Britų trumpaplaukė katė (britų trumpaplaukis): charakteris, spalvos, svoris ir priežiūra

Apvali galva, putlūs skruostai, mažos ausys ir didelės varinės akys – britų trumpaplaukė katė dažnai lyginama su pliušiniu meškiuku. Lietuviškai ją vadina įvairiai: britų trumpaplaukė katė, britų trumpaplaukis, britų katė ar tiesiog brite. Ji – viena populiariausių veislių Europoje ir pati populiariausia savo tėvynėje, kur, GCCF duomenimis, sudaro maždaug pusę kasmet registruojamų veislinių kačiukų. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite, kokio būdo ši katė, kiek ji sveria, kokių spalvų būna ir kaip ją prižiūrėti.

Kilmė	Didžioji Britanija, senos naminių kačių populiacijos
Pripažinimas	visų didžiųjų organizacijų (CFA, FIFe, TICA) iki XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos
Svoris	patinai 4–8 kg, patelės 3–5 kg
Kūnas	kresnas, plati krūtinė, trumpos tvirtos kojos
Kailis	trumpas, labai tankus, pliušinis
Spalvos	melsva (British Blue) ir daugybė kitų vientisų, rainų, dvispalvių, sidabrinių, taškuotų
Akys	didelės, apvalios; melsvų – varinės ar oranžinės
Aktyvumas	žemas–vidutinis
Kailio priežiūra	šukuoti kartą per savaitę

Britų trumpaplaukė turi tankiausią kailį tarp kačių

Svarbiausias šios veislės bruožas – kailis. CFA nurodo, kad jo viename kvadratiniame colyje plaukų daugiau nei bet kurios kitos veislės katės. Kailis trumpas, tiesus, vienodo ilgio ir tankus, standus, o katei judant jis „lūžta“ kaip pliušas. Parodose kailiui tenka net 35 iš 100 vertinimo balų.

Žinomiausia atmaina – vientisa melsvai pilka British Blue su giliai varinėmis akimis. Būtent ją dauguma žmonių ir įsivaizduoja išgirdę „britų katė“. Tačiau visos organizacijos pripažįsta baltą, juodą, melsvą, raudoną, kreminę, cinamono ir gelsvai rusvą spalvas, o FIFe, GCCF ir TICA – dar ir šokoladinę bei alyvinę. Visos jos gali būti vientisos, rainos (keturių raštų), su sidabriniu ar auksiniu poplaukiu, dvispalvės su balta, vėžlio kiauto ar su tamsiomis žymėmis, todėl iš viso priskaičiuojama daugiau kaip 100 derinių. Baltoms veislinėms britėms tikrinama klausa, nes jos gali būti kurčios viena ausimi.

Kresna, apvaliagalvė ir lėtai bręstanti katė

Britų trumpaplaukė – stambi ir galingai atrodanti katė: plati krūtinė, raumeningas kūnas, trumpos storos kojos ir apvalios letenos. Uodega vidutinio ilgio, stora prie pagrindo ir apvaliu galu. Galva didelė ir apvali, snukis trumpas, skruostai putlūs (ypač subrendusių patinų), kaklas toks trumpas, kad beveik nematomas. Ausys mažos ar vidutinės, plačiai išsidėsčiusios, akys didelės ir apvalios.

Veislėje stiprus lytinis dimorfizmas: patinai sveria 4–8 kg, patelės – 3–5 kg. Britė bręsta lėtai ir visą dydį pasiekia tik apie trejų metų. Manoma, kad Lewiso Carrollio Češyro katinas iš „Alisos stebuklų šalyje“ buvo rainas britų trumpaplaukis.

Būdas: rami, savarankiška ir lojali, bet ne rankinė

Britų trumpaplaukė – idealus pasirinkimas tiems, kurie nori ramaus kompaniono. Ji domisi viskuo, ką daro šeimininkai, seka juos iš kambario į kambarį ir išmoksta dienotvarkę, tačiau dalyvauti mieliau renkasi stebėdama iš šalies. CFA pastebi, kad britė dažniau palauks kvietimo atsisėsti greta ant sofos, nei pati užšoks ant kelių, ir dėmesį dalija visiems šeimos nariams. Kalbėti ji nemėgsta, o nepasitenkinimą parodo švelniu letenos prisilietimu.

Britės kantrios su vaikais, bet triukšmingose situacijose pasitraukia. Vaikus verta iš anksto išmokyti, kad šios katės nemėgsta būti nešiojamos. Su šunimis ir kitais gyvūnais jos paprastai susigyvena lengvai, nors neretai tampa „vyresniosiomis“ namuose. Jaunos britės iki 2–3 metų būna gana žaismingos, vėliau nurimsta. Dėl sunkaus kūno jos mieliau lieka ant grindų nei šokinėja ant virtuvės stalviršių.

Istorija: nuo romėnų laikų kačių iki Krištolo rūmų parodos

Kaip katės pateko į Britų salas, tiksliai nežinoma, bet manoma, kad jos ten gyveno dar prieš romėnų invaziją. Izoliuotoje saloje jos tapo stambios, tvirtos, trumpu, bet labai tankiu kailiu. XIX a. menininkas ir kačių parodų pradininkas Harrisonas Weiras ėmėsi atrinkti geriausias namines kates, o 1871 m. pirmojoje organizuotoje kačių parodoje Londono Krištolo rūmuose britų trumpaplaukės buvo tarp pagrindinių dalyvių.

XX a. pradžioje madingos tapo persų ir kitos ilgaplaukės katės, o per Pirmąjį pasaulinį karą veislinių britų beliko labai mažai. Veisėjai į linijas įliejo persų, rusų melsvųjų, Burmos ir kartūzų kačių kraujo. Iš persų paveldėti ilgo plauko genai vėliau tapo britų ilgaplaukės pagrindu. Šeštajame dešimtmetyje melsvas patinas Brynbuboo Little Monarch tapo pirmuoju GCCF didžiuoju čempionu, ir dauguma šiandienių britų yra jo palikuonys. 1982 m. FIFe atskyrė skandinaviško tipo kates, nekryžmintas su persais, į atskirą Europos trumpaplaukės veislę.

Sveikata: HCM, PKD ir kraujo grupė B

• Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM). Danijoje atliktame tyrime su daugiau kaip 329 katėmis HCM nustatyta 20,4 % patinų ir 2,1 % patelių. Danijos FIFe narė Felis Danica veisiamiems patinams HCM tyrimą padarė privalomą.
• Policistinė inkstų liga (PKD). Dėl persų kraujo veislėje ji laikoma rizikinga, todėl veisiamoms katėms atliekamas PKD1 genetinis testas.
• Kraujo grupė B. CFA atkreipia dėmesį, kad daug britų linijų turi retesnę B kraujo grupę. Šeimininkui verta žinoti savo katės grupę, jei kada prireiktų kraujo perpylimo, o veisėjams tai svarbu dėl kačiukų hemolizinės ligos.
• Nutukimas. Rami ir mažai judanti katė lengvai priauga svorio, todėl porcijas verta sverti.

Įdomu, kad Anglijoje atliktame tyrime britų trumpaplaukėms cukrinis diabetas diagnozuotas daugiau nei dvigubai rečiau nei mišrūnėms (0,24 % ir 0,58 %).

Priežiūra: savaitinis šukavimas ir saikinga mityba

• Kailis. Tankus kailis šeriasi, ypač pavasarį ir rudenį, tačiau trumpas ir standus, todėl jo priežiūra paprasta: CFA nuomone, užtenka greitai iššukuoti kartą per savaitę. Šėrimosi metu šukuokite dažniau.
• Nagai ir ausys. Reguliariai patrumpinkite nagus ir retkarčiais apžiūrėkite bei nuvalykite ausis.
• Mityba. Lietuviškoje Vikipedijoje pabrėžiama, kad sunkiam veislės skeletui svarbus subalansuotas kalcio ir fosforo santykis. Kokybiškas visavertis pašaras jį užtikrina; papildų be veterinaro neduokite.
• Judėjimas. Britės pačios nesiveržia sportuoti, todėl kasdien paskatinkite trumpais medžioklės žaidimais.

Britų trumpaplaukė, škotų stačiaausė ir kartūzų katė atrodo panašiai

Požymis	Britų trumpaplaukė	Škotų stačiaausė	Kartūzų katė
Ausys	mažos, tiesios	tiesios	vidutinės, aukštai pastatytos
Spalvos	daugiau kaip 100 derinių	įvairios	tik melsva
Akys	dažniausiai varinės	įvairios	nuo vario iki aukso
Kilmė	Didžioji Britanija	Škotija, nulėpausių linija	Prancūzija

Kaip išsirinkti britų trumpaplaukio kačiuką

2025 m. Lietuvos FIFe veislynuose britės buvo antros pagal užregistruotų kačiukų skaičių (77), o skelbimuose gausu ir neaiškios kilmės „britų“. Rinkitės veisėją, kuris pateikia kilmės dokumentus, abiejų tėvų PKD1 testą ir naujausią širdies echoskopijos išvadą (ypač tėvui). Jei svarbi kraujo grupė, paprašykite ją nurodyti. Melsvo kačiuko akys iš pradžių būna mėlynos ar pilkos, o varinė spalva išryškėja vėliau. Kačiukas turėtų būti ne jaunesnis nei 14 savaičių, kaip reikalauja FIFe taisyklės. Kaip patikrinti, ar kačiukas paženklintas ir įregistruotas, aiškiname gido pagrindiniame puslapyje.

Pusiau ilgo kailio variantą rasite britų ilgaplaukės kortelėje, o panašaus apvalumo, bet plokščio veido katę – egzotinės trumpaplaukės aprašyme.