Europos trumpaplaukė katė: kuo ji skiriasi nuo paprastos katės ir britų trumpaplaukės

Europos trumpaplaukė katė – paradoksali veislė: ji turi atrodyti kaip paprasta Europos kiemo ar ūkio katė, tačiau turi kilmės dokumentus, standartą ir dešimtmečius trukusią atranką dėl sveikatos ir gero būdo. Ji vadinama ir tiesiog europine ar keltų trumpaplauke kate. Kačių veislių katalogo paskutinėje kortelėje aiškiname, kaip Europos trumpaplaukė katė (angl. European Shorthair) atsiskyrė nuo britų trumpaplaukės, kaip ji atrodo, koks jos būdas ir kuo ji skiriasi nuo neveislinės katės.

Kilmė	Europa; standartas susiformavo Skandinavijoje
Pripažinimas	FIFe (nuo 1949 m., atskiras standartas nuo 1982 m.), WCF, LOOF, ACF; TICA – tik registracija
Dydis	vidutinis–didelis, raumeningas
Galva	gana apvali, išryškėję skruostikauliai
Ausys	vidutinės, šiek tiek apvaliais galais
Kailis	trumpas, tankus, žvilgus
Spalvos	visos natūralios vakarietiškos, taip pat balta
Akys	apvalios; geltonos, žalios, oranžinės (baltų – ir mėlynos)
Būdas	stiprus, aktyvus, draugiškas, geras medžiotojas

Europos trumpaplaukė atsiskyrė nuo britų trumpaplaukės 1982 m.

Iki XX a. pradžios Europos naminės katės vaidmenį parodose atliko britų trumpaplaukė, nors ji buvo kresnesnė už daugumą žemyno kačių. Vėliau britų trumpaplaukės buvo kryžminamos su persų katėmis ir atrenkamos, kad taptų dar kompaktiškesnės, trumpesnio snukio ir tankesnio kailio. Skandinavijos veisėjams buvo keista, kad abi katės vadinamos Europos trumpaplaukėmis, nors atrodo skirtingai: kačių federacijos jas laikė viena veisle ir parodose vertino pagal tą patį standartą.

1982 m. FIFe skandinaviškojo tipo Europos trumpaplaukę užregistravo kaip atskirą veislę su savo standartu, o žemyninė, persų kraujo turinti linija nuo tada vadinama britų trumpaplauke. Seniausia FIFe registruota Europos trumpaplaukė gimė 1940 m., o pati veislė federacijos pripažinta nuo jos įkūrimo 1949 m. Šiandien ją pripažįsta FIFe, WCF, Prancūzijos LOOF ir Australijos ACF, o TICA tik registruoja. Panašų vaidmenį JAV atlieka Amerikos trumpaplaukė katė.

Išvaizda: tipiška Europos katė be perdėtų bruožų

Europos trumpaplaukė – vidutinio ar didelio dydžio, raumeninga katė, primenanti gerai sudėtą naminę trumpaplaukę. Krūtinė plati ir tvirta, kojos stiprios, vidutinio ilgio, letenos apvalios. Galva gana apvali, su išryškėjusiais skruostikauliais, tačiau ne tokia plati ir plokščia kaip britų. Ausys vidutinės, stačios, šiek tiek apvaliais galais, pastatytos gana plačiai. Akys apvalios ir atviros, uodega vidutinio ilgio, stora prie pagrindo ir apvaliu galu.

Kailis trumpas, tankus, žvilgus ir glotnus. Leidžiamos visos natūralios vakarietiškos spalvos – juoda, melsva, raudona, kreminė – su rainu, vėžlio kiauto, sidabriniu raštu ar baltomis dėmėmis, taip pat visiškai balta. FIFe neleidžia rainų su balta ir rūkytų su balta derinių, o tamsiažymės (colourpoint), šokoladinės ar alyvinės spalvos, kurios rodytų kitų veislių įtaką, nepripažįstamos. Akių spalva atitinka kailį – geltona, žalia ar oranžinė; mėlynos ar skirtingų spalvų akys leidžiamos tik baltoms katėms.

Būdas: draugiška ir sumani pelių medžiotoja

Veislė išsivystė iš natūralių Europos pelių medžiotojų, todėl dauguma Europos trumpaplaukių – stiprios, aktyvios ir sumanios katės, puikiai saugančios namus ir sodus nuo graužikų. Jos paprastai draugiškos įvairaus amžiaus žmonėms, gerai sutaria su kitomis katėmis ir toleruoja šunis, yra protingos ir žaismingos. Kadangi veislė kilusi iš įvairaus būdo naminių kačių, temperamentas gali gerokai skirtis – vienos katės meilios ir ramios, kitos labiau nepriklausomos klajūnės. Būdas dažnai paveldimas, todėl verta pamatyti abu tėvus.

Sveikata ir priežiūra

Europos trumpaplaukė laikoma tvirta veisle be perdėtų kūno sandaros bruožų. Viename JAV tyrime, apėmusiame daugiau nei 5000 uratinių šlapimo akmenų atvejų, Europos trumpaplaukių dalis buvo didžiausia – 53 katės iš 78 tirtų, nors imtis maža. Todėl verta užtikrinti, kad katė gertų pakankamai vandens, ir reguliariai tikrinti šlapimą.

• Kailis. Trumpą tankų kailį pakanka išbraukti kartą per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
• Vanduo. Fontanėlis ar drėgnas maistas skatina gerti daugiau.
• Veikla. Medžioklės žaidimai, o jei įmanoma – saugus aptvertas balkonas ar kiemas.

Europos, britų ir Amerikos trumpaplaukės

Požymis	Europos trumpaplaukė	Britų trumpaplaukė	Amerikos trumpaplaukė
Kilmė	Skandinavija, Europa	Didžioji Britanija	JAV
Tipas	natūralus, vidutinis	kresnas, apvalus	tvirtas, vidutinis–didelis
Persų įtaka	ne	taip	ne
FIFe kačiukų 2025 m.	195	16 207	nepripažįsta

Kasdienybė su Europos trumpaplauke kate

Europos trumpaplaukė – nereikli katė, kuri gerai jaučiasi ir bute, ir name su sodu. Kadangi veislė kilusi iš medžiotojų, jai būtinas kasdienis žaidimas, imituojantis medžioklę: sėlinimas, šuolis ir „grobio“ pagavimas. Jei katę išleidžiate į lauką, ji turi būti paženklinta ir įregistruota, o atšokantis antkaklis su šeimininko kontaktais padeda greičiau ją grąžinti, jei paklysta. Saugesnis variantas – aptvertas balkonas ar kiemas, kuriame katė gali stebėti paukščius ir saulėtis be pavojų gatvėje. Kaip ir kitoms trumpaplaukėms, svarbu saikingos porcijos – po kastracijos ši aktyvi katė lengvai priauga svorio.

Kaip rasti Europos trumpaplaukės kačiuką

FIFe 2025 m. statistikoje Lietuvoje Europos trumpaplaukių neužregistruota, todėl kačiuko teks ieškoti Skandinavijoje ar kitose Europos šalyse – veislė populiariausia Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Įsitikinkite, kad kačiukas turi kilmės dokumentus: neveislinė katė, kad ir labai panaši, nėra Europos trumpaplaukė. FIFe taisyklės leidžia kačiuką perduoti ne anksčiau kaip 14 savaičių ir tik pilnai paskiepytą, o Lietuvoje jis turi būti paženklintas ir įregistruotas – daugiau gido įžangoje.

Panašias veisles rasite britų trumpaplaukės ir Amerikos trumpaplaukės katės kortelėse, o visų 50 veislių palyginimą – kačių veislių kataloge.