilgainiui kiekvienoje „Føtex“ parduotuvėje būtų vienas ar du humanoidai, kurie padėtų kolegoms dirbti efektyviau ir sukurtų daugiau laiko klientams“, – sakė S. Kudskas.

Bandymų metu robotas lentyną sėkmingai papildydavo 22–42 % kartų

Technologiniai iššūkiai lieka dideli. Prekės skiriasi forma, svoriu ir pakuote, o lentynos dažnai būna perpildytos. „Rocking Robots“ rašo, kad „Hive Robots“ kartu su Danijos technikos universitetu paskelbė tyrimą, kuriame robotas „Unitree G1“ mokėsi iš dėžės paimti traškučių pakelius ir sudėti juos į lentyną. Mokslininkai surinko 81 žmogaus valdytą demonstraciją.

Pirmasis mokymo būdas užduoties neišsprendė. Pakoregavus mokymą, robotas užduotį atliko 32 % atvejų, po dar vieno mokymosi ciklo – 42 %, tačiau kitas ciklas rezultatą sumažino iki 22 %. Tyrime naudotas robotas „Unitree G1-Edu“ su „Dex3“ rankomis ir NVIDIA dirbtinio intelekto modeliu „GR00T N1.6“. Tyrėjai patys pažymi, kad bandymai vyko imituotoje parduotuvėje su viena prekių rūšimi, todėl dar neaišku, kaip patikimai robotas dirbtų tikrame prekybos centre.

„Hive Robots“ siekia 2027 m. pereiti nuo žmonių valdomų demonstracijų prie vis savarankiškesnio darbo. Kol kas robotai mokosi vieno aiškaus darbo – naktinio lentynų papildymo, kuris parduotuvėse kartojasi kasdien ir nereikalauja bendrauti su pirkėjais.

Dirbtinis intelektas gali pakeisti apie 60 % ES darbų atlikimo būdą

Humanoidinių robotų atsiradimas darbovietėse papildo diskusiją, ar dirbtinis intelektas padės spręsti darbuotojų trūkumą, ar sumažins darbo jėgos poreikį. „Euronews“ cituojamos 2024 m. ataskaitos duomenimis, dirbtinis intelektas gali pakeisti tai, kaip atliekama apie 60 % darbų Europos Sąjungoje: vienas užduotis jis palengvins, kitas gali perimti. Technologija atveria galimybių didinti produktyvumą, bet kartu kelia darbo vietų praradimo riziką.