Norvegų miškinė katė: charakteris, kailis, dydis, sveikata ir kuo ji skiriasi nuo meinkūno

Norvegų miškinė katė atrodo taip, lyg ką tik būtų išėjusi iš snieguoto pušyno: didelė, tvirta, su ilgu blizgiu kailiu, pūkuota apykakle ant krūtinės, kupeta uodega ir lūšies kuokšteliais ausų galuose. Norvegijoje ji vadinama norsk skogkatt – miško kate, o Skandinavijos legendose minima kaip kalnuose gyvenanti fėjų katė, gebanti įkopti stačiomis uolomis. Kačių veislių katalogo kortelėje rasite, iš kur kilusi norvegų miškinė, kiek ji sveria, koks jos būdas ir kaip ją atskirti nuo panašių didelių pusiau ilgaplaukių kačių.

Kilmė	Norvegija, natūrali miškų ir ūkių katė
Pripažinimas	FIFe 8-ajame dešimtmetyje; CFA čempionų statusas 1993 m.
Svoris	patelės 3,6–8 kg, patinai 4,5–9 kg
Kūnas	ilgas, tvirtas, ilgos kojos, užpakalinės aukštesnės
Kailis	dvigubas: ilgi blizgūs vandeniui atsparūs plaukai ir vilnonis poplaukis
Galva	lygiakraščio trikampio formos, tiesus profilis
Spalvos	visos tradicinės, sepijos ir audinės (mink)
Akys	migdolo formos, įkypos, bet kokios spalvos
Kailio priežiūra	šukuoti reguliariai, daugiau – pavasarį

Dvigubas kailis išgyventi Skandinavijos žiemas

Norvegų miškinės kailį sudaro du sluoksniai: viršutinis – ilgi, tankūs, blizgūs, vandeniui atsparūs dengiamieji plaukai, o apatinis – šiltas vilnonis poplaukis. Kailis tankiausias ant kojų, krūtinės ir galvos, o ant kaklo ir krūtinės susidaro įspūdinga apykaklė. Kupeta uodega, plaukų kuokšteliai tarp pirštų ir gausiai plaukuotos ausys padeda atlaikyti vėją ir sniegą. Kailis pasiekia visą grožį žiemą, o pavasarį katė jį meta ir lieka lengvesniu vasariniu.

Galva – būdingiausias veislės požymis: ji ilga, lygiakraščio trikampio formos, su tvirtu smakru ir tiesiu profiliu nuo antakių iki nosies galo. Kvadratinė ar apvali galva laikoma trūkumu. Ausys didelės, plačios ties pagrindu, aukštai pastatytos, tęsia galvos trikampį ir baigiasi lūšies kuokšteliais. Akys didelės, migdolo formos, įkypos ir gali būti bet kokios spalvos. Kūnas ilgas ir tvirtas, kojos ilgos, užpakalinės aukštesnės už priekines. Leidžiamos visos tradicinės spalvos, taip pat sepijos ir audinės atmainos; dažniausiai matomos rainos su balta.

Istorija: nuo vikingų laivų iki karaliaus Olavo V

Tiksli kilmė nežinoma. Manoma, kad norvegų miškinės protėviai galėjo būti trumpaplaukės katės, kurias vikingai apie 1000 m. atsivežė iš Britanijos, ir ilgaplaukės katės, į Norvegiją patekusios vėliau, galbūt su kryžiuočiais. Tarp galimų protėvių minimos ir Sibiro bei turkų angoros katės. Vikingų laivuose jos greičiausiai gaudė graužikus, o vėliau šimtmečius gyveno Norvegijos miškuose ir ūkiuose. Skandinavų mitologijoje deivės Frėjos vežimą traukė dvi milžiniškos miško katės.

1938 m. Osle įkurtas pirmasis veislės klubas, tačiau Antrasis pasaulinis karas jo darbą nutraukė, o katės kryžmindamosi su laisvai gyvenančiomis naminėmis katėmis vos neišnyko. Po karo veisimo programa veislę atgaivino. Šeštajame dešimtmetyje karalius Olavas V paskelbė ją oficialia Norvegijos kate. Kadangi katės Norvegijos ribų nepaliko iki 8-ojo dešimtmečio, FIFe veislę užregistravo tik tada, kai jos registracijos ėmėsi norvegų kačių mėgėjas Carlas-Fredrikas Nordane. Lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad oficialiai veislė pripažinta 1977 m. Pirmoji veislinė pora JAV atvežta 1979 m., CFA čempionų statusą suteikė 1993 m.

Būdas: savarankiška, bet draugiška laipiotoja

CFA norvegų miškinę apibūdina kaip nepriklausomą, protingą veislę, atitinkančią ilgą savarankiško gyvenimo istoriją. Ji nėra įkyri, bet ilgai likusi viena ieško draugijos. Ant kelių ji gali sėdėti, tačiau visada pati sprendžia, kada užlipti ir kada nulipti. Šios katės vidutiniškai aktyvios, jautrios, draugiškos ir prisitaikančios, mėgsta dalyvauti šeimos kasdienybėje, o kartais staiga pratrūksta energijos protrūkiu – vaikosi žaislus, slepiasi ir užpuldinėja juos lyg grobį. Susijaudinusios jos skleidžia aukštus, paukščių čiulbėjimą primenančius garsus.

Stiprūs nagai daro norvegų miškines puikiomis laipiotojomis – jos gali įlipti net į uolas. Su kitomis katėmis, šunimis ir vaikais jos sutaria gerai. Lietuviškoje Vikipedijoje pažymima, kad jos linkusios prisirišti prie vieno žmogaus, o patekusios į naują aplinką viską kruopščiai patikrina. Tyrimas, lyginęs norvegų miškinių ir Siamo grupės bei abisinų kačiukus, parodė, kad norvegų miškinės dažniau tyrinėja aplinką ir bando pabėgti.

Sveikata: GSD IV, HCM ir klubų displazija

• Glikogeno kaupimo liga IV tipo (GSD IV). Reta, bet mirtina paveldima liga, kurią lemia GBE1 geno pertvarka. Ji gali sukelti naujagimių kolapsą dėl mažo cukraus kiekio kraujyje arba vėliau pasireiškiančią nervų ir raumenų degeneraciją. Nešiotojus nustato genetinis testas.
• Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM). Anglijos kilmės knygų analizė rodo paveldimą kardiomiopatiją; veisiamoms katėms atliekama širdies echoskopija.
• Klubų displazija – retas, iš dalies paveldimas klubo sąnario sutrikimas.
• Eozinofilinė granuloma – 2005 m. tyrime rasta ryšių tarp sergančių norvegų miškinių kilmės, todėl manoma, kad polinkis paveldimas.

CFA pažymi, kad veisėjai šiandien rutiniškai testuoja kates dėl HCM ir GSD IV ir šalina nešiotojus iš veisimo programų.

Priežiūra: šukos pavasarį ir aukštas stovas visada

• Kailis. CFA teigimu, įspūdingas dvigubas kailis nereikalauja daug priežiūros ir paprastai nesivelia – užtenka reguliariai iššukuoti nerūdijančio plieno šukomis. Pavasarį, keičiant žieminį kailį, šukuokite dažniau.
• Maudymas. Retai; atminkite, kad vandeniui atsparus kailis ilgai šlampa ir dar ilgiau džiūsta.
• Aukštis. Aukšti, tvirti draskymo stovai ir lentynos būtini, kitaip katė mėgstamiausia vieta pasirinks virtuvės spintelės viršų.
• Mityba. Lėtai augančiai katei svarbus subalansuotas maistas, suaugusiai – svorio kontrolė.

Norvegų miškinė, meinkūnas ir Sibiro katė: kaip atskirti

Požymis	Norvegų miškinė	Meinkūnas	Sibiro katė
Galva	lygiakraštis trikampis, tiesus profilis	keturkampė, kvadratiškas snukis	plati, apvalių kontūrų
Kailis	dvigubas, blizgus, lygus	netolygaus ilgio, gauruotas	trigubas, labai tankus
Kilmė	Norvegija	JAV, Meino valstija	Rusija
FIFe kačiukų 2025 m.	3 952	24 488	4 718

Kaip išsirinkti norvegų miškinės kačiuką

Paklauskite veisėjo, ar tėvai patikrinti dėl GSD IV (geriausia – abu neigiami) ir ar jiems atlikta širdies echoskopija. Įvertinkite galvos formą ir profilį: jei norite parodinės katės, trikampė galva ir tiesus profilis – svarbiausi požymiai. Prisiminkite, kad norvegų miškinė bręsta lėtai: kačiuko kailis ir galva dar keisis kelerius metus. FIFe taisyklės kačiuką leidžia perduoti tik nuo 14 savaičių. Kaip Lietuvoje įsitikinti, kad kačiukas paženklintas ir įregistruotas, rašome gido pradžioje.

Panašios didelės pusiau ilgaplaukės – meinkūnas ir Sibiro katė; tvirtą ir ramią trumpaplaukę rasite britų trumpaplaukės kortelėje.