Pixie-bob (piksibobas): lūšį primenanti katė – kilmė, išvaizda, būdas ir sveikata

Piksibobas – katė, kuri primena mažą rudąją lūšį: dėmėtas rainas kailis su rausvais atspalviais, trumpa uodega, kriaušės formos galva, sunkūs antakiai, lūšies kuokšteliai ausyse ir dažnai papildomi pirštai ant letenų. Veislės kūrėja tikėjo, kad jos kates sukūrė laukinės lūšys, tačiau šiandien piksibobai laikomi visiškai naminėmis katėmis. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite piksibobo (angl. Pixie-bob) istoriją su visa „legendų“ painiava, išvaizdą, būdą ir sveikatą.

Kilmė	JAV, Vašingtono valstija (Kaskadų kalnai)
Pripažinimas	TICA (paroda 1993 m., čempionų statusas 1998 m.), ACFA; FIFe – nepripažįsta
Svoris	dažniausiai iki ~5 kg; patinai stambesni
Kūnas	stambus, raumeningas
Galva	kriaušės formos, sunkūs antakiai, platus snukis
Kailis	trumpas (būna ir ilgaplaukių), dėmėtas rainas
Uodega	trumpa – nuo ~5 cm iki kulno
Akys	trikampės; kačiukų mėlynos, vėliau žalios ar auksinės
Ypatybė	dažna polidaktilija

Piksibobas ir „Legend Cat“ legenda

1985 m. pavasarį Carol Ann Brewer netoli Beikerio kalno Vašingtono valstijoje įsigijo neįprastą dėmėtą katiną su trumpa uodega ir papildomais pirštais. 1986 m. sausį ji priglaudė dar vieną katiną – Kebą, labai didelį, trumpauodegį, apie kurį sakyta, kad jo tėvas buvo lūšis. Net išbadėjęs jis svėrė 7,7 kg ir siekė jai iki kelių. Keba susiporavo su kaimynų juoda dėmėta kate, ir 1986 m. balandį gimusių kačiukų vadoje buvo katytė Pixie, kurią Brewer pasiliko ir po metų pradėjo veisimo programą.

Per kelerius metus Brewer į programą įtraukė 23 kates iš Kaskadų kalnų apylinkių, kurias laikė natūralių lūšių ir naminių kačių poravimųsi palikuonimis, ir užregistravo prekės ženklą „Legend Cat“. Tačiau pranešama, kad 1996 m. atlikti DNR tyrimai lūšies žymenų neaptiko, nors pirminiai jų duomenys viešai neprieinami. Todėl piksibobai laikomi visiškai naminėmis katėmis registracijos, laikymo, importo ir eksporto tikslais. 1999 m. Frankas Ditto bandė veislę užpatentuoti, bet JAV patentų tarnyba paraišką atmetė. TICA piksibobus parodose leido nuo 1993 m., o čempionų statusą suteikė 1998 m.

Išvaizda: lūšis namuose

Svarbiausias piksibobo bruožas – kriaušės formos galva. Snukis didelis, ūsų pagalvėlės apvalios, nosis raudona, antakiai sunkūs, akys trikampės, apie jas – balti plaukai ir juoda oda. Ausys su kuokšteliais ir gausiais plaukais, lūpos juodos. Kačiukų akys mėlynos, po kelių mėnesių tampa žalios ar auksinės. Dalis ūsų prie šaknų juodi, o likusi dalis – balta.

Kailis dažniausiai trumpas (būna ir ilgaplaukių), juodai dėmėtas rainas su rausvais, abrikosiniais ir persikiniais atspalviais, letenų apačia dažniausiai juoda. Uodega trumpa – nuo maždaug 5 cm iki kulnų sąnario ilgio ištiesus koją. Daug piksibobų turi papildomų pirštų. Nors vidutinė naminė katė sveria apie 3,5 kg, piksibobai būna kiek stambesni, tačiau dažniausiai neviršija 5 kg. Patinai paprastai didesni už pateles, o veislė auga iki ketverių metų.

Būdas: socialus, protingas ir „šuniškas“

Piksibobai apibūdinami kaip labai protingi, socialūs, aktyvūs ir drąsūs, mėgstantys žaisti su kitais gyvūnais. Dauguma jų draugiški ir su šeimininkais, ir su nepažįstamais, nori būti tame pačiame kambaryje kaip žmonės ir seka juos po namus. Jie trinasi galva, atneša kamuoliuką, dažniausiai gali vaikščioti su pavadėliu ir, kaip teigiama, supranta kai kuriuos žodžius. Vietoj kniaukimo piksibobai „kalbasi“ čirškesiais, plepėjimu ir burzgimu, o miaukia retai arba visai ne.

Sveikata: genetiškai įvairi veislė

Kadangi veislė dažnai kryžminama su „legendos katėmis“, piksibobai genetiškai įvairūs ir nelinkę į giminingumo sukeliamas ligas. Veisėjai sveikatos informaciją kaupia PawPeds duomenų bazėje. Aprašytos kelios būklės:

• Kriptorchizmas – nuo veislės pradžios užfiksuota tik keletas atvejų.
• Sunkūs gimdymai ir gimdos gleivinės hiperplazija – nedidelė dalis kačių, kurios pašalinamos iš veisimo.
• Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM) – keli atvejai, dalis jų kryžmintose su bengalais ar meinkūnais katėse; rekomenduojama kasmetinė širdies echoskopija veisiamoms katėms.
• Užsikimšę ašarų latakai.

Priežiūra

• Kailis. Trumpaplaukiams pakanka kartą per savaitę perbraukti šepečiu, ilgaplaukiams – dažniau.
• Nagai. Papildomus pirštus turinčių kačių nagus verta tikrinti dažniau – jie gali įaugti.
• Veikla. Atnešimo žaidimai, pasivaikščiojimai su petnešomis, žaislai.
• Svoris. Stambiai katei – saikingos porcijos ir judėjimas.

Trumpauodegės veislės: piksibobas, Amerikos bobteilas ir manksų katė

Požymis	Piksibobas	Amerikos bobteilas	Manksų katė
Uodega	trumpa, iki kulno	trumpa, maždaug trečdalis įprasto ilgio	nuo jokios iki ilgos
Kilmė	JAV, Vašingtonas	JAV	Meno sala
Ypatybė	polidaktilija, kriaušės galva	laukinė išvaizda	aukštos užpakalinės kojos
FIFe	nepripažįsta	nepripažįsta	pripažįsta

Kasdienybė su piksibobu

Piksibobas – katė, kuri mėgsta būti šalia ir dalyvauti šeimos gyvenime, todėl geriausiai jaučiasi namuose, kur kas nors dažnai būna. Kadangi veislė lėtai bręsta, jaunas piksibobas ilgai išlieka žaismingas ir smalsus – jam reikia tvirtų laipiojimo stovų, žaislų, kuriuos galima atnešti, ir kasdienių žaidimų. Daugelis šeimininkų išmoko juos vaikščioti su petnešomis, o ramūs pasivaikščiojimai kieme ar sode padeda išnaudoti energiją. Su vaikais ir šunimis piksibobai paprastai sutaria, ypač jei susipažįsta dar kačiukai.

Ką žinoti prieš įsigyjant piksibobą

Piksibobai Europoje reti, o FIFe veislės nepripažįsta, todėl jie registruojami TICA ar ACFA – paklauskite, kokie kilmės dokumentai bus išduoti. Paprašykite tėvų širdies tyrimų ir pasidomėkite giminės sveikata PawPeds duomenų bazėje. Nepasitikėkite reklama apie „laukinį“ lūšies kraują – piksibobas yra naminė katė. Lietuvoje kačiukas turi būti paženklintas ir įregistruotas, apie tai rašome gido įžangoje.

Kitas trumpauodeges veisles rasite kurilų bobteilo, Amerikos bobteilo ir manksų katės kortelėse.